Konservatorių prezidiumas dėl dabar jau buvusio savo kolegos Kristijono Bartoševičiaus situacijos atsiprašė ir pasiūlė Seime pradėti diskusiją, kad parlamentarams imunitetas būtų panaikintas.
„Reikėtų sumažinti prokuratūrai bet kokius barjerus atlikti tyrimą tokiu būdu, koks yra reikalingas. Kad procesiniai veiksmai būtų atliekami be jokių papildomų politizuojamųjų trukdžių“, – apie pasiūlymą kalbėjo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Seimo nario imunitetas arba teisinė neliečiamybė sukurta, kad teisėsaugos pareigūnai nedarytų poveikio, kad parlamentaras nebūtų persekiojamas dėl politinės veiklos.
Tai nereiškia, kad jis už nusikaltimą neatsako, bet prokurorai turi kreiptis į Seimą kad šis duotų sutikimą.
Taip pat imunitetą turi teisėjai, Vyriausybės nariai, prezidentas.
„Apsaugant jį nuo išorės kišimosi, netinkamo poveikio“, – LNK Žinioms komentavo vienas Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
Ir Lietuva čia – ne išskirtinė.
„Parlamento nariai paprastai visose demokratinėse teisinėse valstybėse turi tą vadinamąjį imunitetą arba teisinę neliečiamybę“, – teigė V. Sinkevičius.
Taip pat ši procedūra visuomenei išviešina politiko galimai padarytas nusikalstamas veikas. Lietuva apie K. Bartoševičiaus atvejį ir sužinojo, kai į Seimo pirmininkę dėl imuniteto panaikinimo kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Visuomenė nebūtų sužinojusi
Pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, jeigu imuniteto nebūtų, visa tai būtų likę paslaptis.
„Seimo narys būtų vaikščiojęs į apklausas ir tikrai būtų tyla. Tai man atrodo kaip noras nuslėpti, atsikratyti tos procedūros, kuri jiems padarė labai daug nemalonumų, sukėlė neįtikėtino masto krizę“, – teigė ji.
Seimo nario neliečiamybė įtvirtinta Konstitucijoje, ją pakeisti reikia bent 94 balsų.
Be to, ar atimti iš savęs imunitetą, Seimo nariai spręstų per slaptą balsavimą.
„Akivaizdu, kad taip nebus“, – įsitikinęs profesorius V. Sinkevičius.
Pasisakė už neliečiamybę
Bet tema užkabinanti, apie tai diskutuojama ir prieš rinkimus.
Prieš pastaruosius – 2020-ųjų rugsėjį portalui Lrt.lt konservatoriai teigė, kad neliečiamybės neatsisakytų, nes pagrindinė teisinio imuniteto paskirtis – apsaugoti jį turinčius asmenis nuo nepagrįsto persekiojimo, spaudimo ir trukdymo vykdyti savo funkcijas.
„Na, mūsų pozicija, jeigu lyginti su tuo rašytu tekstu, ji keičiasi. Tai nieko tame aš nematau ypatingo, kad permąstome kartais savo poziciją“, – LNK Žinioms sakė Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkevičius teigė manantis, kad tai yra tiesiog visuomenės dėmesio nukreipimas nuo konkretaus atvejo, viešųjų ryšių akcija.
„Nemanyčiau, kad tai yra racionalus pasiūlymas“, – teigė jis.
O konkretūs yra, pastebi LNK Žinios, įtarimai ir sutapimai. Kodėl būdamas Čilėje Seimo narys nusprendė mandato atsisakyti prieš pat prokurorų kreipimąsi dėl jo neliečiamybės atėmimo?
Konservatoriai neigia, bet opozicija įtaria, kad kažkas iš teisėsaugos jiems informaciją nutekino ir šie savo kolegą įspėjo, taip bandydami skandalo išvengti.
J. Razma tikina, kad pradėję diskusiją dėl imuniteto konservatoriai visuomenės dėmesio nukreipti nesiekia.
„Čia nebuvo strategų išankstinis patarimas. Pirminiame tekste, kurį turėjome Prezidiumo posėdžiui parengtą, šios nuostatos nebuvo, ji atsirado diskutuojant mums laisvai“, – kalbėjo J. Razma.
Generalinis komisaras Renatas Požėla, paklaustas, ar informacija apie K. Bartoševičių galėjo nutekėti iš policijos, LNK Žinioms sakė, kad jam grįžus iš atostogų, bus „viskas sužiūrėta“.
Buvęs generalinis komisaras Saulius Skvernelis sako, kad „sužiūrėti“ būtų galima paprastai – paėmus K. Bartoševičiaus skambučių išklotinę.
Visą LNK reportažą apie konservatorių siūlymą žiūrėkite čia:
