Valdančiosios daugumos atstovų teigimu, įstatymas padės aiškiau reglamentuoti valstybės tarnybą bei prisidės prie integracijos į Europos Sąjungą (ES), tuo tarpu opozicijos atstovų, balsavusių prieš įstatymą, nuomone, juo yra kuriama "valdininkų kasta".

"Įstatyme daromos išskirtinės sąlygos, palyginti su Darbo kodekse numatytomis nuostatomis. Be to, atlyginimų skaičiavimo tvarka yra neaiški ir neskaidri", - BNS teigė opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Seimas nepritarė liberalų siūlymui neriboti valdininkų materialinės atsakomybės už neteisėtus sprendimus. Įstatyme ji apribota 9 vidutinio darbo užmokesčio dydžiais (VDU).

Šiuo metu tai sudarytų per 9 tūkst. litų. Konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, įstatyme nustatyti pareiginės algos koeficientai yra per dideli pagal dabartinę ekonominę ir socialinę šalies padėtį.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma paragino prezidentą "įdėmiau pažiūrėti į šį įstatymą". Valstybės tarnautojų bus skirstomi į trijų lygius - "A", "B", ir "C" bei 20 kategorijų.

Žemiausiai kategorijai nustatytas pareigybinio atlyginimo koeficiento dydis 2,35, o aukščiausiai - 13. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos, kuri dabar yra 430 litų.

Įstatymu yra įvedamos trys kvalifikacinės valstybės tarnautojų klasės. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalės viršyti 70 proc. algos. Jie bus mokami už darbo stažą, kvalifikacinę klasę arba kategoriją, laipsnį ir diplomatinį rangą.

Kiekvienais metais valstybės tarnautojo veikla turės būti įvertinta. Nuo to priklausys jo paaukštinimas pareigose ir atlyginimas.

Seimo pirmininko Artūro Paulausko siūlymu į įstatymą buvo įtraukti aštuoni etikos principai, kurių privalo laikytis politikai ir valstybės tarnautojai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas ir pavyzdingumas.

Taip pat A.Paulausko siūlymu įstatyme numatyta Seimo ir prezidento skiriamų institucijų vadovų ir jų paskirtų kolegialių organų - komisijų, tarybų bei kitų atsakomybė už neteisėtais sprendimais padarytą žalą. Žala pagal įstatymą, galės būti išieškota iš tų kolegialių organų narių, kurie balsavo už neteisėtus sprendimus.

Tačiau Seimas nepritarė, kad tokia atsakomybė būtų taikoma ir politikams - Seimo, savivaldybių tarybų, Vyriausybės nariams. Naujos redakcijos Valstybės tarybos įstatymas įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.