„Tokią galimybę Šengeno taisyklės numato. Jeigu mums kiltų grėsmė su pabėgėlių antplūdžiu, kaip kitose valstybėse, tai mes tą patį irgi padarytume“, - BNS antradienį sakė ministras.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seime žurnalistams tvirtino, kad šiuo metu nekalbama apie Lietuvos sienų uždarymą.
„Buvo kalbama apie išorinės Europos Sąjungos sienos sustiprinimą ir apribojimą plūstančių pabėgėlių į ES šalis. Diskusijoje (Briuselyje - BNS) šitiems pasiūlymams buvo pritarta, bet (...) jokie sprendimai nebuvo priimti“, - sakė premjeras.
Po pabėgėlių antplūdžio Vokietija sekmadienį paskelbė įvedanti sienų kontrolę, o Austrija pranešė, jog apie 2,2 tūkst. ginkluotųjų pajėgų narių bus pasiųsti padėti suvaldyti migrantų antplūdį, kai šalies sienas kerta tūkstančiai atvykėlių. Kelios kitos šalys taip pat paskelbė įvedančios sienų kontrolę, o apie galimybę esant reikalui tai padaryti užsiminė ir Lenkija.
Pasipriešinus Višegrado grupės šalims, Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai pirmadienį nepriėmė sprendimo dėl Europoje esančių 120 tūkst. migrantų perskirstymo šalims narėms, taip pat nepritarė nuolatinei privalomų migrantų kvotų sistemai, sakė S.Skvernelis. Kitas ministrų tarybos posėdis turėtų vykti spalio 8 dieną, kuriame vėl bus bandoma susitarti dėl šio perskirstymo, tačiau neatmetamas variantas šaukti ir neeilinį susitikimą.
„Taip ir buvo suformuluota tarybos išvadų projekte, kad visos šalys sutinka dalyvauti laikiname 120 tūkst. pabėgėlių perkėlime. Kalba nėjo apie pastovaus nuolatinio mechanizmo įvedimą“, - sakė vidaus reikalų ministras.
Jo teigimu, ministrai Briuselyje iš esmės susitarė, kad 120 tūkst. pabėgėlių perskirstymo programa bus pradėta vykdyti tik tada, kai bus sustiprinta išorinė sienų apsauga, įkurti taškai Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje, kur su pabėgėliais bus atliekami pirminiai jų registracijos veiksmai. Taip pat kitame ES vidaus ministrų tarybos posėdyje turėtų būti susitarta dėl saugių šalių, iš kurių atvykę pabėgėliai bus į jas sugrąžinti, sąrašo.
Pirmadienį vykusiame posėdyje, anot S.Skvernelio, ES kriminalinės žvalgybos agentūra Europolas pristatė, jog nuo pabėgėlių krizės pradžios yra pradėti apie 1400 tyrimų pabėgėlių kontrabandininkų atžvilgiu, įtarimai pareikšti 29 tūkst. asmenų. Taip pat pristatyta, kad 87 proc. visų atvykusių į ES pabėgėlių yra iš Sirijos. Pasak ministro, tai parodo, kad didžioji dalis jų nėra ekonominiai migrantai.
„Iki solidaus ir rimto pabaigimo tarybos tikrai galėjo būti patvirtintos išvados, nes buvo pasiektas kompromisas su šalimis, kurios šiandien jaučia didžiausią pabėgėlių naštą“, - sakė ministras.
Posėdyje Briuselyje sutarta tik dėl 40 tūkst. pabėgėlių perskirstymo. Šis sprendimas įsigalioja trečiadienį. Kartu su anksčiau priimtu sprendimu perskirstyti 20 tūkst. pabėgėlių iš trečiųjų šalių, Lietuva šiuo metu įsipareigoja per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius.
S.Skvernelis teigė steigsiąs darbo grupę pabėgėlių, kurie bus perkelti į Lietuvą, atrankai. Ją turėtų sudaryti migracijos specialistai, kriminalinės, karinės žvalgybos agentai, ji atsirinkti pabėgėlių keliaus į Graikiją, Italiją ir Vengriją
„Iš tikrųjų mes ten fiziškai dalyvausime“, - sakė S.Skvernelis.
Premjeras A.Butkevičius antradienį interviu LRT radijui sakė, kad besikeičiantys galimų pabėgėlių kvotų skaičiai jam primena „vaikiškumą“.
Anot ministro pirmininko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „labai stipriai dirba“ besirengdama numatytam pradiniam pabėgėlių priėmimui, dėl kurio jau sutarta.
Premjero teigimu, besirengdama pabėgėlių priėmimui, Vyriausybė jau yra priėmusi 22 nutarimus, vidaus reikalų ministras yra pasirašęs 4 įsakymus, policijos generalinis komisaras - 3 įsakymus, „trečiasis etapas apiema tarptautines sutartis dėl readmisijos ir panašiai“.
Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 430 tūkst. žmonių, bent 2748 žuvo arba dingo pakeliui.