„Tos mirtys yra natūralus dalykas ir jis yra pasekmė to, kad mes paskutinėmis dienomis prieš karantiną nesilaikėme ribojimų ir vis tik buvo daug susibūrimų ir daug žmonių sirgo“, – laidoje „Delfi diena“ sakė profesorius.
„Skaudu yra tai, kad jau dabar tarp mirusių nemažai tokių, kurie nepriklauso rizikos grupei pagal amžių ar gretutines ligas. <…> Mes tiesiog ne visada žinome kiekvieno žmogaus imuninės sistemos pajėgumus. Gal jis turi kažkokią paslėptą liga, kurios nežino, arba jo imuninė sistema yra silpna, turiu galvoje įgimtą imuninę sistemą“, – kalbėjo jis.
Pasak profesoriaus, pradėjus skiepyti nuo koronaviruso reikės laukti maždaug pusmetį, kol susidarys visuomenės imunitetas. Pradėjus vakcinaciją ir suveikus šio karantino ribojimams, pasak profesoriaus, Lietuva gali išvengti trečiosios viruso bangos, tačiau ir pasibaigus karantinui turėsime gyventi kitaip.
„Net jei pasibaigs karantinas, vis tiek turėsime kitaip gyventi, virusas niekur neišnyks, turėsime saugoti save ir kitus“, – sakė A. Ambrozaitis.
Kita vertus, gali atsitikti ir taip, kad trečioji banga kils vakcinai dar nespėjus suveikti: „Taip gali būti, nes skiepų poveikis atsiras tikrai dar negreitai.“
Jis pabrėžė, kad dabartiniai skiepai gaminami moderniomis biotechnologinėmis priemonėmis ir neturi jokių medžiagų, kurios sukelia alergiją.
„Pastaruoju metu net žmonės, turintis alergiją, gali skiepytis. Vienintelė sąlyga, kai skiepytis negalima, yra karščiavimas“, – teigė profesorius.
Ar į Lietuvą jau pateko nauja JK užfiksuota koronaviruso atmaina, pasak A. Ambrozaičio, galima tik spėlioti.
„Manau, kad ta atmaina jau yra, nes jos sustabdyti atšaukiant skrydžius neįmanoma, vis tiek ji paplis po visą pasaulį. Galima sustabdyti tik laikinai. Tačiau bėda ta, kad Lietuvoje nėra atliekami viruso genomo tyrimai, jie atliekami tik mokslinėse laboratorijose. Tai mes galime tik spėlioti, ar yra, ar nėra“, – laidoje „Delfi diena“ sakė A. Ambrozaitis.
Jo nuomone, jau dabar galima matyti, kad ribojimai daro poveikį.
„Man regis, karantinas jau duodą tam tikrą poveikį, sergamumas nedidėja, nuo 3000 krito iki mažiau nei 2000 [atvejų per parą]. Tačiau neramina tai, kad tarp atliktų tyrimų apie 20 proc. yra teigiami. Kai tas procentas sumažės iki 5, tada galėsim teigti, kad tikrai visus atvejus diagnozuojame. Dabar dalis atvejų, matyt, nepapuola į mūsų statistiką“, – kalbėjo infektologas.