Savo istoriją papasakojęs ūkininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigė, kad šia veikla užsiima jau penkerius metus. Ruošdamasis naujam sezonui jis kaip įprasta užsisakė sėklų ir vykdė savo veiklą. „Užsisakiau sertifikuotų sėklų iš Prancūzijos pagal visus Lietuvos įstatymus. Tyrimus mūsų kanapių atlieka augalininkystės tarnyba, turiu raštą, kad žydėjimo metu buvo tikrina THC, ta narkotinė medžiaga, ji neviršijo visų reikalavimų“, – teigė ūkininkas.

Vyras derlių parduoda užsienio rinkai, tad siųsti mėginius – įprasta praktika. „Parduodu kanapes austrams ir šveicarams, jie vėliau iš jų gamina kanapių aliejų, – pasakojo vyras. – Siunčiau mėginį, maišelyje buvo įdėta keli šimtai gramų lapelių. Klientas prašė atsiųsti, kad pasitikrintų, kiek kanapėse yra to CBD, nes pinigus moka už tai, kiek kanapėse yra CBD.“

Ūkininkas įvardijo, kad kuo didesnis CBD, tuo geresni vaistai gaminami. Kuo didesnis, tuo ir didesni pinigai mokami.

Zinkevičių pluoštinių kanapių ūkis

Vyras teigė, kad ankstesniais metais už toną buvo galima uždirbti ir tris kartus daugiau, tačiau dabar kaina nukritusi dėl itin didelės konkurencijos. Jo teigimu, vien Lietuvoje yra daugybė augintojų, todėl jau dabar kaina vėl gali kristi net perpus.

Siunta turėjo pasiekti tarpininką, tad siuntą ūkininkas įdėjo į autobusą tikėdamasis, kad kanapės saugiai nukeliaus į kitą Lietuvos miestą. „Užrašiau savo pavardę, adresą, gavėją. O paskui, kaip man aiškino, eidama muitinės tarnyba rado kanapių. Išsiuntė tyrimams ir rado THC. Bet esmė tame, kad nors ir rado THC, bet nenustatė jo koncentracijos procento“, – teigė vyras.

Kratos metu rado šešias tonas kanapių

Sulaikius siuntą ir nustačius siuntėją pareigūnai gavo leidimą atlikti kratą. „Grįžau naktį iš slidinėjimo, iš karto namuose krata. Teisėjas davė leidimą kratai, nors net neturėjo duomenų dėl THC procento“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis pasakojo, kad kratos metu pareigūnai gerokai nustebo išgirdę, kad jis turi net šešias tonas kanapių. „Namuose padarė kratą. Klausiau: ko jūs čia ieškote? Sako to, ką siuntei. Sakau: turiu, šešias tonas. Jie nustebo: kiek? Dar kartą pasakiau: šešias tonas sandėlyje. Jie pagalvojo, va čia tai bomba, šešios tonos. Dar jie patys paklausė, ar rimtai kalbu. Sakau: važiuojame. Pamatė, greitai pranešė prokurorui ir sako, reikia dėti areštą ir sulaikyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Ūkininkas pasakojo, kad bandė paaiškinti, kad turi leidimą ūkininkauti ir auginti augalines kanapes, tačiau pareigūnai vis tiek ėmėsi veiksmų. „Pasakė: kanapės! Ir pradėjo staigiai krauti į savo autobusiukus, į maišus. Aš sakiau, kad nekrautų, kad turiu visus dokumentus, kad atnešiu, – pasakojo ūkininkas. – Uždėjo areštą, užplombavo sandėlius ir tris mėnesius negavau atsakymo, kiek procentų THC yra paimtose kanapėse.“

Vyras DELFI teigė, kad sandėlyje liko sėklos ir trąšos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o jam pačiam buvo paskirta kardomoji priemonė – neišvykti iš šalies, taip pat paimti jo ginklai, kuriuos vyras naudojo medžioklei.

Skaičiuoja milžiniškus nuostolius

Ūkininkas skaičiuoja didžiulius nuostolius, nes, jo teigimu, per šį laiką jo derlius jau prarado visas savybes ir jo nebebus įmanoma parduoti. „Blogiausia, kad mano produkcija suges. Gaus šilumos, bus kondensatas, o turi būti teisingai laikoma, – kalbėjo vyras. – Nuvažiavau į policiją, radau tyrėją, bet jie pasakė, kad ne jų reikalas.“

Vyras teigia, kad domėjosi centro, kuriame atliekami tyrimai, kiek laiko tai turėtų užtrukti. Jis teigia, kad išgirdo tokį atsakymą – penkios dienos.

Jis skaičiuoja, kad areštuotas derlius vertas 100 tūkst. eurų. „Bet dabar viskas sugedę, – nuostolius skaičiavo vyras. – Tris mėnesius buvo šalta, kai atšilo, reikėjo jas perdėti, o sukrovė į maišus tiesiog.“

Ūkininkas teigia, kad nenuleis rankų ir toliau vystys savo verslą. Planuoja užsėti 100 hektarų, jau ir sėklų iš Prancūzijos yra parsisiuntęs.

Vyras pasakoja, kad į panašią situaciją, kai siunta buvo tikrinama, buvo pakliuvęs ir Vokietijoje, tačiau tąkart viskas išsisprendė per penkias minutes. „Privažiavo kriminalinė muitinė su visa laboratorija. Penkios minutės ir viskas, palinkėjo gero kelio“, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, kad tuo metu vežė dvi tonas pluoštinių kanapių.

„Aš net negaliu Lietuvoje nusipirkti tų sėklų, perku Prancūzijoje, sertifikuotas, tokias, kurios neužaugina daugiau nei galimo THC kiekio. Pateikiau policijai originalius dokumentus“, – tvirtino vyras.

„Kaip didžiausią narkotikų baroną sulaikė. Šešios tonos? Na, čia tai bus, – pareigūnų emocijas, kai sužinojo apie sandėlyje saugomas šešias tonas kanapių, įvardijo ūkininkas. – Bet paskui pradėjo domėtis, kad viskas leistina, kad legalu.“

Ūkininkas dar prieš nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo įsitikinęs, kad jis bus nutrauktas ir planavo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Savo ketinimų jis neatsisako ir po to, kai sužinojo, kad pluoštinėse kanapėse THC kiekis neviršija leidžiamo kiekio ir ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas.

Nutarimas įsiteisės praėjus dvidešimčiai dienų, per kurias sprendimą dar galima apskųsti.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dar neįrodo, kad veiksmai buvo neteisėti

Advokatas Karolis Rugys DELFI teigė, kad verslininkas, norėdamas išsireikalauti iš valstybės žalos atlyginimo, pirmiausia turėtų įrodyti, kad pareigūnų ar institucijų veiksmai buvo neteisėti.

„Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės nebūtina nustatyti, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės“, – teigė advokatas.

K. Rugio teigimu, reikalaujant žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose reikia įrodyti tris būtinąsias atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). „Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes nebūtų teisinio pagrindo žalos atlyginimui“, – pabrėžė advokatas.

Karolis Rugys, FOTO: Giedrius Bubliauskas

Jis teigė, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime netampa įrodymu, kad veiksmai buvo neteisėti. „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti“, – kalbėjo K. Rugys.

Advokato teigimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme. „Bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių – DELFI). Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta, – kalbėjo advokatas. – Būtent dėl tokių priežasčių (dažniausiai neįrodžius pareigūnų neteisėtų veiksmų) ir esamo teisinio reglamentavimo asmenims ne visada pavyksta prisiteisti reikalaujamą patirtos žalos atlyginimą.“

THC vartojimas Lietuvoje apibrėžiamas skirtingai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2018-ųjų pradžioje pasirašytame įsakyme „dėl maisto papildų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių antžeminių dalių“ yra pažymėjusi, kad „THC yra vertinamas kaip draudžiama ir sveikatai pavojinga psichotropinė medžiaga, nepriklausomai nuo jos kiekio, todėl jo neturi būti maisto produktų sudėtyje“.

Nors Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Tiekiamos rinkai pluoštinių kanapių sėklos pakuotės etiketėje ir (arba) sertifikate turi būti nurodomas veislės pavadinimas, o atsakingos institucijos išduotoje pažymoje – patvirtinimas, kad THC kiekis kanapėse neviršija 0,2 procento.

Tad, remiantis SAM įsakymu, Lietuvoje draudžiamas bet koks THC kiekis, o, remiantis Pluoštinių kanapių įstatymu, leidžiama nedidelė jo dalis. Ūkininkas veiklą vykdo remdamasis pluoštinių kanapių įstatymu, kuriame numatyta, kad auginamose kanapėse THC kiekis negali viršyti 0,2 procento.

Situaciją vertina kaip grėsmingą signalą kitiems

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Mykolas Majauskas, jau kurį laiką siekiantis švelnesnės bausmių sistemos už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, šią situaciją vertina kaip grėsmingą žinią kitiems ūkininkams, besiverčiantiems tokia veikla.

„Tai gali būti vieno žmogaus istorija, galimai viena mūsų institucijų klaida, tačiau kokią žinią ji siunčia kitiems ūkininkams – esamiems ir galvojantiems apie galimybes imtis tokios veiklos? Nuo kada žemės ūkis turi su savimi temptis valstybės represijos baimę?“ – svarstė M. Majauskas.

Seimo narys palaiko ūkininko ryžtą, jei viskas baigsis jo naudai, reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo: „Už pluoštinių kanapių siuntimą paštu yra vykdomi ginkluotų teisėsaugos pajėgų reidai, areštuojamos šešios tonos legalios, valstybinių institucijų pažymas turinčios žaliavos. Taip ne tik iš verslios šeimos atimamos galimybės pačiai, savo darbu ir pastangomis užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, tačiau ir yra švaistomi milžiniški valstybės resursai, iš kurių, jei pasitvirtins institucijų klaidos scenarijus, dar ir privalės būti padengtos kompensacijos nukentėjusiesiems“.

Visa ši situacija, pasak M. Majausko, yra įstatymų painiavos pasekmė. „Reikiamų žinių stokos sukeltas uolumas, milžiniškas dėmesys ten, kur jo nereikia, valdančiųjų kurstoma isterija ir įstatymų maišalynė – visi šie faktoriai atliko savo vaidmenį sukeliant šią absurdišką situaciją kuri, nesiėmus iš esmės keisti valstybės požiūrį, gali kartotis. Kol mūsų veiksmus valdys baimė, tol vietoj papildomų investicijų turėsime nuolatinius kompensacijų mokėjimus už savo kvailumą“, – kalbėjo M. Majauskas.