Prieš Vyriausybės posėdį, kuriame bus svarstoma dėl tolesnių priemonių suvaldant COVID-19 pandemiją, M. Stankūnas feisbuke pasidalino trumpa situacijos Lietuvoje apžvalga.
„COVID-19 naujų atvejų skaičius (7 d. slenkantis vidurkis) buvo savo maksimumą šioje bangoje pasiekęs spalio 31 d. ir tada jo reikšmė „atsimušė“ į 2994 atvejų ribą. Vėliau sekė mažėjimas iki praėjusio sekmadienio (11.07 d.), kai siekė 2548 atvejus. Šią savaitę jau stebime nuosaikų augimą“, – rašė jis.
Pasak eksperto, stacionarizavimo rodikliuose matoma tokias lyg dvi išsiskiriančias tendencijas.
„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomų ligonių maksimumas buvo fiksuotas spalio 15-17 d., kai tuomet tokių ligonių šalyje buvo 161. Nuo to laiko matome pakritimą bei tam tikrą stabilizaciją. Praktiškai jau paskutines dvi savaites RITS gydomų ligonių skaičius svyruoja tarp 140-150 pacientų. Per paskutinę savaitę teko pabendrauti su gydytojais anesteziologais-reanimatologais, tai jų nuomone situacija sudėtinga, tik atrodo, kad nėra ženkliai blogėjanti. Tuo tarpu COVID-19 gydymui skirtų lovų (išskyrus RITS) užimtumo maksimumas buvo pasiektas per Vėlines ir siekė 1830. Nuo to laiko matome sumažėjimą iki 1699 (vakar dienos duomenys)“, – rašė M. Stankūnas,
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad mirčių nuo COVID-19 7 d. slenkantis vidurkis siekia apie 32, t.y. vidutiniškai nuo COVID-19 tiek miršta žmonių per dieną.
„Gerai tai, kad šis rodiklis kol kas nebedidėja ir net matoma mažėjimo tendencija. Pridursių tiek, kad kol kas aukščiausia jo reikšmė buvo fiksuota per Vėlines ir siekė 36,29. Palyginimui, priminsiu, kad visos mūsų pandemijos šio rodiklio rekordas buvo pasiektas 2020 m. gruodžio 30 d. ir tada siekė vidutiniškai 47,43 mirtis per 7 dienas“, – teigė M. Stankūnas.
Lieka neaiškus du svarbūs veiksniai
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad šį pirmadienį ir antradienį (lapkričio 8 ir 9 d.) buvo fiksuotas neigiamas pandemijos pagreitis ir siekė atitinkamai -4 ir -1,4 proc.
„To nebuvo fiksuota 126 dienas! Paskutinį kartą šio rodiklio neigiama reikšmė buvo fiksuota Mindauginių išvakarėse (liepos 5d.)“, – rašė M. Stankūnas.
Apibendrindamas ekspertas konstatavo, kad skaičiai rodo sudėtingą epidemiologinę situaciją, kuri bent kol kas nerodo aiškios neigiamos tendencijos.
„Tačiau šie skaičiai turėtų būti vertinami atsargiai, nes jų reikšmės didesnės ar mažesnės įtakos turėjo „pakritusios“ testavimo apimtys. Pvz.: 2021 spalio 31 d. 7 d. atliktų testų vidurkis siekė nepilnai 22 tūkst., o 2021 m. lapkričio 6 d. jau tik 16 tūkst ir vakar dienos duomenimis 7 d. testų vidurkis siekė apie 19 tūkst. Tad labai tikėtina, kad sugrįžus buvusioms testavimo apimtis mes matysime ir didesnį atvejų skaičių. Vis dar nežinome Vėlinių ilgojo savaitgalio poveikio. Jo „indėlis“ į epideminę situaciją turėtų pradėti ryškėti artimiausias kelias dienas.
Taip pat lieka neatsakytas mokinių atostogų klausimas – ar jos padėjo „numušti“ sergamumo kreivę? Atsakymo į šį klausimą be sekančios savaitės nesužinosime. Tačiau jau dabar aišku (remiantis Lietuvos ir užsienio šalių patirtimi), kad nors vakcinacija ir išlieka pagrindiniu instumentu suvaldant COVID-19 pandemiją, bet dabartinis mūsų vakcinacijos statusas nebus pakankamas veiksnys esmingai pakreipiant pandemijos kreivės kryptį artimoje perspektyvoje. Todėl gausesnis nefarmacinių priemonių taikymas būtų sveikintinas žingsnis“, – rašė M. Stankūnas.
