Kaip pasakoja Europos Sąjungos operacijos ATLANTA Autonominės laivų apsaugos grupės (ALAG) vadas, kapitonas Aivaras Pliatkus, piratai trukdo ne tik laivybai ar turizmui, jie nepraleidžia ir humanitarinės pagalbos, todėl Adeno įlankoje nuolat patruliuoja tarptautiniai kariniai laivai.

Kapitonas A. Pliatkus sako, kad piratai paprastai būna ginkluoti senais „Kalašnikovo“ automatais, rankiniais prieštankiniais granatsvaidžiais, pistoletais, turi greitaeiges valtis, „motininius laivus“, tačiau karinių laivų jie vengia.

„Laivų puolimas gali būti vykdomas keliomis greitaeigėmis valtimis, dažniausiai šviesiu paros metu. Ankstesnių užpuolimų metu, jei laivas didelis, neretai būdavo iššaunama iš rankinio prieštankinio granatsvaidžio (RPG) ar kitų ginklų, kad puolamas laivas sulėtintų eigą. Tuomet, pasinaudojus kopėčiomis, lipama į laivą ir bandoma patekti į kapitono tiltelį, perimti laivo kontrolę ir įkaitais paimti įgulą“, - pasakojo A. Pliatkus.

Kai kuriose musulmoniškose šalyse labai populiarus narkotinių savybių turintis augalas - katas
Jo teigimu, Somalyje dideliais kiekiais vartojamas vietinis augalas katas (angl. k. - khat), turintis narkotinių savybių. Jame randama alkaloido, vadinamo katinonu. Tai į amfetaminą panašus stimuliantas, kuris sukelia pagyvėjimą, apetito praradimą ir euforiją. Pasaulio sveikatos organizacija katą traktuoja kaip augalą, galintį sukelti mažą ar vidutinę priklausomybę, bet žemesnio lygmens nei tabakas ar alkoholis.

„Čia labai dideliais kiekiais vartoja vietinio narkotiko, kurį vadina „khat“. Jis visiškai legalus, vartoja beveik visi, nuo paprasto darbininko, prižiūrėtojo iki policijos ar kariuomenės pareigūno, turinčio užtikrinti tvarką ir saugumą. Visiškai įmanoma, kad tokiais atvejais „aptemsta protelis“ ir veiksmai gali tapti neprognozuojami“, - pasakojo kapitonas.

- Papasakokite apie Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijos kasdienybę. Koks jos tikslas, ką veikia Lietuvos kariai, kokios būna užduotys kariams, ką jie turi atlikti?

- Europos Sąjungos operacija „Atlanta“ prasidėjo 2008 m., nes piratų išpuolių skaičius prie Somalio krantų buvo itin išaugęs ir kėlė pasaulio bendruomenės susirūpinimą. Operacijos tikslas – patruliuojant karo laivais Adeno įlankoje ir šalia Somalio krantų eskortuoti Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgrasinti ir sulaikyti piratus ar plėšikus, vykdyti žvejybos stebėjimą.

2011 m. buvo pradėta taikyti nauja apsaugos nuo piratų priemonė – autonominės laivų apsaugos grupės. Vieną tokią apsaugos grupę mes ir sudarome. Mūsų užduotis – saugoti ir, esant poreikiui, ginti Pasaulio maisto programos laivą, plaukiojantį operacijų rajone ir į Somalį gabenantį šios programos maistą, taip pat atgrasinti potencialius užpuolikus. Vien tik tokių apsaugos grupių buvimas laive plėšikams yra pakankama priežastis susimąstyti ar verta bandyti jį užgrobti.

Autonominės laivų grupės kasdienybė, paprastai sakant, yra kovinis budėjimas, rutina, nuolatinis paskirto laivo apsaugos vykdymas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. ALAG kariai vykdo nuolatinį jūros stebėjimą, ar netoliese saugomo laivo nėra įtartinų laivų, kurie galėtų priklausyti piratams ir naudojami piratavimo reikmėms. Nuolat stebime, ar jie gali kelti grėsmę tiek mūsų saugomam laivui, tiek kitiems laivams. Prireikus, kariai pasiruošę bet kada panaudoti jiems skirtą ginkluotę siekiant apsaugoti laivą.

Kas domisi Somaliu, tikriausiai žino, kad ši šalis dažnai siejama su tokiomis teroristinėmis organizacijomis kaip „Al Qaeda“. Šalyje taip pat veikia kitos gerai organizuotos teroristinės ir kriminalinės grupuotės ar klanai, kurių šiuo metu suskaičiuojama apie kelias dešimtis.

ALAG analogiškas laivo apsaugos užduotis vykdo ir Somalio uostuose, kuriuose laivai iškrauna gabenamą humanitarinę paramą. Skirtumas toks, kad ten prisideda galimos grėsmės sausumoje, apšaudymai lengvaisiais ginklais, granatsvaidžiais, galimi ir savižudžių išpuoliai.

ALAG vadas, kapitonas Aivaras Pliatkus
Mums būnant kai kuriuose Somalio uostuose, kiekvieną kartą netoliese girdimi šūviai. Todėl Somalio uostuose pats laivo apsaugos organizavimas ir budėjimo intensyvumas gerokai didesnis nei laivui esant jūroje. Išėjus į jūrą, po keleto dienų praleistų viename ar kitame Somalio uoste tai tam tikras „poilsis“.

Reikia turėti omenyje, kad Lietuvai tai pirma tarptautinė operacija Afrikos regione, todėl šios vietos mums dar svetimos, nežinome daug niuansų. Vietos darbininkai sako, kad tie girdimi, o nakties metu ir puikiai matomi šūviai, nes šaudoma trasuojančiomis kulomis, yra vietinių gyventojų džiūgavimo išraiška.

Somalio valdžia skiria didelį dėmesį uostų apsaugai, tačiau žinant kaip viskas šiame regione „trapu“, turime nuolat būti budrūs. Reikia išlaikyti aukštą kovinę parengtį, tam vykdomos nuolatinės treniruotės tiek šviesiu, tiek ir tamsiu paros metu, koviniai šaudymai ir kitos treniruotės.

Kaip pavyzdį galiu paminėti pusantros minutės kovinės parengties normatyvą. Tai reiškia, kad gavus signalą, nepriklausomai nuo paros laiko ar tuo metu vykdomos veiklos (kad ir pažadinti nakties metu), kariai turi užimti numatytas pozicijas ir būti pasirengę atidengti ugnį jei to reikalautų situacija.

- Ar pastaruoju metu piratavimas Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse intensyvėja, išlieka panašus ar mažėja? Jeigu yra kokių pokyčių, galbūt esama analitinių duomenų, kodėl jie vyksta?

- Nuo tada kai prasidėjo ši operacija, piratų antpuolių gerokai sumažėjo. Daugiausiai išpuolių buvo įvykdyta 2010 m. ir 2011 m.. Bet užsienio šalių karinių laivų dislokacijos jūroje ir apsaugos priemonių dėka, šis skaičius paskutiniais metais yra gerokai sumažėjęs. Aišku, metai dar nesibaigė ir išpuolių gali įvykti, bet atakų tendencija yra mažėjanti. Be to, piratai yra sulaikomi ir teisiami užsienio šalyse, komerciniai laivai taip pat rūpinasi saugumu, taiko įvairias priemones, kurios gali apsaugoti laivą nuo išpuolių. Tad užsienio šalių karinių laivų buvimas rodo akivaizdžius pokyčius.

Manoma, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl prasidėjo piratavimas prie Somalio krantų buvo ta, kad Somalio žvejai taip bandė apsaugoti savo žvejybos plotus, kuriuose žvejojo ar kitą nelegalią veiklą vykdė kitos šalys. Kadangi pati šalis negalėjo to padaryti, nes joje nebuvo stiprios valdžios, žvejai savarankiškai „gynė“ savo žvejybos plotus, vėliau tokia „apsauga“ tapo pelningų užsiėmimu – laivų grobimu ir išpirkos reikalavimu.

- Kaip paprastai būna ginkluoti piratai? Po kiek jų gali būti užpuolant civilinius laivus? Ar įmanoma apsiginti civiliniam laivui, jeigu turi vieną kitą ginklą?

- Piratai paprastai ginkluoti senais „Kalašnikovo“ automatais, rankiniais prieštankiniais granatsvaidžiais, pistoletais. Prie aprūpinimo priskirčiau ir greitaeiges valtis, kuriomis vykdomas puolimas, o atviruose vandenyse užpuolimams ruošiasi taip vadinamuose „motininiuose laivuose“, kuriais tampa anksčiau užgrobti nedideli žvejybiniai ar krovininiai laivai. Dalis piratų turi kovos patirties nuo kovų pačiame Somalyje, tad piratavimas jiems tėra gerai apmokomas verslas.

Laivų puolimas gali būti vykdomas keliomis greitaeigėmis valtimis, dažniausiai šviesiu paros metu. Ankstesnių užpuolimų metu, jei laivas didelis, neretai būdavo iššaunama iš RPG ar kitų ginklų, kad puolamas laivas sulėtintų eigą. Tuomet, pasinaudojus kopėčiomis, lipama į laivą ir bandoma patekti į kapitono tiltelį, perimti laivo kontrolę ir įkaitais paimti įgulą

Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar civilinis laivas gebėtų apsiginti, nes daug kas priklauso nuo situacijos. Puolami laivai visuomet pasiunčia nelaimės signalą ir, jei netoliese yra patruliuojantis karinis laivas, jis gali atsiųsti sraigtasparnį ar greitaeiges valtis. Tokiais atvejais piratai dažniausiai nutraukia ataką, dažnai per bortą išmeta ginklus bandydami parodyti, kad nieko nedaro ar pasiduoda.

- Ar yra tekę vaduoti įkaitus, ar mūsų kariai tik patruliuoja vandenyse, eskortuoja laivus ir panašiai?

- Autonominės laivų apsaugos grupės užduotis yra saugoti konkretų laivą, kuriame tuo metu ji yra dislokuota. Esant poreikiui, įkaitų vadavimu užsiimtų šioms operacijoms paruošti kiti kariniai padaliniai arba vyktų derybos.

Mums nėra tekę bendrauti su buvusiais pagrobtais žmonėmis, tad apie laikymo sąlygas ir elgesį su jais daugiau žinome tik iš atvirų žiniasklaidos šaltinių. Deja, bet buvo ir tokių atvejų, kuomet įkaitai buvo kankinami, nužudomi ar mirė dėl nepakankamo maitinimo.

- Ar piratų grupuotės būna susijusios tarpusavyje, ar visi jie veikia kas sau? Kokie yra duomenys dėl jų veiklos pagrindimo: ar ji grynai kyla iš pasipelnymo tikslų, ar esama ir kokių ideologinių motyvų?

- Manoma, kad piratavimas jau yra tapęs tik gerai apmokama, nors ir rizikinga, veikla. Juk iš vieno didelio krovininio laivo savininkų galima prašyti didelės išpirkos.

Kai pernai Somalio pakrantėje buvo įvykdytas sraigtasparnių antskrydis ir sunaikinta dalis ant kranto esančių piratų laivų, šie pareiškė, kad jei kils grėsmė jų gyvybėms (turėdami omeny antžeminių pajėgų įsiveržimą), jie gali imtis visų priemonių savo saugumui užtikrinti, tarp jų ir žudys įkaitus. Tad ideologiją sunkiai įžvelgiame.

- Kokių kritinių situacijų pasitaikė darbe, dalyvaujant operacijoje? Jeigu yra nutikę ne mūsų kariams, gal kolegos yra pasakoję kritinių nutikimų?

- Šioje operacijoje kritinių situacijų mums patirti neteko. Reikia turėti omenyje, kad piratų grupuotės turi išvysčiusios pakankamai gerą informavimo tinklą visame Somalio regione. Jau vien tai, kad laivas saugomas kariškių, atgraso potencialius užpuolikus. Tačiau grėsmė išlieka. Man žinomas atvejis, kai piratai tamsiu paros metu, kaip manoma, per klaidą, užpuolė vienos Europos Sąjungos šalies karinį laivą.

Čia labai dideliais kiekiais vartoja vietinio narkotiko, kurį vadina „khat“. Jis visiškai legalus, vartoja beveik visi, nuo paprasto darbininko, prižiūrėtojo iki policijos ar kariuomenės pareigūno, turinčio užtikrinti tvarką ir saugumą. Visiškai įmanoma, kad tokiais atvejais „aptemsta protelis“ ir veiksmai gali tapti neprognozuojami.

Ypač daug dėmesio sulaukiame Somalio uostuose, jaučiama, kad vietiniai kuo daugiau nori sužinoti apie mus ir apie mūsų vykdomą veiklą. Visai nenustebčiau, kad visa informacija perduodama piratavimu užsiimančioms grupuotėms.

Todėl negalime duoti jokio pagrindo suabejoti savo profesionalumu ir gebėjimais. Nuolatinė parengtis, profesionalus požiūris į vykdomas pareigas, nepriklausomai nuo to, esi eilinis ar kapitonas, tai yra mūsų sėkmės garantas.

- Ar apskritai yra tekę sutikti/pamatyti piratus, nuvyti juos nuo eskortuojamų laivų?

- Ne, neteko.

- Gal yra duomenų apie vidutinius išpirkų dydžius?

- Derybos dėl kiekvieno užgrobto laivo išpirkos vyksta tarp laivo savininkų ir pačių piratų, tad apie tikslius išpirkų dydžius žinau nedaug. Yra žinoma tik tiek, kad išpirkų dydis priklauso nuo laivo dydžio, gabenamo krovinio, įkaitų skaičiaus ir kitų faktorių. Teko girdėti, kad išpirkų dydžiai siekia ir kelis milijonus eurų.

- Kokia apskritai situacija šiame regione dabar? Ar civiliniams laivams ten pavojinga? Kiek esu kalbėjusi su vienu jūrininku, tai Somalio pakrantės esą tik skamba žiniasklaidoje, bet neva pasaulyje yra dar pavojingesnių ir labiau vengtinų vietų nei Somalio pakrantės. Ar tai tiesa?

- Jei pasaulio bendruomenė nusprendė, kad šiame regione turėtų būti ir kariniai laivai, kurie užtikrintų Pasaulio maisto programos laivų apsaugą, galime daryti išvadas, kad situacija galėtų būti ir geresnė. Pavojus ir rizika laivams vis dar išlieka, tad mūsų darbas prisidedant prie Europos Sąjungos operacijos ATALANTA išlieka aktualus ir vertinamas.

Deja, bet daugiau nei milijonas Somalio gyventojų kasdien yra priklausomi nuo Pasaulio maisto programos teikiamo aprūpinimo, o piratavimas tik trukdo šiai misijai. Yra paskaičiuota, kad dėl piratavimo ir dėl to atsirandančių apribojimų laivybai, pasaulio bendruomenei per metus kainuoja milijardus eurų.

Dėl kitų laivybai pavojingų regionų negaliu pasakyti, bet teko girdėti, kad su piratavimo problemomis susiduriama ir kituose regionuose: Indonezijos ir Karibų salynuose, šalia Centrinės ir Pietų Amerikų krantų bei kitur.

- Kiek piratavimo intensyvumą lemia oras? Kokiu metų laiku užpuolimai tikėtini labiau, kokiu – mažiau?

- Kadangi piratų laivai nėra dideli, ypač tie, kuriais vykdomi puolimai, oro sąlygos turi nemažą įtaką išpuolių skaičiams. Kai oras yra nepalankus, pavyzdžiui, pučia stiprūs vėjai ar vandens srovės, didelis bangavimas, išpuolių skaičius sumažėja, jie vyksta arčiau krantų. Jei laivybai sąlygos geros, piratai nuo kranto nutolsta beveik iki Indijos.