„Vasaros sezonui esame visiškai pasiruošę. 70 gelbėtojų rūpinsis klaipėdiečių ir miesto svečių saugumu. Jie budės 12 postų Smiltynėje, Melnragės ruožuose ir Giruliuose“, - sakė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas, gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.
Jis su „Vakarų ekspresu“ sutiko pasidalinti mintimis apie artėjantį gelbėtojų sezoną, dažniausiai pasitaikančias poilsiautojų klaidas ir pateikė patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kad pliaže nepatirtume skaudžių nelaimių.
Įsigijo įspūdingų keturračių
A. Siakki pasidžiaugė, kad šiemet gelbėtojų darbą palengvins ir įsigyta nauja technika.
Tuoj pat jis patikslino: „Dabar jau turime keturis vandens motociklus ir iš viso keturis keturračius. Du keturračiai iš ankstesnių metų mažesni - dviviečiai. O dabar jau su krovininiais keturračiais galėsime gabenti ir techniką, ir vienu metu - daugiau žmonių. Taip pat turime ir dvi motorines gumines valtis. Taigi, esant situacijai, kai vienu metu skęsta daugiau žmonių, tokia technika labai pagelbėja.“
Jis akcentavo, kad pagrindinė gelbėtojų užduotis yra įdėmiai stebėti poilsiautojus pliaže ir daryti viską, kad iki skendimo net nebūtų prieita.
„Geriausi gelbėtojai yra tie, kurie užkardo skendimo situacijas. Geriausia to prevencija - nuolat žmonėms aiškinti ir juos šviesti, kad Baltijos jūra yra pavojinga ir kad viena neapdairi klaida gali nusinešti gyvybę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Siakki.
Kaip elgtis paplūdimyje?
Klaipėdos gelbėtojų vadas sudėliojo ir seką, kaip žmonėms elgtis atėjus į pliažą.
„Visų pirma atkreipkite dėmesį į gelbėtojų postuose kabančias vėliavas. Visada būna pakabintos dvi vėliavos. Viršutinė - raudona ir geltona, kuri simbolizuoja, kad budi gelbėtojai. Antroji būna arba raudona, arba geltona. Raudona vėliava reiškia, kad maudytis draudžiama, o geltona - maudytis leidžiama“, - pasakojo A. Siakki.
Tuoj pat jis pridūrė: „Jei pakabinta geltona vėliava, tai nereiškia, kad nereikia būti budriems. Geltona vėliava reiškia, kad maudytis pavojinga, bet galima. Ežeruose būna pakabintos ir žalios vėliavos, kurios simbolizuoja, kad maudytis yra saugu. Prie jūros žalios vėliavos niekada nekabiname, nes Baltijos jūra visada yra pavojinga dėl duobių ir povandeninių srovių. Net ir esant ramiam orui atsitinka įvairių nelaimių.“
Taip pat jis ragina visada atkreipti dėmesį į ženklus.
„Jei pakrantėje matote ženklą su užrašu „Duobė“, niekada nesimaudykite šioje vietoje. Geriau paeikite keliasdešimt metrų į vieną ar kitą pusę ir maudykitės ten. Taip pat niekada neplaukite už plūdurų“, - akcentavo A. Siakki.
Jei paplūdimyje matote skęstantį žmogų, visų pirma siūloma pranešti gelbėtojams, kurie turi įgūdžių ir gali išgelbėti žmogų.
„Įvertinkite savo plaukimo įgūdžius, ar galite padėti, ar pats nenuskęsite. Prie persirengimo kabinų yra sužymėtos vėliavų reikšmės, nurodytas kiekvienos kabinos numeris ir gelbėtojų telefono numeris. Gelbėtojams pranešus persirengimo kabinos numerį, jie puikiai orientuosis kur esate ir skubiai atvyks į įvykio vietą“, - patarimus dalijo A. Siakki.
Jis įspėjo ir dėl to, kad jūroje jokiu būdu negalima maudytis su pripučiamaisiais čiužiniais ir gelbėjimosi ratais.
„Net nepajusite, kaip jūros srovė jus akimirksniu nuneš į gilumą. Tada parplaukti prieš srovę gali būti labai sudėtinga“, - įspėjo Klaipėdos gelbėtojų vadas.
Taip pat nereikia pamiršti ir to, kad vaikams ir paaugliams iki 14 metų be suaugusiųjų priežiūros lankytis paplūdimyje ir, juo labiau, maudytis - griežtai draudžiama.
Taip pat paplūdimyje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.
„Nelaimės dažniausiai įvyksta tada, kai į jūrą brenda neblaivūs žmonės. Tokie asmenys neretai pradeda rodyti savo plaukimo įgūdžius ir net bando plaukti už plūdurų. Sakoma, kad jiems jūra tampa iki kelių. Jūra - ne ežeras, ji klastinga ir pavojinga, jei nesilaikai saugumo taisyklių. Pasitaiko, kad nuskęsta net ir geriausi plaukikai“, - pabrėžė A. Siakki.
Taip pat poilsiautojai neturėtų pamiršti ir to, kad į bendrus pliažus negalima vestis savo augintinių (išskyrus tam tikras zonas, kurios skirtos augintiniams). Šių taisyklių nesilaikantiems gresia administracinės nuobaudos.
Absurdiškų situacijų - galybė
Pasak Klaipėdos gelbėtojų vado A. Siakki, bėda yra ta, kad jūros ir bangų ištroškę poilsiautojai nepaiso gelbėtojų perspėjimų ir į draugiškus patarimus numoja ranka ar net pasišaipo. Vėliau taip jau nutinka, kad jūra skaudžiai baudžia.
Anot A. Siakki, panašių atvejų - daugybė.
„Ko tik per savo darbo praktiką nesu matęs. Pasišaipymai iš gelbėtojų tapo kasdienybe. Mamytės pyksta, kai pasakai, jog turi prižiūrėti vandenyje besimaudančius vaikus. Kai kurios net pašaipiai atsako: „Netrukdykite man degintis“ arba „Kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti besimaudančius vaikus“. Būna tokių absurdų, kad net baisu pagalvoti“, - pasakojo A. Siakki.
Tarp dažniausiai pasitaikančių kuriozinių situacijų gelbėtojai pažymi tai, kai vyras savo žmonai ar antrajai pusei pasako, jog eina maudytis, ir galiausiai dingsta.
Tipinė situacija: vyras išeina maudytis, žmona jį mato jūroje, bet vos tik nusisuka, pastarasis dingsta. Tada ant kojų sukelia visus giminaičius, draugus, gelbėtojus, vyksta intensyvios paieškos po visą paplūdimį, o galiausiai po valandos gelbėtojai pastebi, kad tas vyriškis bare ramiai gurkšnoja tam tikrus gėrimus.
„Tokių atvejų - šimtai“, - šypteli gelbėtojas.
Būna ir tokių atvejų, kai tėveliai sako: „Prieš sekundę matėme savo vaiką, jis braidė po jūrą ir staiga dingo. Turbūt nuskendo.“
„Galiausiai tą vaiką randame už 2-3 kilometrų. Tėvams patarimas: jei jūsų atžala dingo, tai dažniausiai eina pakrante į vieną ar kitą pusę tolyn. Taip būna beveik visada“, - akcentuoja gelbėtojai.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kai gelbėtojai ir tėvai 3-4 valandas po paplūdimį ieško vaiko, o šis sau ramiai per tą laiką pareina namo ir čia laukia savo tėvų.
„Jau visi mąsto, kad gal tikrai nuskendo, o tėvai praneša, kad vaikas namuose“, - ne kartą apie tokias siruacijas „Vakarų ekspresui“ yra pasakoję Klaipėdos gelbėtojai.
Kaip išvengti srovės?
Klaipėdos gelbėtojų vado teigimu, jūroje patekus į duobę ir pradėjus skęsti, pagrindinė taisyklė - nepanikuoti.
„Jei bandysite plaukti prieš atgalinę srovę į krantą, tiesiog išeikvosite jėgas ir didelė tikimybė, kad imsite skęsti. Geriau pasiduokite srovei ir, jai aprimus, bandykite ramiai plaukti į vieną ar kitą šoną ir pasigauti lūžtančias bangas. Tada jos pačios jus išmes į krantą. Plaukti prieš srovę - tas pats, kas plaukti prieš sraunią upę: tiesiog makaluosite rankomis ir kojomis, o liksite vietoje. Galiausiai pritrūksite jėgų ir imsite skęsti“, - aiškino gelbėtojas.
Jis dar kartą pabrėžė, kad nelaimės galima išvengti ir sekant ženklus.
„Gali būti ne tik ženklas „Duobė“, bet ir kitas ženklas - “Maudytis draudžiama 30 m į vieną ir kitą pusę". Atkreipkite dėmesį, kad šie ženklai stovi ne šiaip sau, o dėl to, kad yra realus pavojus.
Pastebime, kad pastaraisiais metais žmonės yra tapę irzlūs ir pikti, į gelbėtojų perspėjimus reaguoja pašaipiai ir, vos tik šiems nuėjus, pavojingose vietose vėl bėga į jūrą.
Kai kurie net sako, kad gelbėtojai pernelyg įkyrūs, ir panašiai. Bet, mielieji, nepamirškite, kad mes rūpinamės jūsų gyvybėmis. Juk per daugelį metų praktikos žinome tipines situacijas, tad reaguojame pirma laiko, kad neįvyktų nelaimė. Nežiūrėkite į gelbėtojus kaip į priešus, jie nori tik gero", - teigė A. Siakki.
Klaipėdos gelbėtojų vadas neslėpė, kad dėl poilsiautojų nepaklusnumo, ypač jei jie dar yra neblaivūs, tenka kviesti net policiją.
„Paplūdimyje budintys pareigūnai mums labai padeda, ypač per šiltus ilguosius vasaros savaitgalius, kai poilsiautojai pernelyg atsipalaiduoja“, - teigė gelbėtojas
Įspėja ilgai nebūti saulėje
Gelbėtojai dažnai perspėja poilsiautojus, kad vasaros pradžioje saulė būna itin aktyvi, tad per ilgai pabuvus lauke galimi odos nudegimai.
"Vasaros pradžioje dauguma poilsiautojų būna baltos odos, o pabuvę kelias valandas pliaže gerokai įrausta. Akivaizdžiai matosi, kai per ilgai kaitinasi saulutėje. Prieiname, įspėjame, raginame geriau eiti namo, nes bus bėdų.
Kai kurie nenori reaguoti, sako: „Juk nėra taip karšta, nieko nenutiks.“ Mes gi tokios patirties turime daugybę ir akivaizdžiai matome, kad žmogaus oda nudegusi nuo saulės - tiesiog visas raudonuoja", - sakė Klaipėdos gelbėtojų vadovas.
Kasmet vasaromis gelbėtojai prisižiūri daugybės situacijų, kai poilsiautojai patiria saulės smūgį, odos ndegimą.
A. Siakki ragino poilsiautojus pasirūpinti galvos apdangalais - kepurėmis, skrybėlėmis, skarelėmis, kremais nuo saulės ar atsinešti specialius skėčius.
„Žmonės begulėdami nejučia užmiega, o pabudę pamato, kad nudegė vieną šoną. O užmigti be galvos apdangalo - išvis pavojinga. Patikėkite, kiek mes, gelbėtojai, prisižiūrime. Mums tai - kasdienybė“, - savo ilgametės patirties pastebėjimais pasidalijo A. Siakki.
Jis poilsiautojams visada pabrėžia, kad į pliažą atsineštų vandens, o ne kokių saldžiųjų gėrimų ar alkoholio.
„Pamatę žmones ne kavinėje, o prie jūros vartojančius alkoholį ir, neduok Dieve, gerokai apsvaigusius, galime paprašyti išeiti iš paplūdimio. Jei poilsiautojai nepaklūsta, tada yra kviečiama policija ir poilsiautojui gresia administracinė bauda. Taip pat primenu, kad paplūdimyje patruliuoja ir pareigūnai“, - sakė A. Siakki.
A. Siakki iš ilgametės praktikos pastebi, kad didžiausio poilsiautojų antplūdžio paplūdimiuose sulaukiama po Joninių.
„Tada jau daugelis pradeda poilsiauti ir mums būna pats darbymetis“, - sakė jis.