aA
Rugsėjo-spalio mėnesiai – tai tas laikotarpis, kai gyventojams, kuriems jau yra praėjęs šešių mėnesių laikotarpis po anksčiau gauto skiepo, gali reikėti skiepytis nuo koronaviruso (COVID-19) pakartotinai. Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius siūlo galvoti apie vakcinų gamybą Lietuvoje.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Rudens sezonas ir šalantis oras gali lemti vakcinoms atsparių atmainų šuolį, todėl vakcinų sudėties atnaujinimas (sukuriant veiksmingas vakcinas prieš N501Y, E484Q, E484K, L452R, P681R, K417N, K417T mutacijas) ir rizikos grupių bei to pageidaujančių asmenų kaip ir gripo sezono metu vakcinacija bent VIENA doze rugsėjo -spalio mėnesį gali būti labai svarbi sukuriant ilgalaikę imuniteto apsaugą“, – feisbuke rašė V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Profesorius „Delfi“ paaiškino, kad, kalbėdamas apie poreikį revakcinuotis pakartotinai turi mintyje visus pasiskiepijusius bent prieš šešis mėnesius iki to laiko nepriklausomai nuo vakcinos tipo.

„Gali būti, kad imunitetas bus metams, bet tikėtina, kad reikės vakcinacijos rudenį tam, kad ji apsaugotų žmones naujo protrūkio metu, kuris greičiausiai vyks lapkričio-gruodžio mėnesiais“, – sakė V. Kasiulevičius.

Savo įraše feisbuke profesorius iškėlė dar vieną idėją.

„mRNR vakcinų gamyba Lietuvoje ar kooperacija šioje srityje su Lenkija ar Vokietija galėtų padėti spręsti ilgalaikes gyventojų apsaugos problemas“, – rašė V. Kasiulevičius.

Klausimą, ar Lietuva būtų pajėgi tą daryti, jis peradresavo kitam pašnekovui.

„Jūs Bumelį pakalbinkit“, – sakė V. Kasiulevičius.

Negalvoja, kad idėja „iš kosmoso srities“

Vladas Algirdas Bumelis
Vladas Algirdas Bumelis
© Asmeninio archyvo nuotr.


Lietuvos mokslininkas ir verslininkas, „Northway Biotech“ vadovas Vladas Bumelis nemano, kad idėja gaminti vakcinas nuo koronaviruso Lietuvoje yra „iš kosmoso srities“.
Atvirkščiai, jo nuomone, jie privalo tą daryti, ir prisijungti prie šitos pandemijos valdymo.

„Tam reikia, kad tie, kurie nori, kad mes pradėtume tas vakcinas gaminti, ir sako, kad jiems trūksta pajėgumo, ateitų ir pasakytų, kad „mums pajėgumų trūksta. Padėkite mums daryti tas vakcinas“.

Mes tų vakcinų technologijų neturime. Tai mes turime gauti technologijas – arba iš vienos kompanijos, arba iš kitos, arba iš trečios, ir daryti Lietuvoje“, – kalbėjo V. Bumelis.

Verslininkas neatmetė idėjos, kad ir patys lietuviai galėtų kurti vakcinas. Tik nesiūlė tikėtis stebuklo, kad rezultatas bus tuoj pat.

„Ar mes galime patys kurti tas vakcinas? Taip, galime ir tuo užsiiminėti. Bet nebus taip, kad per vieną dieną jas sukursime. Bet tikrai galime. Darome ne tik vakcinas, bet ir vaistus, yra tokie monochroniniai antikūnai. Turiu bendrą projektą su šveicarų kompanija. Viską darome, viskas šiame pasaulyje juda į priekį. Gerbiamas prof. Kasiulevičius yra protingas, aš jį labai myliu ir gerbiu, bet jo idėja tikrai nėra nauja“, – kalbėjo V. Bumelis.

Jis prisipažino, kad pats naujos vakcinos kūrimo idėjomis neužsiiminėja.

„Aš tikrai nedirbu. Aš nesu toks įžymus mokslininkas. Lietuvoje jų – pilna. Aš esu toks žmogus paprastas, dirbantis. Aš dirbu darbus, jeigu man juos kas nors užsako. Aš pats vizijomis ir filosofijomis neužsiiminėju“, – sakė V. Bumelis.

Paklaustas, kas konkrečiai turėtų ateiti ir pasakyti apie poreikį, verslininkas pateikė net kelis scenarijus.

„Kompanijos gali ateiti. Gali būti koordinuojama per Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Gali būti koordinuojama per Ekonomikos ir inovacijos ministeriją. Gali būti koordinuojama per Sveikatos apsaugos ministeriją. Kažkam gi tas turi rūpėti, ar – tik Vladui Algirdui Bumeliui? V. A. Bumeliui rūpi, bet ne tik jam turbūt turėtų rūpėti“, – emocingai kalbėjo pašnekovas.

Kaip rašė portalas „Alfa.lt“, Europos Komisija (EK) gavo prof. V. Bumelio laišką su pasiūlymu prisidėti prie COVID-19 vakcinų gamybos ES. EK kuria vakcinų ir vaistų gamintojų tinklą.

Žvirblienė: rinkoje jau yra stiprių žaidėjų

Aurelija Žvirblienė
Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Andrius Ufartas


Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė mano, kad Lietuvoje būtų mokslinio potencialo vakcinos kūrimui, tačiau ji abejoja, ar būtų verta pradėti tokį didelį procesą, kai rinkoje jau yra stiprių žaidėjų.

„Mokslinis potencialas būtų, bet reikia nepamiršti, kad vakcinų kūrimas yra labai specifinis dalykas. Mes iki šiol tokių tradicijų neturėjome. Techniškai tai atsirastų, kas sukurtų vakcinų komponentus. Bet juk pagrindinis darbas su vakcina kandidate yra būtent jos patikrinimas, klinikiniai tyrimai, ikiklininiai tyrimai. Lietuvoje nėra jokios patirties, kad vakcina būtų kurta ir išbandoma.

Pasaulyje tos kompanijos, kurios pirmauja, visos jos yra labai stiprios žaidėjos. Nebent „Moderna“ kompanija buvo palyginti nauja. Bet ir ji jau kelerius metus dirbo RNR technologijų srityje“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Mokslininkė buvo atvira, kad naujos vakcinos galėtų būti sukurtos po mažiausiai kelių metų.

„Mes dabar matome, kad yra vakcinų, kurios labai pasiteisino. Pavyzdžiui, RNR technologija galbūt apskritai bus nauja platforma vakcinų kūrimui. Visi tie stambieji žaidėjai dalyvauja tuose procesuose.

Didžiausias vakcinų poreikis yra būtent dabar. Ar toks pats poreikis išliks ir dar po trejų metų? Mes galvojame apie tai, kad galbūt reikės skiepyti prieš naujus variantus, bet tie didieji žaidėjai jau prisistatė gamyklų, jau turi patikrintą platformą, sunkiai įsivaizduoju, kaip Lietuva čia staiga iššoktų ir sakytų, kad „štai, mes irgi mėginame kurti“, – sakė A. Žvirblienė.

Lietuviai prisideda gamindami vakcinų komponentus

Pašnekovė pasakojo, kad Vilniaus universiteto mokslininkai ir jų įkurtos įmonės genų inžinerijos metodais jau yra sukūrę viruso antigenus.

„Tai yra rekombinantinės vakcinos komponentus, kurie gali būti naudojami baltyminių vakcinų sudėtyje. Tai yra viruso S baltymą ir to baltymo dalį, kuri atsakinga už įlindimą į ląstelę (RBD domeną)“, – pasakojo A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, yra užsienio kompanijų, kurios domisi tais baltymais su intencija, kad juos būtų galima panaudoti kaip vakcinų komponentus.

„Kaip ir sakiau, techniškai nebūtų sudėtinga vienokio arba kitokio formato pradinį vakcinos kandidatės variantą sukurti, bet jį privesti iki galo, iki vakcinos, su visais patikrinimais, man atrodo, kad nėra labai realu“, – sakė A. Žvirblienė.

Ji taip pat priminė, kad Lietuvoje veikianti kompanija „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dalyvauja vakcinų kūrimo procese.

„Todėl, kad jie gamina komponentus, iš kurių yra kuriamos RNR vakcinos“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, nėra žinoma, kokios kompanijos yra užsakiusios šiuos komponentus. Pati bendrovė to neatskleidžia. Apskritai žinoma, kad RNR platformos vakcinas gamina „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“, įmonės „CureVac“ vakcina irgi jau yra netoli registracijos.

„Lietuvoje veikianti įmonė tiekia labai svarbius komponentus – statybinius blokelius, iš kurių susideda RNR molekulė, ir fermentus, kurie yra naudojami RNR gamybai“, – pasakojo A. Žvirblienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(144 žmonės įvertino)
3.4792

Top naujienos

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (660)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Nė nežinodamos kartojate intymios higienos klaidas – taip atsiranda grybelis (29)

Makšties grybelis – itin dažna moterų liga, kuri linkusi kartotis. Mokslų daktarė,...

Akylesni pastebėjo keistą detalę, sutrikdžiusią princo Williamo gerbėjus: sudvejojo jo ir Kate santuokos stiprumu (18)

Britų žiniasklaida kasdien narplioja itin skirtingus brolių Williamo ir Harry gyvenimus....

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (117)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Puolimo šventė ant Tokijo parketo: vokiečiai ir italai sumetė po 15 tritaškių

Atkakliose vyrų olimpinio krepšinio turnyro B grupės varžybų atidarymo rungtynėse sekmadienį...

Aštuonerius metus Valkininkų bažnyčiai skyręs vargonininkas Evaldas: nori nenori, Dzūkijoje yra mano širdis (12)

Mažas miestelis, tamsus vakaras ir didingai skambantys tuščios bažnyčios vargonai . Ir tai –...

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (8)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Keturvietės vyrai pyksta, kad talžomi iš visų pusių, dvivietės merginos džiaugiasi tvirtais yriais į finalą specialiai Delfi iš Tokijo (29)

Dar viena galimybe prasibrauti į A finalą Lietuvos vyrų porinės keturvietės įgula – Dominykas...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška? (1)

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Po ilgos kovos klientė pasiekė, kad optika grąžintų pinigus už netinkamus akinius (6)

Po ilgos kovos vienai panevėžietei pavyko pasiekti, kad optikos salonas jai sugrąžintų pinigus...