Profesorė Žvirblienė: apie karantiną reikėtų pamiršti – jis jau nebepadės

„Mano asmenine nuomone, yra beprasmiška kalbėti apie karantiną. Jeigu ir pavyktų atitolinti bangą, nieko tas per daug negelbėtų. Tuo labiau, kad mes ir šiek tiek turėjome pristabdymą per moksleivių atostogas, jos kaip tik per Kalėdų laikotarpį pakliuvo, ir tai buvo mini karantinas, nes mokyklos neveikė. Mano asmenine nuomone apie karantiną reikėtų pamiršti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

VDU prof. J. Augutis su ja sutiko. Jis atkreipė dėmesį, kad, duomenų analizė rodo, kad omikrono bangos kilimas iki maksimumo užtrunka apie keturias-penkias savaites.

„Jau kažkuris laikas Lietuvoje yra praėjęs. Daug požymių rodo, kad ir nusileidimas yra toks staigus. Jeigu ir kalbėtume apie karantiną, tai tam fiziškai reikalingas pasirengimo laikas, tai mes tiesiog nebespėtume. Ką ir profesorė sako, jis tokios prasmės nebeturėtų, mes jį galėtume įvesti, kai banga pradėtų slūgti“, – sakė J. Augutis.

Profesorius teigė, kad dabar jau reikalingos greitos priemonės, kurios galėtų apsaugoti žmones.

„Bet tai – tos priemonės, kurios nepriverstinės, kiekvieno piliečio reikalas yra saugotis, naudoti apsaugines priemones, vengti susibūrimų“, – teigė J. Augutis.

Turėtų išsispręsti per likusias tris savaites

Pasak jo, dabar jau pasirengti stabdyti renginius ar dar kažką nebeužtektų laiko.

„Gali būti, kad visi šitie reikalai išsispręs per likusias tris savaites“, – teigė J. Augutis.

Profesorė A. Žvirblienė pagyrė J. Augutį, kad jo prognozės gerai pildosi.

„Manau, kad ir dabartinis jo prognozavimas, kad sausio pabaigoje turėtume pasiekti piką , tai yra gana tiksli žinutė. Tikėkimės kad taip ir bus. Ne tiek ir daug liko“, – sakė A. Žvirblienė.

Artėja nelengvas metas

Vis dėlto artėjantis laikotarpis nebus lengvas, neslepia ekspertai. J. Augučio skaičiavimais, oficialūs užsikrėtimų dienos skaičiai gali kilti iki penkių-septynių tūkstančių atvejų.

Viena iš problemų, kuri gali kilti, kad užsikimš testavimo punktai.

„Daugybė žmonių, pajautę simptomus, dabar yra įpratę, kad jie ateina į mobilųjį punktą, pasidaro PGR tyrimą ir gauna patvirtinimą, kad jie tikrai yra užsikrėtę koronavirusu. Jeigu šitos galimybės tiesiog fiziškai nebeliks, vadinasi, turi būti alternatyvos. Pavyzdžiui, kad ir tie greitieji testai, kur irgi neaišku, ar pakaks jų jautrumo“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, kai kurios šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, priima sprendimus nebetestuoti dėl koronaviruso PGR testais visų pajutusių simptomus.

„Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kurios yra nepalyginamai didesni testavimo pajėgumai. Bet ir jų nebepakanka omikrono bangai. Kai kurios šalus priima sprendimus, kad užskrėtimų stebėsena turėtų tapti panašesnė į gripo stebėseną . (…) Kadangi mes mokomės gyventi naujoje realybėje, ir vieningai pripažįstama, kad omikrono pandemija skiriasi nuo to, kas buvo 2020 m. pradžioje, turbūt tie sprendimai todėl ir yra peržiūrimi“, – svarstė A. Žvirblienė.

Taip pat profesorė minėjo, kad ekspertai vieningai pritaria, kad bangos kilimo metu reikėtų dažniau testuoti moksleivius, apie ką yra užsiminę ir ministrai.

Izoliavimo trumpinimas – kad nepritrūktų darbuotojų

Mokslininkė paaiškino, kad sprendimas trumpinti izoliavimo laikotarpį svarstomas, kad nepritrūktų darbuotojų svarbiausiose visuomenės srityse.

„Medikai labai aiškiai įvardija problemą, kad užsikrėtimų, tikėtina, ryškiai daugės. Tai reiškia, kad atsiranda grėsmė sveikatos apsaugos sistemai ne todėl, kad ji būtų perkrauta sunkiais ligoniais, bet, kad sumažės dirbančių žmonių. Todėl tas klausimas apie izoliacijos trumpinimą keliamas įvairiais lygiais“, – sakė A. Žvirblienė.

Kartu profesorė perspėjo, kad esant omikronui visiškai saugus, kad neužsikrės negali būti niekas – taip pat ir pasiskiepiję, persirgę arba ir persirgę, ir pasiskiepiję.

„Turime pakeisti požiūrį, kad ir skiepyti, ir persirgę, ir persirgę, ir skiepyti, – dabar bet kuris mūsų galime pasigauti virusą. Tikėtina, kad prasirgsime lengvai tie, kurie esame skiepyti ir persirgę, bet virusą galime pasigauti. Jis prašoka apsaugą, sukurtą vakcinų ir persirgimo“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Vis dėl to mokslininkė turėjo ir pozityvių žinių į ateitį.

„Neverta tikėtis, kad viruso evoliucija sustojo. Jis evoliucionuoja nuolat, bet vis dėlto mūsų situacija yra kitokia nei buvo pandemijos pradžioje. Nes tada niekas neturėjo imuniteto prieš virusą. Dabar tas imuniteto lygis yra nepalyginamai didesnis.

Vis tiek paskiepytas ar persirgęs žmogus kažkokį imunitetą turi. Situacija yra geresnė. Tai leidžia ir atsargų optimizmą, kad pandemija ritasi pabaigos link“, – teigė A. Žvirblienė.