Dar daugiau – Lietuvos diplomatams, reziduojantiems Lietuvos ambasados Rusijoje Kaliningrado konsulate, nebuvo leista jokia forma bendrauti su sulaikytais ir 48-ias valandas Rusijoje Černyševskio pasienio užkardoje laikytais Lietuvos muitininkais.
Penktadienį per pietus į Kaliningradą išvežti Lietuvos muitininkai į Lietuvą grįžo tik sekmadienį, 15 valandą Lietuvos laiku.
Juos po Sienos įgaliotinių derybų į Lietuvą iš Kaliningrado Černyševskojė (Eitkūnai, rus. Чернышевское) pasienio užkardos laikino sulaikymo patalpų parvežė VSAT pasieniečiai savo transportu.
Dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo iškeltose bylose pagreitinta tvarka priimti sprendimai – paskirti pinigines baudas, apie 2000 Rusijos rublių dydžio kiekvienam, po kurių sumokėjimo mūsų pareigūnams buvo leista išvykti iš šalies.
Tiesa, be asmens dokumentų į Rusiją išvežti lietuviai atgal grįžo nesilaikant tokiais atvejais numatytos laikinojo grįžimo procedūrai reikalingos tvarkos, kai grįžtama su konsulato skubiai išduotu laikinu kelionės dokumentu, o Rusijos pareigūnams pristačius iš Lietuvos abiejų sulaikytųjų asmens dokumentus. Juos rusams atvežė Lietuvos VSAT pareigūnai.
Tai paaiškėjo po Delfi atlikto žurnalistinio tyrimo.
Nuslėpė apie incidentą
Muitinės departamentas faktą apie į trečiąją šalį ne savo noru išvežtus Lietuvos valstybės pareigūnus pripažino tik tuomet, kai apie tai ėmė domėtis Delfi – pirmadienį.
Pranešimas apie Kybartų (Vilkaviškio rajonas) geležinkelio stotyje įvykusį incidentą departamento interneto svetainėje patalpintas praėjus septynioms minutėms po šio tyrimo autorės telefoninio pokalbio su Muitinės departamento Komunikacijos ryšių skyriaus vedėju Vitu Volungevičiumi.
Fakto apie incidentą ir prieš valią į užsienį išvežtus Lietuvos pareigūnus nuslėpimas buvo paaiškintas gedimais Muitinės departamento elektroninėje sistemoje.
Tačiau ir išplatintame pranešime Muitinės departamento atstovas pranešė kitus duomenis, nei buvo prieš tai kalbėjęs žurnalistei, ir kas vėliau paaiškėjo Delfi tyrimo metu.
Pirmas neatitikimas buvo incidento laiko pranešimas. Muitinės atstovas viešai teigė, kad tai įvyko „po pietų“.
Tačiau Delfi išsiaiškino, kad į Kybartų geležinkelio stotį prestižiniu vadinamas Rusijos valstybinės geležinkelių kompanijos traukinys „Jantar“, traukinio Nr. 029/030, vykstantis maršrutu Kaliningradas – Maskva – Kaliningradas, atvyko numatytu grafike laiku – 12 valandą 5 minutės Lietuvos laiku.
Tai patvirtino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Mantas Dubauskas.
Iš Kybartų geležinkelio stoties į Kaliningradą taip pat, pasak Lietuvos geležinkeliečių atstovo, traukinys pajudėjo pagal numatytą grafiką – 12 valandą 56 minutės.
Muitinė: traukinys pajudėjo be mūsų leidimo
Kaip išsiaiškino Delfi, iš Maskvos pro Baltarusiją į Lietuvą atvykstantis traukinys į mūsų valstybę įvažiuoja Kenos geležinkelio stotyje. Minėta stotis yra Kalvelių kaime, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Pro Vilnių, Kauną, Kazlų Rūdą į Kybartus traukinys važiuoja daugiau nei keturias valandas. Traukinys šiuo maršrutu per Lietuvos teritoriją važiuoja kasdien į abi puses.
Iki pandemijos per Lietuvą važiuojantį traukinį lydėdavo ir mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento pareigūnai. Tačiau nuo 2020-ų metų kovo pareigūnai fiziškai tokios palydos nevykdo.
Tačiau per Lietuvą važiuojantį sąstatą lydi mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis su kriminalinės žvalgybos pareigūnais.
Atvykus į Kybartų geležinkelio stotį, traukinys stovi valandą. Per tą laiką vyksta krovinio ir keleivių patikrinimo procedūra.
Minėtą penktadienį tokia procedūra taip pat vyko. Traukinį tikrino VSAT ir muitinės pareigūnai. Du muitinės pareigūnai – pamainos viršininkas ir muitininkė, įlipo tikrinti vadinamąjį pašto vagoną. Šiuo vagonu vežamas diplomatinis paštas. Jame vyksta ir ginkluotas Rusijos specialiųjų pajėgų karininkas.
Kodėl į minėtą vagoną įlipusieji lietuviai pareigūnai su savimi neturėjo ne tik asmens dokumentų, bet ir jokių ryšio priemonių – nei telefonų, nei radijo stotelių? Tai, kad į užsienį išvežti muitininkai jų neturėjo, Delfi patvirtino URM Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje Kaliningrado konsulato konsulė Aušra Černevičienė.
Ką beveik valandą laiko specialiojo diplomatinio pašto vagone su ginkluotu Rusijos specialiųjų pajėgų karininku veikė du Lietuvos muitininkai, ir kodėl vagono durys buvo uždarytos, o traukinys pajudėjo iš stoties?
Tikėtina, kad į šiuos klausimus turėtų atsakyti tyrimas, kurį pradėjo Muitinės departamento vadovybė.
Tiesa, kalbėdamas su Delfi pirmadienį, departamento atstovas V. Volungevičius žurnalistei painiojosi, paklaustas, kada, kokiu pagrindu tyrimas pradėtas bei kas jį atlieka.
„Jūs turėtumėte kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą, nes jie tą tyrimą pradėjo“, - taip teigė muitinės atstovas į Delfi klausimą, ar tyrimas pradėtas dėl pareigūnų pagrobimo, tyčinio laisvės suvaržymo, ar dėl kitų veikų.
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros atstovas Aurimas Didžiokas paneigė, kad dėl į Rusiją prieš savo valią išvežtų Lietuvos pareigūnų yra atliekamas koks nors tyrimas Lietuvos teisėsaugos institucijose.
Muitinės departamento atstovas pirmadienį viešai teigė, kad „incidentas įvyko, kai traukinys iš stoties pajudėjo be muitinės leidimo“.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovas tokios informacijos tiesiogiai nepatvirtino.
„Mūsų žiniomis, pajudėjus sąstatui, traukinio palydovas buvo informuotas perone esančių pareigūnų, kad pašto vagone liko mūsų pareigūnai. Palydovas rodė traukinio mašinistui raudoną žibinto signalą, kas yra ženklas stabdyti sąstatą, mojavo juo per langą, bet mašinistas dėl mums nežinomų priežasčių į tai nereagavo ir traukinys kirto valstybės sieną“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas M. Dubauskas.
Tyrimą atlikusi žurnalistė atidžiai išstudijavo gausybę teisės aktų, tvarkos aprašų ir vidinių tvarkų, kuriais reglamentuojama traukinio išvykimo iš sustojimo vietos procedūra.
Aiškėja, kad kiekvienu atveju, baigę patikrinimą, tiek pasieniečiai, tiek Lietuvos muitinės pareigūnai privalo apie tai informuoti tiek savo tiesioginį viršininką (šiuo atveju – pamainos vadovą), tiek kiekvieno traukinio palydovą (šiuo atveju – Rusijos geležinkelių darbuotoją) apie tai, kad patikrinimas yra baigtas.
Po tokio raporto, kiekvienas palydovas informuoja traukinio viršininką (Rusijos geležinkelių darbuotoją), šis susisiekia su išvykimo stoties ir atvykimo stoties atsakingais darbuotojais, prašydamas leidimo išvykimui ir įsitikindamas, kad traukinys yra laukiamas.
Likus dešimčiai minučių iki numatyto tvarkaraštyje traukinio išvykimo, mašinistas garsiniu signalu perspėja apie būsimą išvykimą. Toks pats garsinis signalas pakartotinai duodamas ir likus penkioms minutėms iki išvykimo.
Tačiau ir tai dar nėra procedūros pabaiga. Kiekvieno vagono palydovas, diplomatinio pašto vagono – taip pat, privalo sutartiniu ženklu – degančiu žalios spalvos žibintu, pranešti apie pasirengimą judėti traukinio mašinistui ir radijo ryšiu – traukinio viršininkui. Pastarasis, įsitikinęs, kad viskas tvarkoje, duoda įsakymą traukinio mašinistui pajudėti.
Ar visa tai preciziškai buvo atlikta penktadienį? Informacijos, motyvuodami pradėtu tyrimu, Muitinės departamento atstovai neatskleidžia. Tiesa, V. Volungevičius atsakymų į šiuos klausimus žurnalistę nukreipė į VSAT Pagėgių rinktinę, „kurios Sienos įgaliotinis galėtų suteikti atsakymus į jūsų klausimus“.
Sienos įgaliotinio institutas yra Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinio susitarimo metu įkurto supaprastinto tranzito per Lietuvą institucija. Jos kompetencijoje yra spręsti iškylančius sienos kontrolės klausimus.
Iš Lietuvos pusės Sienos įgaliotinio statusą turi VSAT pasienio rinktinių vadai, jų pavaduotojai. Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis teigė, kad savaitgalį pats buvęs komandiruotėje, o Sienos įgaliotinio funkcijas ėjo jo pavaduotojas Donatas Lengvinas.
Būtent jis, kartu su Rusijos įgaliotu Sienos įgaliotiniu, sprendė Lietuvos muitininkų grąžinimo į Lietuvą klausimus.
Tačiau pabandžius su pareigūnu susisiekti, Pagėgių pasienio rinktinės atstovė spaudai Asta Šimkuvienė, iš pradžių pažadėjusi netrukus perskambinti, vėliau atsiuntė trumpą žinutę, nurodžiusi „informacijos kreiptis į Muitinės departamentą“.
Diplomatams neleido bendrauti su sulaikytaisiais
Lietuvos konsulė Kaliningrade A. Černevičienė Delfi sakė, kad pirmą informaciją apie prieš valią išvežtus į Rusiją ir ten sulaikytus mūsų pareigūnus ji gavusi praėjus dviems valandoms po incidento.
„Mane informacija pasiekė iš Užsienio reikalų ministerijos. Mums buvo nurodytas mūsų Sienos įgaliotinio kontaktinis numeris, per kurį vėliau ir vyko visas bendravimas“, – sakė konsulė.
Lietuvos diplomatė teigė, kad ji bandė tiek susitikti su sulaikytaisiais, tiek bent pabendrauti telefonu tiesiogiai, tačiau tai jai nebuvo leista.
„Man pasakė, kad tokios galimybės nėra, ir informaciją apie situaciją aš gaudavau tik iš mūsų arba Rusijos pareigūnų. Tiesiogiai jokia forma bendrauti su sulaikytaisiais nebuvo galima. Teko pasikliauti tuo, ką apie situaciją sakė pareigūnai“, – Delfi teigė A. Černevičienė.
Pasak Lietuvos atstovės, jos žiniomis, abu muitininkai buvo nuvežti į Černyševskojės gyvenvietėje esančios Rusijos pasienio užkardos patalpas. Tačiau ar tikrai taip buvo, ji įsitikinti neturėjo galimybės.
„Mane patikino, kad jais pasirūpinta, kad jų būklė yra gera. Juos, kaip supratau, apgyvendino pasieniečių patalpose, taip pat pasirūpino normaliu maistu, nakvynės sąlygomis. Buvau informuota, kad iš karto po sulaikymo abu muitininkai buvo nuvežti į vietos medicinos įstaigą, kur buvo apžiūrėti ir konstatuota, kad jie nepatyrė smurto, o sveikatos būklė yra gera. Visa tai buvo užfiksuota oficialiai“, – sakė konsulė.
Paklausus, ar pareigūnams buvo atliekamas alkoholio ar narkotinių medžiagų patikros tikrinimas ir kokie buvo rezultatai, diplomatė A. Černevičienė atsakė, kad tokie duomenys jai pateikti nebuvo.
„Buvo pasakyta, kad jų sveikatos būklė yra gera, ir kad smurto jie nepatyrė“, – sakė A. Černevičienė.
Diplomatė sakė, kad pirmasis Lietuvos ir Rusijos pareigūnų susitikimas dėl incidento įvyko dar penktadienio vakarą. Vėliau tokių susitikimų vykę dar mažiausiai du. Paskutinysis – sekmadienį 14-ą valandą Lietuvos laiku. Po jo mūsų muitininkai į Lietuvą buvo parvežti VSAT pareigūnų tarnybiniu transportu.
Ji taip pat patvirtino, kad į mūsų šalį abu pareigūnai pateko po to, kai sumokėjo vietos pareigūnų paskirtas administracines baudas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo.
„Mano žiniomis, ten buvo kažkur apie 2000 Rusijos rublių kiekvienam“, – sakė A. Černevičienė.
Ji neatsakė, kas sumokėjo šiuos pinigus į Rusijos banko sąskaitą.
Kaip išsiaiškino Delfi, pats muitininkų išvežimo prieš jų valią faktas buvo slepiamas ir nuo jų šeimos narių. Delfi žiniomis, bent vieno iš jų šeimos nariai dėl dingusio asmens šeštadienį kreipėsi Bendruoju pagalbos telefonu į policiją.
Taip pat Delfi turi įrodymus, kad dingusiųjų artimieji, neturėdami žinių apie negrįžusius giminaičius, ieškojo pagalbos pas žurnalistus, kad šie paviešintų incidentą.
Delfi sekmadienio vakarą susisiekė su vienu iš muitininkų, tačiau telefonu atsiliepęs asmuo pagrasino žurnalistams „nieko apie tai nerašyti, nes tai draudžiama“.
Įdomi aplinkybė yra ir ta, kad nei Rusijos, nei Kaliningrado vietinė žiniasklaida apie šį incidentą pasienyje ir išvežtus Lietuvos muitininkus į Rusiją visą savaitgalį neskelbė nė vienu žodžiu, nors paprastai paskutiniu metu jų propagandinės medijos nepraleidžia progos papilti purvo ant Lietuvos ir jos vykdomos politikos.
Pirmieji pranešimai Rusijos žiniasklaidoje apie incidentą pasirodė tik pirmadienio popietę, ir juose buvo nevengiama pašaipių užuominų apie tariamą lietuvių muitininkų „neapsižiūrėjimą“.
Delfi primena, kad incidentas su į Rusiją išvežtais Lietuvos muitinės pareigūnais Lietuvos – Rusijos pasienyje įvyko karinių pratybų „Zapad“ išvakarėse.
Jau rugsėjo 10-ą dieną Rusijoje ir Baltarusijoje vyks plataus masto karinės pratybos, kuriose dalyvaus apie 200 000 abiejų valstybių ginkluotųjų pajėgų karių.
