Panevėžio apygardos prokuratūra pavedė apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo bylos duomenų atskleidimo be teisėsaugos leidimo.
Prokuratūra tokį žingsnį žengė sulaukusi grupės asmenų pasirašyto pranešimo dėl P. Urbšio viešų šio tyrimo komentarų.
Pareigūnai aiškinsis, ar jau du kartus kaip liudytojas apklausto P. Urbšio žiniasklaidai papasakotos bylos detalės gali būti traktuojamos kaip ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių viešinimas neteisėtas ir nusikalstamas. Šiame tyrime įtarimai pareikšti merui Ryčiui Račkauskui, jo patarėjai bei dar keturiems verslininkams.
Jei būtų pripažinta, kad parlamentaras sau per daug leido kalbėti, jam už tokios informacijos atskleidimą neturint tam leidimo grėstų viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Tylėti nepažadėjo
Įprastai susidūrusieji su teisėsauga ikiteisminio tyrimo dalyviai po apklausų STT tyli it burnas užsisiuvę. Tokius tylos įžadus motyvuoja pasirašytu pasižadėjimu nekalbėti apie bylą. Kol vyksta tyrimas, nuo platesnių komentarų atsiriboja ir patys pareigūnai.
Visgi P. Urbšys po apklausų dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje viešai pareiškė, kad net spiriamas tyrėjų atsisakė duoti pažadą tylėti.
Seimo narys ne kartą duodamas interviu žiniasklaidai yra pabrėžęs, kad nei birželį, nei šią savaitę vykusiose apklausose nesutiko su pareigūnų reikalavimu pasirašyti pasižadėjimą neskelbti informacijos, susijusios su byla. Politikas viešai yra pasakojęs, jog per apklausas buvo klausinėjamas ne tik apie savo suburtą judėjimą „Kartu“, jo būstinėje STT atliktą kratą bei paimtus finansinius dokumentus. Parlamentaras kalbėjo ir apie tai, kad tyrėjus domina miesto Savivaldybės užsakytas sociologinis tyrimas, kurio rezultatai visuomenei nebuvo paskelbti.
Žino, ką kalbėti
Dabar, išgirdęs apie prokurorus pasiekusį prašymą išsiaiškinti, ar tokiu elgesiu neperžengė įstatymo bylos dalyviams nubrėžtų ribų, Seimo narys tvirtina iš ilgametės savo, kaip STT Panevėžio valdybos vadovo, praktikos žinantis, ką gali kalbėti, o kur turįs patylėti.
Anot jo, ir po antrosios apklausos, vykusios šią savaitę, jis visuomenei atskleidęs tik tą informaciją, kuri, paties nuomone, atitinka viešąjį interesą.
„Jei išėjęs po apklausų nekomentuočiau, susitapatinčiau su tais pačiais įtariamaisiais byloje, kurie tyli“, – pareiškė politikas.
P. Urbšys pripažįsta, kad jį apklausinėję tyrėjai reikalavo pasirašyti pasižadėjimą, kad neviešins ikiteisminio tyrimo detalių.
„O paskui atėję du tyrėjai fiksavo mano atsisakymą tą padaryti. Motyvavau tuo, kad esu viešas asmuo ir visuomenės interesas žinoti neiškraipytą informaciją“, – pareigūnų reikalavimams neslepia nepaklusęs Seimo narys.
Visgi jis sutinka, kad dokumento nepasirašymas nepanaikina galimybės tyrėjams inicijuoti teisinį įvertinimą, jeigu šie mano, kad paskleisti ikiteisminiam tyrimui svarbūs duomenys.
Klausėsi seimūno pokalbių
Galimos korupcijos byloje liudytojo statusą turintis P. Urbšys piktinasi, kad prašiusieji ikiteisminio tyrimo esą siekia apriboti visuomenei galimybę žinoti, kas vyksta. Visgi įprasta, kad galimo nusikaltimo aplinkybės oficialiai tampa viešos tik tuomet, kai prokurorai baigia ikiteisminį tyrimą, bylą perduoda teismui ir jo posėdyje paviešina kaltinamąjį aktą.
Manoma, kad Panevėžio korupcijos byla teismą gali pasiekti dar iki kovo 3-iąją vyksiančių rinkimų. Neseniai prokuratūra pranešė šį tyrimą išskyrusi į du – viename jų R. Račkauskas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir prekyba poveikiu, kitame – piktnaudžiavimu.
Kad vienas iš šių tyrimų jau eina į pabaigą, galima spėti ir iš to, kad P. Urbšiui vakar STT Panevėžio valdyba atsiuntė pranešimą apie jam taikytą procesinę prievartos priemonę, tai yra vykdytą jo pokalbių pasiklausymą.
Mato tyrėjų darbo broką
Seimo narys neslepia pretenzijų buvusiems kolegoms pareigūnams ir teigia matantis broką jų veiksmuose tiriant galimą korupciją Savivaldybėje. Parlamentaro nuomone, pareigūnai turėjo numatyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų suaktyvinimas kone rinkimų išvakarėse sukels politinį atgarsį, ir jį apklausti gerokai anksčiau.
„Mane antrą kartą galėjo apklausti dar rugsėjį ir spalį, bet kažkodėl tas buvo padaryta dabar, kai jau registravausi kandidatu į merus, surinkau pakankamai rinkėjų parašų. Jei išėjęs iš tos apklausos tylėčiau užsisiuvęs burną, kokį būčiau davęs signalą rinkėjams, kurie abejoja, ar nesu įsipainiojęs į tuos neskaidrius reikalus? Esu įsitikinęs, kad tyrėjai, kurie mane apklausinėjo rinkimų kampanijos metu, turėjo numatyti viešumo problemą ir turėjo prieš tai atlikti visus veiksmus, kurie nepakenktų tyrimui, jei būtų komentarai“, – pareiškė seimūnas.
P. Urbšiui nevengiant komentuoti teisėsaugos vykdomo tyrimo, kiti šios bylos dalyviai tyli. Nors R. Račkauskas ne kartą yra pabrėžęs, jog visus jam pareikštus įtarimus atmeta ir mato politinį šios bylos pamušalą, nuolatos atsisakydavo plačiau komentuoti bylos aplinkybes ir net savo paties apklausas.
„Man davė pasirašyti ir aš pasirašiau pasižadėjimą nekalbėti. Ikiteisminio tyrimo detalių atskleisti neturiu teisės“, – „Sekundei“ komentavo laikinai nuo pareigų nušalintasis meras.
