aA
Lietuvoje kol kas kasdien užfiksuojama daug naujų koronavirusu susirgimo atvejų, todėl svarbu žinoti, ką iš tikrųjų patiria sergantys šia liga – tiek sunkia jos forma, tiek – lengvesne. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė ir profesorė Auksė Mickienė laidoje „Delfi rytas“ pakomentavo dažniausiai iškylančius klausimus dėl šios viruso. Taip pat atsakė, kada teigiamas testo atsakymo reiškia, kad prasirgęs žmogus gali sugrįžti į darbą ir socialinį gyvenimą.
Profesorė kategoriškai pasisakė, kodėl negalima lyginti gripo ir koronaviruso: pateikė svarbiausius skirtumus
© DELFI / Domantas Pipas

Negalima lyginti su gripu

Visuomenėje vis dar atsiranda žmonių, kurie sako, kad koronavirusas yra paprasčiausias gripas. Paklausus profesorės, ar tikrai galima lyginti šias ligas, A. Mickienė kategoriška – to daryti tikrai negalima.

„Galbūt apie tai kalba ta dalis žmonių, jaunesnio amžiaus, kurie serga labai nesunkiai, tačiau iš tikrųjų tos ligos turi visiškai skirtingą patogenezę. Kitaip sakant, koronavirusas ir jo pažeidimo pobūdis organizmui yra visiškai kitoks negu gripo viruso.

Koronavirusas ne tik pažeidžia plaučius, bet ir sutrikdo daugybę organizmo funkcijų ir gali sukelti padidėjusio krešumo sindromą, dėl ko gali susidaryti trombai kraujagyslėse. Taip pat gali sukelti labai stiprų uždegiminį atsaką, vadinamą citokinų audrą, ir visa tai gali pažeisti daug organų ir sistemų. Mes visa tai matome ir iš klinikinio vaizdo, ir iš laboratorinių tyrimų“.

Pasak jos, tokios sunkios formos, kurios atsitinka maždaug 20 proc. žmonių, iš tikrųjų, sudaro didelę proporciją, todėl tikrai šios ligos prilyginti gripui negalima.

„Aš jau nekalbu apie tai, kad ir inkubacinis periodas yra žymiai ilgesnis, ir užkrečiamumo periodas yra ilgesnis t. y. visi tie epidemiologiniai rodikliai yra visiškai skirtingi. Tad ir turime laikytis visų tų infekcijos ribojimo priemonių, kadangi tie didžiuliai epidemiologiniai klausimai ir sukelia didžiulę šios infekcijos suvaldymo problemą.“

Auksė Mickienė
Auksė Mickienė
© DELFI / Domantas Pipas

Kuo skiriasi deguonies terapija ir plaučių ventiliavimas?

Infekcinių ligų klinikos vadovė taip pat paaiškino, kuo skiriasi procedūros, kai koronavirusu sergantiems pacientams yra taikomos deguonies terapijos arba plaučių ventiliacijos procedūros.

„Šiuo atveju yra žiūrima, kokio laipsnio yra kvėpavimo funkcijų sutrikimas. Tam nustatyti yra naudojami objektyvūs rodikliai ir priklausomai nuo kvėpavimo funkcijos sutrikimo laipsnio yra reikalinga vadinama mažos tėkmės deguonies terapija. (…). Jeigu tie parametrai krinta iki tam tikrų reikšmių, tuomet jau yra reikalinga intensyvi deguonies terapija arba dirbtinė plaučių ventiliacija.“

A. Mickienė akcentavo, kad tam nustatyti yra pasitelkiami objektyvūs kriterijai, kada medikams stebint kvėpavimo funkcijos blogėjimą, reikia jau kviesti gydytojus-reanimatologus ir spręsti intensyvios terapijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikio klausimą.

Taip pat asmenims, kurie susirgo koronavirusu, ne tik pasireiškia fiziniai simptomai, bet sunku ir psichologiškai. Teigiama, kad jie gali jaustis vieniši, o ir pasveikę ne iškart pradeda jaustis geriau. Pasiteiravus profesorės, kodėl taip gali būti, ji išskyrė dvi pacientų kategorijas.

„Reikia atskirti tuos, kurie serga lengvesne forma ir gydosi namuose, ir tie, kurie pakliūva į stacionarus. Kadangi aš dirbu stacionare, daugiau galėčiau kalbėti apie juos. Galiu labai atsakingai pasakyti, kad tikrai yra labai psichologiškai sunku, mat žmogus, kaip jūs žinote, guli vadiname kovidiniame skyriuje, kuris yra, savaime suprantama, nelankomas. Todėl paciento ryšys su savo artimaisiais, su išoriniu pasauliu yra labai apsunkintas. Manau, abiem pusėms – ir sergantiems, ir artimiesiems yra labai sunku. Kai kurių pacientų tai gali būti ir paskutinės gyvenimo dienos, todėl tai dar yra skaudžiau ir sunkiau pakelti“.

Kodėl po teigiamo testo galima grįžti į darbą?

Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu asmuo pasidarė testą, sužinojo, kad serga koronavirusu ir gali gydytis namuose, po dešimties dienų pagerėjus jo sveikatai šeimos gydytoja gali leisti sugrįžti į darbą ir neatlikus testo. Kitu atveju, jeigu atlieka testą ir jis vėl teigiamas, vis tiek šeimos gydytojas siūlo eiti į darbą ir teigia, kad tas žmogus daugiau nieko nebeužkrės.

Ar tikrai galime išlikti ramūs, kad po dešimties dienų sirgimo ir gydymosi namuose, net jeigu ir testas yra teigiamas, nieko nebeužkrėsime?

„Šiuo atveju žmonės turi atskirti du skirtingus dalykus. Taigi, testas gali būti teigiamas dviem atvejais: teistas teigiamas, kada virusas yra gyvybingas ir gali užkrėsti kitą žmogų, ir testas teigiamas, kai virusas jau yra nebegyvybingas, jis jau nebegali užkrėsti kito žmogaus, o tai yra tik genetinės medžiagos likučiai, aptinkami žmogaus nosiaryklėje. Tie du periodai yra radikaliai skirtingi ir nebūtinai rastas teigiamas testas reiškia, kad žmogus dar išskiria virusą, kuris yra gyvybingas ir pavojingas aplinkiniams, gali juos užkrėsti.“

Profesorė aiškino, kad mokslininkams išsiaiškinus per šiuos aštuonis pandemijos mėnesius, kiek laiko virusas gali išbūti gyvybingas, tos rekomendacijos ir buvo pakeistos.

„Mes dabar žinome, kad tie žmonės, kurie serga lengva arba vidutinio sunkumo ligos forma, ir jiems nereikia gydymo deguonimi, taip pat neturi gilios imunosupresijos (negauna aktyvaus vėžio gydymo, nėra transplantuoti ir t. t.), nebeišskiria gyvybingo viruso po dešimties dienų ir pakartotinių testų daryti nereikia.

Jeigu žmogus serga sunkiai arba labai sunkiai t. y., jeigu jam reikia deguonies terapijos arba dirbtinės plaučių ventiliacijos, arba serga nesunkiai, bet priklauso imunosupresijos kategorijai, tuomet gyvybingą virusą jis gali išskirti iki 20 dienų. Testo kartojimas po dešimties arba dvidešimties dienų turėtų būti labai stipriai svarstomas tik išimtinais atvejais pasitarus su specialistais, ar iš tikrųjų jo reikia.“

A. Mickienės teigimu, rastas teigiamas testas nebūtinai reiškia, kad virusas yra gyvybingas ir pavojingas kitiems žmonėms.

Profesorė kategoriškai pasisakė, kodėl negalima lyginti gripo ir koronaviruso: pateikė svarbiausius skirtumus
© DELFI / Domantas Pipas

Praėjo per mažai laiko, kad būtų žinomi visi liekamieji reiškiniai

Taip pat ji pabrėžė, kad šiuo metu vis dar negalima žinoti visų liekamųjų reiškinių prasirgusiems koronavirusu, nes tai nustatyti praėjo per mažai laiko.

„Ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais medicinoje dažniausiai yra laikomi tie reiškiniai, kurie išlieka ilgiau negu po pusės metų. Taigi, mums trūksta laiko įgyvendinti visą istoriją, kaip žmogui susiklosto susidūrus su šia liga. Dabar mes žinome du dalykus – vieną žinome iš literatūros, kitą – iš praktikos, kad tiems žmonėms, kurie serga sunkiai, deguonies terapijos poreikis gali išlikti labai ilgai.

Nors ir jau nurimsta temperatūra, pagerėja uždegiminiai rodikliai, pagerėja plaučių rentgenogramos, tačiau jiems dar reikia deguonies. Taip, tokių pacientų mes turime ir matome. Vis dėlto nežinome kokiai daliai ir kodėl sunkiai sergančių gali pasireikšti plaučių pažeidimai, tai dar tiriame“, – aiškino profesorė.

Ji taip pat išskyrė ir sirgusius lengviau, kurių daliai, net ir jauniems žmonėms, nestiprūs simptomai greitai, pavyzdžiui, po 5-7 dienų taip ir nepasibaigia.

„Kosulys, dusulys, bendras silpnumas gali tęstis iki trijų savaičių ir jie negali grįžti į darbą, jiems yra reikalingas nedarbingumo pratęsimas. Vis dėlto, kokios yra tolimesnės pasekmės persirgus nesunkiai, dar tikrai nėra tikslaus atsakymo, bet tokie duomenys yra renkami, nes reikia daugiau informacijos.“

Atsisveikinimas su mirusiais nuo COVID-19 – karantino sąlygomis

Kitas jautrus klausimas, kokios taisyklės ir reikalavimai galioja asmenims, kai koronavirusu sirgęs jų artimasis numiršta. Profesorė atsakė, kad tai ne visai jos kompetencijos tema ir nedrįso per daug ja išsiplėsti.

„Numatytos tam tikros rekomendacijos atsisveikinimo ceremonijai, kurios yra visiems prieinamos ir žinomos. Aš galiu tik pasakyti, kad tai yra labai skausminga procedūra, mat jau išleidžiant savą žmogų į stacionarą žinai, kad negalėsi turėti su juo kontakto, o vėliau praneša tokią liūdną žinią, kad jo nepavyko išgelbėti. (…). Tai tikrai yra labai psichologiškai sunku, o tos apeigos vykdomos laikantis karantino reikalavimų.“

Paklausta, ar jau galėjome po beveik 2000 atvejų per dieną pasiekti antrosios bangos piką, A. Mickienė dar nedrįso to patvirtinti.

„Vertinant inkubacinį periodą ir turint omenyje, kada mes pradėjome karantiną, dar tikrai nedrįsčiau taip sakyti. Mums reikia dar kažkur savaitės, kad pasižiūrėtume, ar tikrai ta stabilizacija linksta nuo 2000 iki 1500 atvejų. Tikrai nesiimčiau to prognozuoti. Karantino sąlygos, kaip jūs žinote, yra šiek tiek švelnesnės negu buvo pavasarį.

Aš asmeniškai, kai matau mašinų judėjimą, tai pavasarinio karantino metu jis buvo ženkliai labiau sustojęs, ir man tai kelia nerimą. Aišku, tai yra subjektyvus vertinimas ir visiškai neturiu laiko būti jokiuose prekybos centruose, nežinau, kas ten vyksta. Žodžiu, ar tas mūsų socialinio gyvenimo sustabdymas yra pakankamas ir duos greitų rezultatų, tikrai nedrįsčiau spėlioti.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
3.8395

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (568)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Vytautė Merkytė | D+

Ilgai neviešinta JAV paslaptis: amerikiečių karys spjovė į viską ir dezertyravo į Šiaurės Korėją (2)

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų gėda. Nors ji prasidėjo 1962 metų rugpjūčio 15 dieną, apie...

Atkeliauja šaltesnių orų laikotarpis: temperatūra kris, snigs ir siautės stiprus vėjas (1)

Penktadienio dieną dangumi plauks tai tankesni, tai retesni debesys, bet ir saulė dažnai pasirodys.

Eurolygoje – visiškas CSKA gvardijos krachas: Stambule pralaimėjo 30 taškų skirtumu „Real“ atsilaikė Sankt Peterburge (48)

Eurolygos 28-asis turas prasidėjo dviejų Rusijos komandų – Maskvos CSKA (18/9) ir Sankt...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (489)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Įspėja dėl grandiozinio italų mafijos plano: bandys susigriebti viską (19)

Nusikalstamos iniciatyvos – lygiai kaip ir teisėtos – nukentėjo nuo ekonominės krizės, kurią...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui (29)

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Nereguliarios mėnesinės gali byloti ir apie pavojingas ligas: išvardijo dažniausias priežastis ir būdus, kaip sureguliuoti (12)

Netikėtai prasidėjusios mėnesinės gali tapti keblumu arba pokštu, o vėluojančios – sukelti...

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (61)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (283)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...