A. Mickienė teigė, kad naujausi moksliniai tyrimai teikia daug „šviesių žinučių“.
„Kalbant apie imuniteto trukmę po natūraliai persirgtos ligos, tai ką mes sužinojome per paskutinius 2 mėnesius, prasirgus vieną kartą rizika susirgti antrą kartą per pusę sumažėja labai ženkliai, daugiau nei 80 procentų“, – sakė A. Mickienė.
Visgi, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje minėta apsauga yra mažesnė ir siekia tik apie 50 procentų.
„Ką tai reiškia? Mes visi puikiai žinome, kad ir persirgusius žmones reikia vakcinuoti. Bet didžiausias akcentas ir dėmesys turėtų būti skiriamas tai jautriai grupei – vyresnio amžiaus grupei. Jiems net ir prasirgus, praėjus 6 mėnesiams, būtina COVID–19 infekcijos vakcinacija“, – kalbėjo LSMU profesorė.
A. Mickienė taip pat pristatė naujausius duomenis ir apie galimybę užsikrėsti po vakcinos. Tyrimai rodo, kad yra itin mažas šansas po pilnos vakcinacijos dėl šios infekcijos patekti į ligoninę.
„Čia yra du dalykai: šansas užsikrėsti ir turėti virusą, bet neturėti klinikinių ligos požymių, perduoti kitiems, atsakymo galutinio šiai dienai mes neturime. Bet turime didelius ir gražius duomenis, kurie sako, kad iki praėjusio penktadienio JAV pilnai paskiepyta 77 milijonai žmonių, buvo tik 400 žmonių, kurie buvo hospitalizuoti po pilnos vakcinacijos dėl COVID–19. Iš tų 400 trečdalis neturėjo jokių tos infekcijos simptomų. Simptomus turėjo tik 2/3 hospitalizuotų žmonių“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė LSMU profesorė.
Informaciją apie po skiepo sukuriamą imunitetą pateikė dvi vakcinų kompanijos – „Pfizer–BioNTech“ ir „Moderna“. Jie rodo, jog net ir po pusės metų po abiejų šios vakcinos dozių jos lieka veiksmingos.
„Šiai dienai mes turime dviejų kompanijų – „Pfizer–BioNTech“ ir „Moderna“ didžiųjų klinikinių stebėjimo tyrimų tarpiniai duomenys, išanalizuoti po pusės metų po pilnos vakcinacijos. Taigi, net praėjus pusei metų, paskiepijus šiomis 2 vakcinomis, išlieka vakcinos nepaprastai veiksmingos daugiau nei 90 procentų, apsaugo nuo pačios ligos, tiek ir nuo sunkios ligos“, – sakė A. Mickienė.
LSMU profesorė spaudos konferencijoje taip pat pristatė ir atliktą tyrimą „Pfizer–BioNTech“ vakcina paaugliams nuo 2 iki 15 metų amžiaus.
„Šis tyrimas atskleidė, kad vakcina yra labai efektyvi, suteikia 100 procentų efektyvumą paskiepytiems paaugliams. Ir čia tokia viltis, kad gal mes turėsime ginklą, įrankį kaip apsaugoti nuo tos infekcijos ir mokinius prieš ateinant naujiems mokslo metams“, – sakė LSMU profesorė.
Kol kas, anot A. Mickienės, sunku pasakyti, kada bus reikalinga revakcinacija.
„Mes negalime žinoti kažko anksčiau, nei įmanoma. Kaip jau minėjau, tie paskelbti duomenys yra praėjus pusei metų po žmonių paskiepijimo. Ir po pusės metų rezultatai yra labai geri. Tie žmonės bus toliau stebimi 2 metus po vakcinacijos, praeis 3 mėnesiai ir mes turėsime rezultatus ir matysime, kas vyksta su imunine apsauga. Ir tada bus galima atsakyti į klausimą apie revakcinacijos poveikį. Šiai dienai mes žinome, kad iki pusės metų ta apsauga tikrai labai gera“, – aiškino ji.
LSMU profesorė teigė, kad po pirmos vakcinos dozės galima jaustis saugiu.
„Taip, po pirmo skiepo susidaryti antikūnams, sureaguoti imuninei sistemai yra reikalingas laikas. Pirmas geras 2–3 savaites žmonės saugiai jaustis negali. Ta imuninė apsauga dar nebūna susidariusi. Tačiau praėjus šiam laikui, nelygu, kokia vakcina, tačiau tas apsaugos procentas svyruoja nuo 80 iki 90 procentų grubiai“, – sakė profesorė.
Ji teigė, kad tai ir yra pagrindas vakcinuoti viena doze ir atidėti 2 dozę tokiais atvejais, jei yra pastebimas didžiulis vakcinų stygius.
„Tai tuomet kuo daugiau žmonių yra vakcinuojami viena doze, jie turi apsaugą tam tikram laikotarpiui, tai yra stabdymas greitesnio ligos plitimo populiacijoje. O antroji dozė reikalinga tam, kad užtvirtinti tą susidariusį imunitetą ir kad jis išliktų ženkliai ilgiau“, – spaudos konferencijoje pasakojo LSMU profesorė A. Mickienė.
„Esame ypatingoje kryžkelėje“
Delfi primena, kad po prezidento G. Nausėdos ir jo komandos susitikimo su sveikatos ekspertais, šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta teigė, jog esame arti momento, kai situacija dėl vakcinacijos pradės gerėti.
„Kalbant apie pandemiją, galima konstatuoti, kad ji yra įtempta, skirtinga, kalbant apie Lietuvos vakarus ir rytus. Vilniaus regione situacija yra ženkliai sudėtingesnė. (…) Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje. Tikrai esame arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – sakė prezidento patarėjas S. Krėpšta.
Jis teigė, kad esame „netoli esminio lūžio, suvaldant pandemiją, bet iki tol karantino priemonės ir jų laikymasis yra labai svarbus“.
„Patirtis iš Jungtinės Karalystės, kuri buvo pristatyta šio susitikimo metu, įrodo, kad pasiekus ketvirtadalį paskiepytų asmenų, situacija pradeda gerėti, ir tiek užsikrėtimų skaičius, tiek ir ligoninėje gydomų asmenų skaičius pradeda mažėti. O paskiepijus penkiasdešimt procentų asmenų paskiepytų pirmąja doze situacija labai reikšmingai pasikeičia, o to jau galima tikėtis Lietuvoje birželio pradžioje arba birželį“, – kalbėjo S. Krėpšta.
