aA
Apibendrindama gaisro Alytuje pamokas, Prezidentūra konstatuoja - krizių valdymo sistema nesuveikė. Prezidentūra šioje situacijoje linkusi ne ieškoti kaltų, o mokytis iš klaidų, ir žiūrėti į ateitį.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Gaisras parodė, kad krizių valdymo sistema nesuveikė“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Jonas Žukas po šalies vadovo Gitano Nausėdos surengto susitikimo krizių valdymo problemoms aptarti.

Šalies vadovo patarėjas konstatavo, kad spragas teko taisyti eigoje. Jis pabrėžė, kad dabartinis tikslas yra kuo greičiau išmokti pamokas, „nekaltinti vienas kito, bet žiūrėti į ateitį, kad galėtume suvaldyti krizę, jei ji įvyktų“.

Pasak šalies vadovo patarėjo, trumpalaikis tikslas – pasirūpinti žmonių sveikata ir aplinka, o ilgalaikis – užtikrinti, kad tokios krizės nesikartotų.

Prezidentūra pateikė savo siūlymus situacijai gerinti.

„Pirma, reikia skubių ekstremalių situacijų komisijų sprendimo dėl gaisravietės rūsiuose sukaupto užteršto vandens saugaus pašalinimo.

Antra išvada – įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą, ir nustatyti reikalavimus ir apribojimus arba aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų ribojamas vienu metu laikomų padangų, atliekų kiekis. Tokių sandėlių mes turime septynis, ir kiekvienas iš jų, mūsų manymu, kelia potencialų pavojų“, – sakė V. J. Žukas.

Prezidentūra taip pat siūlo įtvirtinti reguliavimą, kuris numatytų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, tačiau ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

„Ketvirta – atliekų produkcijos turėtojams turi būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atliekų perdirbėjams – įskaitant saugojimą, kiekių, garantijos, civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus.

Ir penkta – priimti teisės aktus, užtikrinančius efektyvų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės mechanizmą, įskaitant operatyviai stabdyti ūkinę veiklą, esant atitinkamoms sąlygoms. Įstatymo projektai jau yra Seime, juos reikia priimti kuo skubiau“, – sakė V. J. Žukas.

Net ir Nausėdą pasiekė prieštaringa informacija

Pasak prezidento patarėjo, per posėdį visi kalbėjo apie tai, ar teisinga buvo pozicija, kad gaisras Alytuje tėra savivaldybės, o ne nacionalinio masto problema.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas pabrėžė problemą, kad labai skyrėsi apie gaisrą gaunama informacija.

„Iš pradžių atrodė, kad situacija yra vietinio pobūdžio, po to ji peraugo į respublikinio pobūdžio. (…) Ji pasiliko regioninio masto. Merui buvo galima suteikti daugiau specialistų pagalbos, pasitelkiant pajėgas arba pasitelkiant specialistus, kurie žino, kokias pajėgas Lietuvoje galima pasitelkti – kariuomenės dalinius, inžinerinį batalioną, kokie yra valstybės rezervai – respiratorių, dujokaukių“, – kalbėjo V. J. Žukas.

Šalies vadovo patarėjo nuomone, tokioje situacijoje praverstų bendras štabas, kuris pagelbėtų merui, teiktų konsultacijas.

„Mes sutikome, kad darysime išvadas, ir keisime atsakomybės lygį, priklausomai nuo besivystančios padėties . Pradžioje, trečią dieną buvo sakyta, kad gaisras lokalizuotas, šeštadienį vėl viskas prasidėjo iš naujo. Sunku buvo suvaldyti informacijos srautus“, – sakė V. J. Žukas.

Prezidento patarėjas paaiškino, kodėl šalies vadovas gaisro metu neatšaukė savo anksčiau suplanuoto vizito į Japoniją, ir tokiomis sąlygomis negrįžo į Lietuvą.

„Prezidento veiksmų aš nenoriu vertinti. Nėra čia tokių labai didelių tragiškų pasekmių. Be to informacija buvo labai prieštaringa. Kaip jau minėjau, trečią (gaisro – DELFI) parą prezidentas dar buvo Lietuvoje. Buvo pasakyta, kad gaisras lokalizuotas, ir jis išvažiavo (į Europos Vadovų Tarybą – DELFI).

Šeštadienį-sekmadienį prasidėjo smilkimo procesas, (paaiškėjo), kad gyventojai neturi informacijos. Tas įvyko jau jam būnant išvažiavus. Ta informacija vėl gi buvo labai prieštaringa – vieni kalbėjo, kad situacija eskaluojasi, kiti – kad rimsta. Buvo sunku apsispręsti, žmonių aukų nebuvo, prezidentas tęsė savo vizitą. Nemanau, kad nutraukęs savo vizitą ir atvažiavęs jis galėjo kaip nors įtakoti situaciją“, – kalbėjo V. J. Žukas.

Prezidento vyriausiojo patarėjo vertinimu, silpniausia grandis valdant krizę buvo komunikacija.

„Aš turiu asmeninę patirtį – reikia kalbėti kažkam, informuoti gyventojus, žiniasklaidą, kad visi būtų viename informacijos lauke. Kai prasideda krizė, visi pradeda skambinti, žurnalistai – kalbinti, iš Seimo skambina klausinėja, informacijos šaltinių – labai daug, neaišku, kas čia kalba tiesą, kieno informacija yra paskutinė. Šitoje vietoje, aš manau, buvo didžiausia problema“, – sakė V. J. Žukas.

Prezidento patarėjo vertinimu, ugniagesiai puikiai atliko savo pareigas.

„Taktinė grandis 24 valandas dirbo be poilsio, darė viską, kas įmanoma. Galėjo būti geresnė koordinacija arba bendras specialistų štabas, kuris galėjo efektyviau padėti savivaldybei“, – sakė V. J. Žukas.

Skirs daugiau dėmesio civilinei saugai

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po susitikimo žadėjo, kad ministerija imsis lyderystės, keičiant teisinį reguliavimą, papildant arba patikslinant įstatymus – kas, kada ir kokiais būdais turi suveikti.

„Didesnis dėmesys bus skirtas įvadiniams civilinės ir priešgaisrinės saugos mokymams – ypač institucijų, savivaldybių vadovams (…)“, – sakė R. Tamašunienė.

Ministrė pažadėjo, kad bus mokomasi ir iš komunikacinių klaidų.

„Planuojame stiprinti vieną centrą – turime tinklapį www.lt72.lt. Tą platformą reikia stiprinti (…)“, – sakė R. Tamašunienė.

Ministrė pažadėjo, kad savivaldybių civilinės saugos specialistai gaus daugiau metodinės medžiagos, kaip reikėtų dirbti kartu su regionuose esančiais specialistais, kaip juos burti kasmetiniams pratybų, mokymų susirinkimams.

„Tokių situacijų gali atsirasti kiekvieną dieną, jos gali būti labai skirtingos – potvyniai, gaisrai, viesulai, kitos avarijos. Visoms turime būti pasiruošę, turėti konkrečias instrukcijas ir algoritmus, kas ir kada turi suveikti, kaip turi būti informuojami gyventojai. Visas koordinavimas atitenka mūsų Civilinės saugos centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD)“, – sakė R. Tamašunienė.

Pasak ministrės, jau pradėti vidiniai patikrinimai, po kurių bus padarytos konkrečios išvados.

„Turime du patyrusius merus, kurie vadovavo ekstremalioms situacijoms savo savivaldybėse. Jų patirtis ir pastebėjimai, pasiūlymai, kaip turėtų būti, yra labai vertingi“, – sakė R. Tamašunienė.

Atliks ilgalaikio poveikio žmonių sveikatai tyrimus

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad pati ūmiausia fazė, kada gyventojai galėjo kreiptis dėl apsinuodijimų, yra praėjusi.

„Didelio žmonių antplūdžio gydymo įstaigose nebuvo. Dabar mes turime kitą tikslą – įsivertinti ilgalaikes pasekmes sveikatai. Yra suplanuotas gyventojų biomonitoringas.

Tai nereiškia, kad visus gyventojus reikia ištirti, bet mums reikės ištirti tuos, kurie buvo arti gaisro, kurie galėjo įkvėpti šitų medžiagų, galėjo jų suvalgyti arba kitais būdais gauti kažkokių toksinių junginių“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, kai bus gauta informacija iš institucijų, kurios tiria ir ieško kenksmingų medžiagų dirvožemyje, vandenyje, kitose terpėse, tada mokslininkai suplanuos, kokias medžiagas reikia tirti žmonių organizme, ko reikėtų ieškoti.

„Jas nustačius, įsivertinus, bus galima teikti rekomendacijas gyventojams dėl ilgalaikio sveikatos stebėjimo – kokių sutrikimų galima tikėtis ateityje, dėl ko reikėtų tikrintis, ir ką reikėtų nustatyti“, – sakė A. Veryga.

Reikės ilgalaikių tyrimų dėl poveikio dirvožemiui

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad jų institucijos per šį gaisrą išmoko pamokas dėl cheminių medžiagų naudojimo gaisre, ir jų patekimo į šalia esantį Nemuną.

„Tai kėlė didelius iššūkius aplinkosaugininkams. Ir dabar, praėjus daugiau nei 10 dienų po gaisro, galime pasakyti, kad didelio poveikio Nemuno gyvūnijai, tai yra žuvims, tikrai nematome. Kiti tyrimai yra paimti ir vis dar imami“, – sakė K. Mažeika.

Pasak ministro, buvo sureaguota į pakartotinį rūsiuose susikaupusio vandens naudojimą.

„Vakar sušauktas visų institucijų (…) pasitarimas. (…) Sudėliotas planas, iš kur yra paimti mėginiai, kur dar turi būti imami, ir ta teritorija, kuri bus tirta, apima ne tik Alytaus miestą ir rajoną, bet ir Birštoną, Prienus, Marijampolę, Lazdijus – visas savivaldybes, kurios galėjo patirti tam tikrą užterštumo lygį“, – sakė K. Mažeika.

Pasak ministro, jiems nerimą dėl ilgalaikių pasekmių kelia požeminio vandens tyrimai.

„Tuos dalykus taip pat vertinsime. Kaip ir žmonių sveikatos atžvilgiu, čia taip pat turės būti ilgalaikiai stebėjimai, vertinant poveikį tiek gruntiniams vandenims, tiek dirvožemiui“, – sakė K. Mažeika.

Gavo pažadą, kad lėšų nepritrūks

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pasidžiaugė premjero Sauliaus Skvernelio pažadu, kad bus skirta, kiek reikės, lėšų tyrimams ne tik Lietuvos, bet ir užsienio laboratorijose, ir nuostolius patyrusiems žemės ūkio ir kitiems ūkio subjektams.

„Man taip pat svarbu, kad bus atliekamas biomonitoringas. Tų teritorijų žmonės turės būti stebimi, ir, jeigu reikės – ir antriniame, ir tretiniame lygyje, kad ne pats žmogus ieškotų gydytojo, bet iš ministerijos pusės bus pasiūlytas tinkamas stebėjimas“, – sakė A. Vrubliauskas.

Padangos vėl smilksta

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis informavo, kad sunkioji technika antradienį vėl grįžo į gaisro objektą.

„Sunkioji technika perkasinėja padangas, kurios vėl pradėjo smilkti. Šiandien mes jas pabandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes kai kurias padangas reikėjo perkasti penkis kartus“, – sakė N. Cesiulis.

Meras teikė per posėdį buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, ką daryti, kad tokia situacija nepasikartotų.

Ugniagesiai tikisi ir gyventojų pagalbos

PAGD direktorius Saulius Greičius konstatavo, kad gaisras Alytaus padangų gamykloje parodė, kad ugniagesių bendruomenė yra pasirengusi reaguoti į bet kokį incidentą.

„Pajėgos buvo sutelktos pakankamai operatyviai, pakankamos, gesinimo metu buvo sutraukti papildomi rezervai, numatyti bet kokie scenarijai. Labai džiugu, ir tai yra nuopelnas gaisrui vadovavusių gesinimo darbų vadovų ir pamainų vadų, kad gesinant tokio sudėtingumo gaisrą griūvančiame pastate, mes neturime sužalotų arba žuvusių žmonių“, – sakė S. Greičius.

Pasak PAGD vado, gaisras buvo užgesintas sėkmingai, kiek įmanoma greitai.

„Tačiau jau dabar matome, kad kai kurie mūsų vidiniai dokumentai turi galimybę būti patobulinti. Yra sudaryta darbo grupė, kuri priiminės tokius sprendimus. Tai liečia ne tiek organizavimo klausimus, bet geresnių poilsio, buitinių sąlygų užtikrinimą“, – sakė S. Greičius.

Jis pabrėžė, kad būtina skirti didesnį dėmesį savivaldybių konsultavimui rengiant civilinės saugos planus.

„Jeigu tie planai yra realūs, tai situacijos tampa ženkliai lengviau sprendžiamos. (…) Ir be abejo privalome intensyvinti priešgaisrinę priežiūrą, (…) kad informacija apie potencialiai pavojingus objektus būtų gaunama ne tik gaisro metu, bet iš anksto. Tikimės ir gyventojų pilietiškumo, informuojant apie matomus potencialiai pavojingus objektus“, – sakė S. Greičius.

Nausėda sukvietė susitikimą

Prezidentas antradienį surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti.

Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, į susitikimą pakviesti premjeras Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Susitikime dalyvauti taip pakviesti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Prezidentas susitikimą surengė po Alytuje, padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, kilusio gaisro, kuris vadinamas viena didžiausių ekologinių nelaimių šalyje per pastaruosius metus.

Gaisravietėje pirmadienį apsilankęs G. Nausėda teigė, kad susitikimo metu siūlys „Alytuje išmoktas pamokas perkelti į ekstremalių situacijų valdymo mechanizmą“.

Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Alytaus mieste ir rajone dėl gaisro paskelbtos ekstremalios situacijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.5625

Top naujienos

Valdančiuosius palikęs Žemaitaitis: man gaila Karbauskio (48)

Praėjusią savaitę Seimas slaptu balsavimu nusprendė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos...

Siūlo naujus mokesčius, bet atsisako milijonų: kitąmet iš valstybės įmonių bus mažiau pinigų (11)

Pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės vis labiau prisidėdavo prie valstybės biudžeto....

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę (63)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai,...

Plati Julios Roberts šypsena slepia jos tamsiąją pusę: išjungus kameras aktorė tampa visai kitu žmogumi (8)

Didžiąją savo karjeros dalį aktorė Julia Roberts buvo Amerikos numylėtinė. Ji išgarsėjo...

Turkijoje įvestas pagalvės mokestis turistams

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį nuo 2020 m. turistai mokės 2 proc....

Anthony sugrįžimas – itin prastas, Valančiūnas su „Grizzlies“ neprilygo autsaideriams „Warriors“

NBA čempionate įvyko ilgai aptarinėtas Carmelo Anthony sugrįžimas, tačiau jis tikrai nebuvo...

Prieš ar po pusryčių valytis dantis: ekspertai dažniausiai turi vieną atsakymą

Klausimas, kasdien neduodantis ramybės: kada valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į jį...

Dėl trečio kėlinio sindromo nuogąstaujantis Jasikevičius renkasi „geriausią prieinamą“ naujoką (43)

Trys pralaimėjimai iš eilės, ir visuose juose Šarūnas Jasikevičius mato vieną bendrą...

Palygino žiemos atostogų kainas populiariuose kurortuose: kai kuriuose išleisite dvigubai daugiau (19)

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, dažnas nori bent šiek tiek atsipūsti ir ištrūkti nors...