aA
Prieš Minske vyksiantį aukšto lygio Europos Sąjungos ir Baltarusijos susitikimą dėl Rytų partnerystės buvę valstybės vadovai Valdas Adamkus, prof. Vytautas Landsbergis, grupė politikų ir intelektualų, kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių su siūlymu pateikti Europos Komisijai ir šalims-narėms pageidavimą, kad būtų pasiektas ES susitarimas ir numatytos priemonės užtikrinti, kad į ES elektros energijos rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos Respublikos, jeigu būtų pradėta eksploatuoti Astravo atominė elektrinė .
Baltarusijos atominės elektrinės statybos
© DELFI / Domantas Pipas

„Kiek mums žinoma, spalio 4–5 d. Minske vyks aukšto lygio ES ir Baltarusijos susitikimas dėl Rytų partnerystės. Labai svarbu, kad ES šalys-narės ir HR/VP (ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai) Federica Mogherini gerai žinotų ir atstovautų ir Lietuvos, kaip pilnateisės ES narės nacionalinius interesus Astravo atominės elektrinės (toliau – BAE) problemos klausimu“, – rašoma kreipimesi.

Atsižvelgiant į Lietuvos parlamentinių partijų 2017 m. vasario mėn. 10 d. pasirašytą susitarimą ir tų pačių metų balandį priimtą „būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“ įstatymą bei Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją, kreipimąsi pasirašę asmenys siūlo „Lietuvos Vyriausybei ir Užsienio reikalų ministerijai pateikti ES komisijai ir šalims-narėms aiškų ir nedviprasmišką pageidavimą, kad būtų pasiektas ES susitarimas ir numatytos priemonės užtikrinti, kad į ES elektros energijos rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos Respublikos, jeigu būtų pradėta eksploatuoti BAE“.

„Kai Lietuva BAE yra pripažinusi nacionalinio saugumo grėsme, Vyriausybė ir diplomatinė tarnyba turi pasiekti, kad remiantis ES šalių solidarumu, ES šalys narės atsižvelgtų į šią Lietuvos Respublikos poziciją, o remiantis nacionalinio saugumo grėsme ES gali riboti elektros energijos importą į ES Iš Baltarusijos“, – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai yra įsitikinę, kad Vyriausybė ir diplomatinė tarnyba neturėtų apsiriboti formalių pasiūlymų teikimu, o veikti aktyviai, ieškant paramos, ypač tarp strateginių partnerių bei kaimyninių valstybių.

„Jei ES sutarimo dėl BAE elektros energijos importo draudimo nepavyktų pasiekti, kai kurioms ES šalims nesupratus Lietuvos ir regiono grėsmių bei nacionalinių interesų, Vyriausybė turėtų nepritarti ES partnerystei su Baltarusija“, – rašoma kreipimesi.

Pripažino, kad nepadarė visko, ką galėjo

Pasak kreipimosi autorių, nors atrodytų egzistuoja sutarimas dėl BAE grėsmės (pasirašyti net keli politinių partijų pareiškimai, priimtas Seimo įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, yra ne vienas Baltarusijos opozicinių jėgų ir visuomeninių organizacijų pareiškimas ir nepriklausomų ekspertų vertinimas), Vyriausybės veikloje trūksta reikiamos energijos ir aktyvumo, siekiant įgyvendinti svarbiausią valstybės nacionalinio saugumo interesą.

„Derėtų nutraukti savų kaltų dėl padėties su BAE paieškas, nes dažniausia tai tėra pasiteisinimas nieko nedaryti šiandien. Konstatuojame, kad visos valdžios nepadarė visko, ką galėjo, o nuo šiol darome ką galime, ir šiandien yra naujas atskaitos taškas atsakomybei.

Astravo atominė elektrinė yra pripažinta nesaugi, ji statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas ir todėl jos saugumas iš esmės negali būti pagerintas tiek, kad Lietuva jaustųsi saugi. Iš to seka labai svarbi išvada – bet kokie siūlymai tik tobulinti BAE saugumą šitoje Maskvos paskirtoje vietoje yra primesti svetimų interesų, siekiančių legitimizuoti neteisėtą ir pavojingą visai Europai BAE“, – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai teigia, kad „BAE nesaugumas nėra vienas eilinių ir mums įprastų valstybės reformų ar santykių su kaimynais klausimų, o yra egzistencinė grėsmė mūsų valstybės išlikimui, Lietuvos istorijoje prilygintina valstybės padalijimams, okupacijoms“.

„Tai reikšmingiausia, svarbiausia, didžiausia Lietuvos užsienio politikos problema, ir ji turi būti sprendžiama visais įmanomais ir valstybei prieinamais resursais“, – rašoma tekste.

Dokumentą pasirašę asmenys konstatuoja, kad iki šiol padėties rimtumo suvokimas nėra pakankamas nei tarp Lietuvos žmonių, nei politikų, vyriausybės ar diplomatų.

„Visi, kurie nesuvokiame, ar nesistengiame įsigilinti į grėsmės rimtumą, nešame atsakomybę prieš Lietuvą ir ateities kartas. Mūsų nepakankamas ryžtas ir aplaidumas, abejingumas yra didžiausia parama Lietuvos nedraugams.

Iš tiesų, šiandien mūsų arsenale poveikio galimybių dėl BAE nėra daug. Tačiau jų vis dar yra pakankamai ir Vyriausybė turi veikti ryžtingai. Galbūt nėra įsigilinta, tačiau mūsų svariausias argumentas šiandien yra elektros nepirkimo iš Astravo įstatymas, kurio turi būti laikomasi, įgyvendinant tiek Lietuvoje, tiek siekiant pritarimo jam tarp ES šalių-narių. Tai apima ir nešvarios elektros tranzitą per Lietuvą“, – rašoma tekste.

Jame atkreipiamas dėmesys, kad A. Lukašenka viešai pripažino, kad elektra Baltarusijoje nepigs, o atvirkščiai – brangs.

„Paradoksalu, kad tuo pačiu metu Baltarusijoje bus milžiniškas elektros energijos perteklius. Pagal A. Lukašenkos nurodymą pradedamas elektros energijos netaupymo vajus – bus pradėti statyti elektra apšildomi daugiabučiai namai, planuojama rekonstruoti visą namų ūkį, pereinant nuo dujų prie elektros, braižomi planai vystyti naujas pramonės šakas, ypač imlias elektros energijai“, – rašoma tekste.

Jame minima, kad Baltarusija pirmą BAE reaktorių žada paleisti šiemet, o elektros naudojimo plėtra tėra popieriuje.

„Tai tipinis neefektyvios komandinės ekonomikos pavyzdys, kai pasistačius atominę elektrinę bus galvojama, kaip netaupyti elektros energijos. Tai įrodo, kad elektrinė tėra geopolitinis instrumentas, bet ne ekonominis – energetinis projektas. Teisios yra Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir opozicija, sakydamos, kad tai dar padidins Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos – milžiniškos beprasmės skolos, branduolinių atsargų laidojimas, brangi elektra, šildymas ir pan.

BAE gali išgyventi tik eksportuodama energiją, t. y. jei mes ar mūsų kaimynai apmokės jos eksploatacijos išlaidas – iki mes patys Rusijai apmokėsime „branduoline bomba“ mums skirtą šantažą“, – rašoma tekste.

Jo autorių įsitikinimu, šiandien Vyriausybei ir diplomatinei tarnybai yra iškilę du svarbiausi uždaviniai, tačiau jų vykdymas neatitinka nacionalinės grėsmės lygio.

„Vis dar ruošiamės karui, kai karas jau vyksta“, – konstatuojama dokumente.

Išvardijo svarbiausius uždavinius

Kreipimosi autorių įsitikinimu, pirmas uždavinys – be išlygų vykdyti ir įgyvendinti „būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“ įstatymą.

„Pilnai jį galima bus įgyvendinti tik atsijungus nuo BRELL; atsijungimo data minėtame įstatyme yra numatyta 2020 m. Dabar siūloma 2025 m.

Visi girdėti „argumentai“ apie atjungtos energetikos sistemos grėsmes, nepajėgumus veikti turi būti ne pagrindas atidėjimams, o paskata skubiai pašalinti visas kliūtis. Visos vyriausybės ir energetikų pastangos turi būti nukreiptos ne į energetinio biznio plėtros planus, o į nedelsiamą pasiruošimą veikti sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas atsijungimas nuo BRELL galimai 2020 m. ir visiškas elektros pirkimo embargo iš BAE“, – rašoma tekste.

Antra veiklos kryptis, pasak teksto autorių, yra Astravo projekto tarptautinė izoliacija, elektros importo iš BAE į ES draudimo tarptautinė parama. Tai gyvybinės reikšmės nacionalinio išlikimo klausimas, todėl Lietuva atitinkamais argumentais turėtų kreiptis į ES ir NATO šalių solidarumą.

„Bet kokios iniciatyvos, skatinančios bendradarbiavimą su A. Lukašenkos režimu, ignoruojant Lietuvos gyvybės interesus, turėtų būti stabdomos. Būtina siekti ES šalių sutarimo ir numatyti priemones užtikrinant, kad į ES elektros energijos rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos, įtraukti šį klausimą į aukščiausio lygmens ES darbotvarkę. Paraleliai dėl bendros politikos BAE atžvilgiu jau šiais metais siektina pasirašyti tarptautines sutartis su Lenkija, Latvija, Estija, kitomis ES šalimis“, – rašoma tekste.

Jo autorių teigimu, dvišaliuose santykiuose su Baltarusija Lietuva turi laikytis principinės pozicijos, savo užsienio politika nedemonstruoti ES ir NATO šalims veidmainiško „pragmatizmo“, kai valstybės saugumo interesai subordinuojami verslui ar ieškoma „dialogo“ iš silpnojo pozicijos, neturint aiškių ir pasiekiamų tikslų bei strategijos.

„Savo principine pozicija padėsime ir Baltarusijos žmonėms. Nepamirškime, kad Baltarusija (Maskva) planuoja pastatyti ten dar ir antrą reaktorių, o gal net ir visus keturis.
Lietuvoje turėtų būti padaryti visi būtini organizaciniai sprendimai, įgaliojimai, artimiausius metus Seimui, vyriausybei BAE problema privalo būti aukščiausias prioritetas“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė prezidentas Valdas Adamkus, buvęs valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys, ambasadorius, Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius, Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė, Seimo narys Seimo narys, TS-LKD, Užsienio reikalų ministras (2010–2012) Audronius Ažubalis, Seimo narys Vytautas Bakas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo narė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo narys, TS-LKD pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Seimo narys, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Seimo ir TS -LKD narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys iš LVŽS frakcijos Virgilijus Poderys, Seimo narė iš TS-LKD frakcijos Ingrida Šimonytė, Seimo narys iš LVŽS frakcijos Egidijus Vareikis, filosofas Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui (2008–2012) prof. Vytautas Ališauskas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, politologas prof. Lauras Bielinis, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius Albinas Januška, politologas Vytis Jurkonis, istorikas ir politologas prof. Antanas Kulakauskas, istorikas, politologas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, VSD vadovas (1998–2004), ambasadorius Mečys Laurinkus, istorikas, politologas prof. Raimundas Lopata, filosofas prof. Gintautas Mažeikis, prezidento V. Adamkaus patarėjas (1998–2003) Raimundas Mieželis, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius Česlovas Vytautas Stankevičius, brigados generolas (ats.)Algis Vaičeliūnas,Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras (2006–2008), ambasadorius Petras Vaitiekūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.1538

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (158)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (173)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Šiltieji orai džiugins nebeilgai – iš rytų artinasi šalčiai (9)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (747)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Galingai žaidusio Sabonio sąskaitoje – naujas rekordas, „Pacers“ – triuškinama pergalė (14)

NBA čempionate dviejų pralaimėjimų paeiliui seriją nutraukė Indianos „Pacers“ (8/6) ekipa...

Norite pagaliau puikiai pailsėti: kokių miego taisyklių geriau nelaužyti? (4)

Ne vienas esame bent kartą pagalvojęs, kaip būtų gerai, jei paroje būtų daugiau nei 24 valandos....

Tragiška tiesa apie paskutines Amy Winehouse dienas: spektaklis baigėsi mirtimi su 4,16 prom. alkoholio kraujyje (5)

Amy Winehouse save, ko gero, laikė labiau ne žvaigžde, o rusenančia žvake, blankiai...

Žurnalas „Top“: turtingiausiųjų lietuvių dešimtuke – vienas milijardierius ir viena moteris (8)

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius , įmonių grupės...

Dončičiaus karjeros mačas: 42 taškai, įtvirtinta pergalė ir pakartotas LeBrono pasiekimas (1)

Luka Dončičius pasiekė naują asmeninį rezultatyvumo rekordą NBA lygoje, o jo atstovaujama...

Fukušima atgimsta: naujas energetikos projektas šią vietą pavers tikru energijos centru

Fukušimą 2011-aisiais nuniokojo cunamis ir branduolinė nelaimė, tačiau dabar ši Japonijos...