Nors didžioji kalbėjusių parlamentarų dalis nuogąstavo, kaip politinės jėgos begyvens uždraudus juridinių ir fizinių asmenų paramą, tačiau už teisės akto pataisų projektą balsavo 75 parlamentarai, 22 susilaikė, prieš balsavo tik 2 Seimo nariai.
Tačiau galutinis mūšis dėl partijų finansų vyks įstatymo pataisų priėmimo metu, o politikai jau dabar kalba, kad labai norint visus nustatytus ribojimus galima legaliai apeiti.
D.Grybauskaitė siūlė uždrausti tik įmonių finansavimą
D. Grybauskaitės pateiktose teisės akto pataisose buvo siūloma visiškai uždrausti juridinių asmenų aukas politinėms partijoms, o pavienių žmonių aukas sumažinti nuo 20 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumos iki 10 VMDU. Šiuo metu VMDU sudaro apie 2,1 tūkst. Lt, vadinasi, fizinio asmens auka per metus būtų sumažėjusi nuo 42 tūkst. Lt iki 21 tūkst. Lt.
Tačiau Seimo nariai praeitame plenariniame posėdyje nutarė uždrausti ir eilinių žmonių aukas politinėms partijoms, nors, pažymėtina, kad politinių kampanijų metu aukoti savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams – partijoms, kandidatams – pavieniai žmonės galės.
Iki šiol buvo taip, kad įmonės ar pavieniai žmonės partijoms per metus galėjo skirti atitinkamą pinigų sumą, tačiau, jeigu tais pačiais metais vykdavo rinkimai, fizinis ir juridinis asmuo galėjo paaukoti antra tiek.
Prezidentė ir čia siūlė drausti tik įmonių aukas, o fizinių asmenų aukas siekė sumažinti perpus. Kadangi Seimas tam pritarė, tai politinių kampanijų metu partijos ir pavieniai kandidatai galės būti finansuojami iš eilinių žmonių ar tiesiog savo kišenės.
Esminis reikalavimas, kad bendra žmogaus auka per metus savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neviršytų 10 proc. deklaruotų metinių pajamų.
Remiantis šalies vadovės pataisomis, žmonės taip pat būtų galėję partijoms pervesti 0,5 proc. sumokėtos savo metinio pajamų mokesčio dalies. Seime partijoms galima skirti pajamų mokesčio dalis išaugo iki 1 proc.
Partijoms taip pat liktų nario mokestis bei galimybė gauti lėšų iš kitos veiklos – atributikos platinimo, valdomo turto ir panašių dalykų.
Savo pataisas D. Grybauskaitė motyvavo siekiu išskaidrinti partijų finansavimą, mat Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas yra užsiminęs, kad pastebimas ryšys tarp partijų finansavimo bei viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos paprastai laimi konkrečias partijas parėmusios bendrovės.
Partijos bus priverstos apeiti įstatymus?
Nepaisant formalaus pritarimo prezidentės pasiūlytoms politinių partijų finansavimo tvarkos pataisoms, Seimo nariai piktinosi, kad politinės partijos privalės suktis, kaip išmano, arba iš dalies net sukčiauti.
„Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis kolegoms aiškino pritariąs siekiui, kad partijos taptų nepriklausomos nuo verslo, bei kad jos nebūtų fiktyviai finansuojamos prisidengiant fiziniais asmenimis, tačiau jis įgėlė valdantiesiems, pasakęs, jog dauguma neskaidrių viešųjų pirkimų, kai neaišku, ar įmonės konkursus laimi dėl to, jog parėmė partijas, ar dėl to, jog pasiūlė geriausias sąlygas, liečia valdančiąsias partijas – ne opozicines.
„Man kelia daug ir rimtų abejonių, kad jeigu mes priimsime šį įstatymą tik tokį, koks jis yra dabar, mes ne padarysime situaciją geresnę, o padarysime ją dar blogesnę ir mažiau skaidrią“, - teigė V. Mazuronis, pridūręs, kad diskutuoti reikia apie tai, kam partijos išleidžia pinigus.
„Jeigu mes neišspręsime poreikio, tai bandydami drausti, užtvenkti upę, kuri bėga atvirai, padarysime požeminę upę ir nieko daugiau. Poreikis labai aiškus – politinės partijos, visuomeniniai judėjimai, savarankiški kandidatai turi turėti kontaktą su rinkėjais, turi būti matomi, turi turėti galimybę diskutuoti ir dėstyti savo vienokias ar kitokias idėjas“, - tęsė politikas, kurio nuomone, vienintelis būdas politikui būti matomam – turėti pinigų ir skirti juos žiniasklaidai, viešiesiems ryšiams.
Jo teigimu, nė vienam partijos vadovui nėra malonu vaikščioti atkišta ranka ir paskui atiduoti pinigus reklamai, tačiau esą tokia yra sistema – esą jeigu keisti, tai keisti visą sistemą, o ne pavienius elementus.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas, Vilniaus mero Artūro Zuoko patikėtinis Žilvinas Šilgalis kolegoms priminė, kad dažnai bėgant nuo vilko šokama ant meškos – esą taip gali būti ir šįkart.
„Juk skaidrindami finansavimą, mes nenorime sudaryti tokių situacijų, kad, pavyzdžiui, partijos atsakingasis sekretorius, vietoje to, kad būtų įdarbintas konkrečioje partijoje, dirbtų kokioje nors verslo struktūroje, ji mokėtų atlyginimą, o iš tikro jis dirbtų politinei partijai. Aš tikiuosi, kad jūs nenorite, jog priėmus įstatymą padaugėtų tiesioginių sandorių, kai verslo struktūra apmoka paslaugų teikėjams tiesiogiai nes tai tikrai politinės sistemos skaidresnės nepadarys“, - teigė Ž. Šilgalis, kuriam labiausiai nepatiko neaiškumas, kaip partijos būtų finansuojamos iš biudžeto.
M.Varaška: politikams reikės eiti prie bažnyčių arba prekybos centrų
Panašiai kalbėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos atstovas, nepartinis Mantas Varaška. Jo teigimu, priėmus naują įstatymą niekas vis tiek neuždraus partijai pusvelčiui nusipirkti iš rėmėjų kokį nors nekilnojamąjį turtą, o vėliau jį parduoti rinkos kaina bei gauti pelną.
Politikas atkreipė dėmesį į įstatymo nuostatą, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nutarus, jog kuri nors politinė jėga šiurkščiai pažeidė įstatymą, šį partija gali netekti biudžeto finansavimo. Toks sprendimas galiotų dvejus metus nuo jo įsiteisėjimo dienos. Tačiau tokiu atveju jai tai reikštų mirties bausmę, mat kiti finansavimo būdai yra neleidžiami arba yra nepakankami.
„Noriu kreiptis į Darbo partijos atstovus, kurių keletą matau šiame Seime. Gerbiamoji Virginija Baltraitiene, kiek metų trunka dabartinis ginčas dėl Darbo partijos dvigubos buhalterijos arba neteisingo lėšų apskaitymo ir naudojimo? Ne vienerius metus. Įsivaizduokime, jog vien teisinis ginčas trunka keletą metų, o po to dar dvejus metus nėra finansavimo, jeigu teismas baigiasi ne partijos naudai. Ketveri metai, penkeri, septyneri be valstybinio finansavimo? O su kuo? Su puse procento pajamų mokesčio? Vienintelis darbas išlieka prie bažnyčių ieškant finansavimo arba prie prekybos centrų“, - klausė M. Varaška.
Jis suabejojo ir VRK galimybėmis priimti tokius svarbius sprendimus – esą šiai institucijai padidėtų politinis spaudimas, kurį ji vargu, ar atlaikytų.
M. Varaška taip pat pridūrė, kad valstybės biudžeto lėšos galėtų būti naudojamos padengti susidariusioms skoloms po rinkimų, tačiau esą tai sudarytų sąlygas dirbtinai sumažinti partijoms palankių reklamos agentūrų ar žiniasklaidos priemonių sąnaudas. Tuomet išeitų, kad žiniasklaidos priemonė ar reklamos agentūra paremia partiją savo paslaugomis.
„Galų gale nepamirškime, kad politinė partija lieka juridiniu asmeniu tarp kitų juridinių asmenų, kuri išlaiko labai plačias pinigų ir turto disponavimo galimybes. Kas uždraus politinės partijos rėmėjui, verslininkui parduoti politinei partijai turtą, pavyzdžiui, labai geros vertės nekilnojamąjį turtą ofiso įrengimo reikmėms pusvelčiui? Ir kas uždraus tai politinei partijai po metų ar pusantrų tą objektą parduoti rinkos verte ir gauti milijoną ar dviejų milijonų vertės pelną, po kuriuo slėpsis parama tai partijai. Ir joks notaras negalės to sandorio nevykdyti“, - teigė M. Varaška.