Trečiadienį, 14.30 val., Kinijos ambasadoje vyks spaudos konferencija apie Lietuvos ir Kinijos santykius. Ją tiesiogiai transliuos „Delfi“ portalas.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius feisbuke kėlė klausimą, „kaip įtikinti komunistinį monstrą imtis tokios kvailystės (iš jų interesų perspektyvos žiūrint) – visiškai nutraukti santykius su Lietuva“.
„Nes Lietuvai tai, kad ir kaip keistai skambėtų, būtų milžiniškas užsienio politikos laimėjimas.“ Apie savo siūlomą „maksimalaus atsiribojimo nuo Kinijos strategiją“ ir tai, kaip toks komunistinio monstro sprendimas padėtų ją įgyvendinti, šį kartą net nekalbėsiu. Pateiksiu tik keletą argumentų“, – rašė M. Laurinavičius.
Pasak apžvalgininko, toks įvykių scenarijus gerokai apribotų Kinijos agentų – tiek tiesioginių (šnipų, diplomatų, tariamai nepriklausomo „tik verslo“, besibraunančio į pačias įvairiausias sritis, net krepšinį), tiek ir pačios Lietuvos politikų, vien tik apie pelną mąstančio verslo ir kitų veikimo galimybes.
„Tai neabejotinai dar labiau sustiprintų JAV paramą Lietuvai ir lemtų dar daugiau dividendų šia prasme.
Tai tikrai skatintų Taivaną megzti pačius įvairiausius ryšius su Lietuva ir patiems siekti parodyti, kad draugystė su Taivanu yra naudinga, o ne žalinga bet kuriai šaliai. Tai jau dabar yra Taivano interesas, bet komunistinio monstro iškrėstos kvailystės šviesoje tas interesas dar labiau sustiprėtų“, – teigė M. Laurinavičius.
Pasak jo, tai katalizuotų dar didesnę paramą Lietuvai Europos Sąjungoje (ES), nes toks žingsnis būtų vertinamas ne tik kaip visiškai neproporcingas, bet ir kaip iššūkis visai Europos Sąjungai. O pasiekta tai būtų tikrai ne kokiu nors pačios Lietuvos provokuojamu elgesiu.
„Tai galbūt net atvertų kai kam akis, kas Kinijos grėsmes iki šiol vis dar vertina naiviai, o kartu padėtų kurti aljansus PRIEŠ KINIJĄ globaliu mastu.
Jokių esminių praradimų Lietuvai, jei komunistinis monstras nuspręstų iškrėsti tokią kvailystę, aš nematau. Jei kas matote, galime diskutuoti“, – rašė M. Laurinavičius.
Ne visi tokie optimistai
Ne visi ekspertai į situaciją žvelgia taip pozityviai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis dėl Kinijos tolesnių žingsnių nespekuliavo, tačiau neatmetė, kad „jie padarys pamoką, jog kitiems į galvą tokių minčių nešautų“.
„Aš nežinau, iniciatyva jų pusėje. Ponas Xi gali nutraukti [diplomatinius santykius] ir blokuoti iš visų pusių, ir dar Lukašenkai sumokėti, kad jis čia atsiųstų 50 tūkst. pabėgėlių, milijardas keturi šimtai milijonų [biudžetas], dabar – pati turtingiausia pasaulio valstybė, ir jam čia kažkokią nesąmonę išdarinėja, ko kiti nedrįsta daryti“, – į Kinijos pusės poziciją bandė įsijausti ekspertas.
Jis nemato, kaip tokia situacija galėtų būti laimėjimas Lietuvai.
„Jeigu užmegztų santykius su Taivanu, tada galbūt, bet jie kol kas neužmezgė diplomatinių santykių su Taivanu. Kinija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, plius – visa europinė politika, sutarti dėl abipusių investicijų. Juk ir naujasis Vokietijos kancleris akivaizdžiai bus prokinietiškas, visa Europos politika vis tiek leidžiasi į dialogą su kinais, ir tai nėra priešas. Lietuviai pasidarė sau priešą“, – komentavo Š. Liekis.
Praktiškai diplomatinių santykių nutraukimas reikštų, kad „užkabins spyną ant durų, vairuotojui paliks raktus bei išvažiuos“ iš Lietuvos ir tie Kinijos diplomatai, kurie dar čia yra.
„Kol kas neaišku, kur lietuviai tada gaus vizą. Lietuviai sako, kad eis į Singapūrą, visur kitur. Jie Singapūre nefunkcionuos, jeigu kinai bus prieš juos. Net ir toje pačioje Korėjoje bus sudėtinga“, – sakė Š. Liekis.
Pasak jo, jau dabar universitetai jaučia pašlijusių santykių pasekmes.
„.Kol kas su studentais viskas yra sustoję. Visos sutartys dėl studentų nutrauktos. Universitetai didelių nuostolių patyrė. Muzikos akademijoje, pavyzdžiui, kiekvienais metais būdavo penkiasdešimt studentų, kurie mokėjo už viską“, – sakė Š. Liekis.
Jis teigė girdėjęs, kad daugybė verslų viską, kas susiję su Kinija, perkelia į Lenkiją, Latviją.
Politologo neįtikina ir argumentas, kad taip tapsime artimesni JAV.
„Bet amerikiečiai varo biznį su kinais. Praeitais metais – 128 mlrd. tiesioginių JAV investicijų į Kiniją, iš Kinijos į JAV – 40 mlrd., čia tik į akcinį kapitalą, nekalbu apie vertybinius popierius“, – sakė Š. Liekis.
Politologas taip pat priminė, kad Lietuva, 1991 metais užmezgusi diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, pasirašė deklaraciją, kurios tekste rašoma: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“
Nuo Lietuvos pusės dokumentą pasirašė tuometinis Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės užsienio reikalų viceministras Valdemaras Katkus. Lietuvos valstybei tuo metu vadovavo Vytautas Landsbergis.
„Tai yra diplomatinių santykių užmezgimo deklaracija. Lietuviai ją pažeidė visomis prasmėmis“, – komentavo Š. Liekis.
Vilniuje įsikūrė Taivaniečių atstovybė
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Vilniuje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė.
Jos vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taipėjaus atstovybei Latvijoje.
Taivaniečių atstovybė pristatoma kaip biuras, skirtas plėtoti prekybiniams, ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, ji taip pat tvarkys ir konsulinius klausimus. Valdantieji pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturi.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu pykdo Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano salos traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos santykiai nuosekliai blogėjo. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1.
Prieš kelis mėnesius Kinija atšaukė savo ambasadorių šalyje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Sekmadienį Kinija pranešė, kad Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių.
Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
