Prieštaringai vertinamo spektaklio publiką Vilniuje bandyta apmėtyti kiaušiniais

Į spektaklį ateinančius žiūrovus apie pusšimtį protestuotojų pasitiko ant teatro kasų laiptų giedodami bažnytines giesmes. Tarp jų buvo ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Tuo tarpu prie metaliniais užtvarais aptverto įėjimo publiką pasitiko dar apie pusšimtis protestuotojų su plakatais. Tarp jų buvo daug jaunimo. Jų rankose laikomi plakatai skelbė, kad yra dalykų, kurie niekam nevalia dergti nei už valstybines, nei už privačias lėšas. Tarp protestuotojų buvo vienuolių ir kunigų.

Įeinančiuosius į teatrą kruopščiai tikrino saugos tarnybos pareigūnai, užrašai prie teatro skelbė, kad draudžiama neštis aštrius daiktus, skysčius. Pasižiūrėti spektaklio žinomi rinkosi režisieriai ir aktoriai, žurnalistai, atvyko liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas. Du protestuotojai Lietuvos valstybės vėliava bandė užtverti praėjimą į teatrą, tačiau paprašyti pareigūnų pasitraukė.

Pasirodžius buvusiam Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui ir ambasadoriui Mečiui Laurinkui, viena moteris iš minios jo atžvilgiu paleido keletą užgaulių replikų. Paskui į M.Laurinkų buvo mestas kiaušinis. Jis atsitrenkė į petį ir ištiško nukritęs ant grindinio. M.Laurinkus nereagavo į incidentą ir nuėjo žiūrėti spektaklio. Kiaušinį metusio asmens neieškojo nei policijos, nei saugos tarnybos pareigūnai.

Kol spektaklis buvo rodomas žiūrovams, vieni protestuotojai pusantros valandos giedojo šventas giesmes, kiti lietuje prie įėjimo į teatrą stovėjo su plakatais. Keletas jaunuolių laikė krepšelius su spragėsiais ir vaišino jais visus norinčius.

"Protestuojame prieš šį spektaklį, todėl manome, kad jis yra niekingas popsas, todėl dalijame popcorną", - sakė vienas protestuotojų.

Kai spektaklis baigėsi ir žiūrovai skirstėsi, kažkas iš minios metė du kiaušinius. Jie į žiūrovus nepataikė. Po šio incidento policijos pareigūnai akyliau ėmė stebėti minią.

Protesto akcijoje visą jos laiką budėjo bent aštuoni uniformuoti pareigūnai, ją filmavo Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus atstovas. Jis sakė, kad leidimas protesto akcijai nebuvo gautas.

Spektaklyje naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslas "Pasaulio Išganytojas". Jo fone pasakojama išmatų nebesulaikančio seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi.

Festivalio rengėjai atmeta kaltinimus dėl tyčiojimosi iš šventų simbolių, o menininkų teisė, anot jų, rinktis meninės išraiškos priemones negali būti ribojama.

"Puikus, giliai krikščioniškas kūrinys. Aš esu pati religijos mokslų magistrė, po mano diplomu Jonas Paulius (popiežius Jonas Paulius II - BNS) pasirašė, aš esu taip sukrėsta. Tai puikus krikščioniškas kūrinys apie pasirinkimą, apie nuodėmę. Aš esu praktikuojanti, aš meldžiuosi kiekvieną dieną, mano darbas susijęs su krikščionybe. (..) Aš sakiau, kad jeigu mane spektaklis įžeis kaip krikščionį, aš ateisiu rytoj ir stosiu kartu su jais", - pasisukusi į protestuojančių pusę žurnalistams sakė viena iš spektaklio žiūrovių.

Kiti žiūrovai žurnalistams taip pat sakė nieko įžeidžiančio nepastebėję.

"Aukštesnės gimnazijos mokiniai jį turėtų pasižiūrėti - aistringas, krikščioniškas spektaklis, agituojantis apsispręsti", - žurnalistams sakė kitas žiūrovas.

Kalbintas parlamentaras A.Čaplikas taip pat teigė neįžvelgęs spektaklyje nieko bloga.

Romos katalikais save laiko 77 proc. Lietuvos gyventojų, stačiatikių yra 4 proc., 0,8 proc. teigia esantys sentikiai. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskiria 6 procentai gyventojų.