Profesorė A. Žvirblienė teigė, jog atidžiai stebimos visos nepageidaujamos reakcijos po vakcinų.

„Pirma žinutė yra ta, kad yra labai kruopščiai stebimi visi nepageidaujami poveikiai vakcinų, tie duomenys yra kruopščiai analizuojami. Ir tai leidžia įvertinti tas rizikas. Žinoma, kad tų rizikų dažnis yra mažas, bet apie tai ir yra kalba – reikia pasverti naudos ir rizikos santykį. Tada, kai viruso plitimas jau yra šiek tiek pristabdytas, naudos ir rizikos santykis pasikeičia. Ir tada galima svarstyti tokių vakcinų kaip „AstraZeneca“ atsisakymą, ilgalaikei perspektyvai“, – sakė ji.

Profesorė laidoje aiškino, kad EK dabar svarsto, kokios vakcinos bus labiausiai tinkamos revakcinacijai – imuninio atsako sustiprinimui kitais metais.

„Tos vektorinės vakcinos kaip „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, nelabai tam tiktų. Todėl, kad pakartotinis paskiepijimas sukuria labai stiprų atsaką prieš patį vektorių. (...) Tais visais kriterijais remiantis Europos Komisija matyt ir priėmė tokį sprendimą“, – aiškino profesorė.

Laidos dalyvė kalbėjo, jog sunku vertinti sprendimus priimančius atstovus.

„Yra sunku vertinti sprendimų priėmėjus. Nes jie paprastai pasveria visus pliusus ir minusus. Ir man kaip mokslininkei yra lengviau samprotauti. (…) Tie sprendimai, kurie yra priimami, jie sulaukia tam tikro atgarsio visuomenėje. Tai gali apskritai pakirsti pasitikėjimą vakcinomis, jei kokie ribojimai yra priimami. Tai man sunku vertinti, kodėl vienos šalys priima vienokius sprendimus, o kitos – kitokios“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Profesorė laidoje teigė, jog gal tikrai verta galvoti apie „AstraZenecos“ vakcinos atsisakymą.

„Man atrodo, kad šiai dienai mes turime jau pakankamai kitų vakcinų. Kitokia situacija buvo prieš keletą mėnesių, kai tikrai buvo svarbu kuo daugiau žmonių skiepyti. Tada toks ribojimas nelabai buvo tikslingas. Bet šiai dienai galbūt ir vertėtų pagalvoti apie atsisakymą „AstraZenecos“ vakcinos, jei ateina nerimą keliančių duomenų apie vakciną“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ tikino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. A. Žvirblienė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė pirmadienį Žinių radijo laidoje teigė, jog nėra rekomendacijų konkrečia vakcina nesivakcinuoti visai populiacijai.

„Visos vakcinos yra vaistai, todėl jos turi ir šalutinių poveikių, ir teigiamų poveikių, tų pagrindinių, kurie mums yra esminiai – apsaugo nuo ligos. Tai, kad yra įtraukta dar viena liga – kapiliarų pralaidumo sindromas į šalutinius poveikius, kodėl nerekomenduojama, mūsų labai nestebina. Nes vakcina yra pakankamai nauja, kaip ir visos kitos vakcinos, jų tyrimai dar vyksta.

Matome, kad šitas sindromas yra pakankamai retas, Lietuvoje jis nėra pasitaikęs prie šalutinių poveikių. Todėl vaistų kontrolės tarnyba nepateikė rekomendacijų nesivakcinuoti visai populiacijai, tik tam tikrai grupei, kuriai tai būtų rizikingiau“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Arūno Dulkio patarėja J. Aleksaitė.

Ji teigė, jog dabar yra tiriama vakcinų miksavimo efektyvumas.

„Manau, kad tokie sprendimai mus pasieks rudenį“, – teigė J. Aleksaitė.

SAM atstovė laidoje kalbėjo, kad šiuo metu galvojama, kaip tęsti vakcinavimo planą.

„Mes turime diskusijas, kaip reikėtų apskritai tęsti vakcinavimo planą. Ir taip, yra diskusijų, kad tolesniam revakcinavimui bus skirtos tik RNR platforma sukurtos vakcinos – „Moderna“ ir „Pfizer“. Bet tai neapriboja nuo dabartinio skiepijimo „AstraZeneca“. Tai neatima galimybės toliau tęsti papildomą dozę kitos platformos vakcina, tai ko gero net bus skatinama“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė ministerijos atstovė J. Aleksaitė.