aA
Rinkimų į Seimą sistema Lietuvoje ir taip turi minusų, o dabar problema dar gilinama. Taip valdančiųjų siūlymą žeminti parlamento rinkimų kartelę iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms įvertino partinę sistemą tyrinėjantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Mažvydas Jastramskis. O keisčiausia šioje situacijoje, kad „valstiečiai“ stumia siūlymą, kuris atims balsus iš jų pačių.
Rimantas Sinkevičius, Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pagal lapkričio mėnesio bendrovės „Vilmorus“ apklausą, dabartinį penkių procentų barjerą be problemų peržengia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, G. Palucko socialdemokratai ir Darbo partija. Ant ribos – Liberalų sąjūdis (4,9 proc.) ir „Tvarka ir teisingumas“ (4,6 proc.).

Kaip sakė „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys, jei kartelė būtų nuleista, į Seimą patektų ir dabartinio barjero neįveikiančios Centro partija, „Gerovės Lietuva“, Lietuvos socialdemokratų darbo
partija, Laisvės partija. Tai būtų gera žinia Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kurios rezultatas labai priklauso nuo rinkimų aktyvumo.

„2016 m. papildomai būtų patekusi tik Darbo partija. Bet turbūt vidinis pokyčių variklis buvo Europos Parlamento rinkimai. Ten Maldeikienės traukinys ir dar visokių pavadinimų, kuriuos net sunku
įsivaizduoti, praėjo. Turbūt iš to atrodo, kad galima daug ką laimėti“, – svarstė V. Gaidys.

Parlamentaras Naglis Puteikis patikslino, kad būtų patekusi ir Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, kurios pagrindą sudarė Lietuvos centro partija, ir kuri gavo 6 proc. balsų

Kvietė pažvelgti į dabartinę Seimo sudėtį

VU TSPMI dėstytojas sakė, kad realiai tai, kiek partijų patektų į Seimą, priklausytų nuo konkrečių rinkimų, nes pusės procento skirtumas į vieną ar kitą pusę gali lemti, ar dvi partijos liks už barjero, ar jį peržengs.

„Mes galime nebent žiūrėti atgal – 2008 m. buvo toks įdomus atvejis, kai 3 proc. barjerą būtų peržengusios 11 partijų. Kituose rinkimuose tas iš esmės nekeistų rezultato, gal pridėtų vieną partiją“, – sakė M. Jastramskis.

Tačiau jis kvietė pažiūrėti ir į dabartinę Seimo sudėtį. Jame yra septynios frakcijos.

„Niekas manęs, kaip mokslininko, neįtikins, kad Lietuvoje yra dar didesnė ideologinė fragmentacija, kad reikėtų dar daugiau partijų. Ideologiškai tai yra nepateisinama. Tai yra nepateisinama ir atstovavimo požiūriu. Nėra visuomenės grupių, kurioms reikėtų dar labiau atstovauti. Tegul jie sugeba atstovauti toms visuomenės grupėms, kurioms dabar apsimeta, kad turėtų atstovauti. Užtektų to“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Patys sau kenkia

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Kiril Čachovskij


Mokslininkas turi dvi hipotezes, kodėl „valstiečiai“, net rizikuodami sau pakenkti, palaiko tokį siūlymą.

„Pagrindinė – kad juos įkalbinėja, o gal net šantažuoja socialdarbiečiai ir N. Puteikis, jis yra valdančiojoje koalicijoje ir nori patekti į Seimą. Čia yra ir lenkų interesas, nes jiems – loterija, ar peržengs tuos penkis procentus.

Kita papildoma hipotezė – kad jie ir patys rengiasi pačiam juodžiausiam scenarijui. Jei pažiūrėtume atgal rinkimus, tai matytume, kad jie surinkdavo kiek daugiau negu 3 proc., pavyzdžiui 2012 m. rinkimuose (prieš šitą sėkmę) net 4 proc. nesurinko. Patys galbūt bando apsidrausti, kad net ir blogiausiu atveju vis tiek išrinks kelis jų atstovus į parlamentą, ir galės išgyventi“, – sakė M. Jastramskis.

Tačiau partinės sistemos tyrinėtojui toks elgesys neatrodo logiškas.

„Nieko ypatingo valdžioje nedarydami, nesipykdami su pagrindinėmis interesų grupėmis, žiūrėdami į Europos Parlamento rezultatus, jie galėtų išlaviruoti iki 10 proc. iki kitų Seimo rinkimų. Jeigu jie mažina kartelę, tai reiškia, kad atiduoda tuos mandatus, kurie šiaip jau jiems atitektų, mažesnėms partijoms. Man tai yra labai keista“, – sakė M. Jastramskis.

Problemų ieško ne ten

Dabartinė rinkimų sistema irgi turi minusų – ji skatina parlamento fragmentaciją ir iššvaisto daug balsų, konstatavo mokslinį straipsnį ta tema publikavęs politologas. Tačiau, pasak M. Jastramskio, dabartiniais siūlymais bandoma dar labiau gilinti parlamento fragmentaciją.

„Man yra keista, kad kai kurie politologai pateikia tokių argumentų, jog fragmentacija priklauso nuo takoskyrų visuomenėje. Šiaip jau tų takoskyrų gali būti, gali jų nebūti, bet yra institucinės paskatos. Kai kartelė maža, tai paskatos yra tokios, kad net ir kelis procentus surinkęs politikas, nebūtinai takoskyrai atstovaujantis, gali tiesiog būti susipykęs su savo panašių pažiūrų kitais politikais, kaip pas mus yra, ir galvoti: „kas čia tie trys procentai, pabandysiu surinkti“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Jau šiuo metu Lietuvoje yra dvi su puse liberalų partijos – Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija ir dar kol kas egzistuoja savarankiška Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Šios partijos lyderis paskelbė į rinkimus eisiąs bendrai kartu su Remigijaus Žemaitaičio ir Artūro Paulausko kuriamu junginiu, kuris esą bus centro liberalios pakraipos.

Taip pat egzistuoja dvi socialdemokratinės partijos – Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija ir Gedimino Kirkilo Lietuvos socialdemokratų darbo partija. „Tvarkiečiai“ skilo į tris dalis.

Dešiniajame sparne alternatyvą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų partijai bando suburti Rimantas Jonas Dagys.

Tokioje konkurencinėje aplinkoje, pasak politologo, ne kartelė yra problema.

„Problema yra mūsų politikų nesugebėjimas peržengti savo asmeninių ambicijų, nuoskaudų ir burtis į partijas pagal ideologines pažiūras. Čia yra problema, o ne kartelė. Jeigu visos liberalų partijos susijungtų, jeigu susijungtų visi konservatyvūs nacionalistai, jie galėtų pretenduoti į penkis procentus. Bet dabar Lietuvoje visi nori turėti po savo partiją“, – sakė M. Jastramskis.

Mokslininkas pastebėjo, kad ir kitur pasaulyje, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, nuolat keičiamos rinkimų taisyklės pagal tai, kas tuo metu yra parlamente ir kaip tai jų interesus atitinka. Bet ar taip turėtų būti normatyviškai? Ar rinkimų taisyklės turėtų būti kaitaliojamos pagal kažkokius trumpalaikius tam tiktų politikų pageidavimus? Labai tuo abejoju“, – sakė M. Jastramskis.

Liko vienas balsavimas

Kaip rašė BNS, Seimas ketvirtadienį balsuodamas dėl žemesnės parlamento rinkimų kartelės pritarė valdančiųjų siūlymui ją mažinti iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms.

Už tokį „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio ir Centro partijos vadovo Naglio Puteikio pasiūlymą ketvirtadienį per priėmimą balsavo 62 Seimo nariai, 44 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Po šio balsavimo konservatorius Jurgis Razma frakcijos vardu paprašė pertraukos.

Klausimas atidėtas kitam posėdžiui – dar liko balsuoti dėl viso įstatymo projekto pataisos priėmimo.

Šiuo metu rinkimų kartelė siekia 5 proc. partijoms ir 7 proc. koaliciniams sąrašams.

Pataisą dėl žemesnės kartelės inicijavo liberalas Simonas Gentvilas, ją argumentavęs siekiu suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą. Savivaldos rinkimams šiuo metu yra nustatytas 4 proc. ir 6 poc. rinkimų barjeras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(77 žmonės įvertino)
3.5325

Top naujienos

Triuškinantis JK rinkimų rezultatas ir keisčiausios jo detalės: ekspertas išskyrė tris svarbias žinias Lietuvai (41)

Jungtinės Karalystės (JK) rinkimuose niekas nesitikėjo tokio torių pergalės masto. Premjero...

Gyvai / DELFI Diena: kodėl didėjant pensijoms senjorai ruošiasi išeiti į gatves? kita tema: kokias nepatikusias dovanas galima grąžinti pardavėjams?

Naujakurės džiaugsmą aptemdė netikėtai sienoje atsiradęs įtrūkimas: kas už viską turės sumokėti? (44)

Įsigijus naują būstą, gavus raktus ir pirmą kartą pravėrus jo duris, ima didelis džiaugsmas....

Atsirado pirkėjas: už Vilniaus centrinį paštą pasiūlyta daugiau nei 11 mln. eurų (45)

Penktadienį pasibaigus Vilniaus Gedimino prospekte esančio centrinio pašto pardavimo aukcionui, jį...

Jungtinės Karalystės politiniame žemėlapyje – sunkiai įsivaizduojami pasikeitimai (162)

Anglijos šiaurėje esančius miestus sieja kasybos verslas, mirštanti pramonė ir gyventojų...

87-erių mokslininkė griauna sveikuolių mitus: kava yra vaistas (16)

Laidos „Alfas live“ vedėjas, skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas buvo pakviestas į...

Skambina pavojaus varpais – paslapties šydu Seimas gali grįžti į Viduramžius (28)

Ketvirtadienį Seimas nepriėmė galutinio sprendimo dėl parlamentaro Povilo Urbšio pasiūlymo...

Perspėja būti atsargiems: apsimetant lietuviška įmone platinamas pavojingas virusas

Istorija kartojasi: kaip ir šiais metais liepą, interneto vartotojams yra platinami laiškai,...

NEJAUKIAI su Tomu Sinickiu: svečiuose – Stanislavas Stavickis–Stano

Šiame epizode Stano pasakoja apie savo knygą ir atskleidžia populiarios lietuviškos dainos...