Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės pareiškimas „Žinių radijuje“, kad krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų, sukėlė vertinimų audrą tarp valdančiųjų.

Po to netrūko aštrių pareiškimų iš abiejų pusių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tai įvertino kaip norą „pasišildyti kitų pasiektoje šlovėje“. Į tai vėl sureagavo A. Skaisgirytė

„Tikrai keista buvo girdėti, kad Prezidentūra nori šlovę nuo Vyriausybės nuimti ar kažkaip šlovės spinduliuose šildytis. Apie kokią šlovę kalbame, kai krizė dar nėra išspręsta?“ – interviu LRT radijui stebėjosi A. Skaisgirytė ir toliau tikino, kad Vyriausybė nelegalių migrantų srautus per Lietuvos – Baltarusijos pasienį suvaldė pavėlavusi.

Vidaus reikalų ministrė tada patikslino, kad kalbėjo perkeltine prasme.

„Išsireiškiau perkeltine prasme, ir tikėjausi, kad tai bus suprasta. Bet akivaizdu, ką pripažino ir Europos Komisija, ir kitos tarptautinės institucijos, kad tikrai mes tvarkomės su šituo iššūkiu, yra rezultatai, ir atsiranda tam tikri nuopelnai. (…) Atrodo, kad, kai pasiseka kažkas, arba vyksta į teigiamą pusę, tai galima vertinti vienaip. Jeigu būtų tarkime nesėkmė, tada būtų tikriausiai kitoks vertinimas“, – teigė A. Bilotaitė.

Prezidentūra taip pat sureagavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno pareiškimus, teikdama, kad buvo paskleistas melas, jog Prezidento institucija neva yra raginusi neskubėti su apgręžimo sprendimų priėmimu.

„Teko dalyvauti svarstymuose ir pasitarimuose Vyriausybėje pas premjerę kaip suvaldyti krizę. Taip pat Seime rengiant bei priimant tiek hibridinę agresiją įvardijančią rezoliuciją, tiek Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Puikiai pamenu ir tą lemiamą pasitarimą Vyriausybės rūmuose, kurio metu buvo apsispręsta dėl ryžtingų veiksmų ir duotas nurodymas Vidaus reikalų ministerijai jį įgyvendinti.

Deja, bet tuo metu Prezidento institucija ragino neskubėti su apgręžimo sprendimų priėmimu bei vėliau rimtai leido suprasti, kad svarsto vetuoti tam būtinas Užsieniečių teisinės registracijos įstatymo pataisas. Gerai, kad Prezidentas vis dėlto įsiklausė į Seimo ir Vyriausybės argumentus ir įstatymo nevetavo. Tai buvo itin svarbus valstybės vadovo žingsnis, nes nepraradome laiko, parodėme vieningumą tiek tarptautinei bendruomenei, tiek Minskui“, – feisbuke rašė L. Kasčiūnas.

Prezidentūra su tokia interpretacija nesutiko.

„Priešingai, Prezidentas ir jo patarėjai nuo pat šios krizės pradžios siekė, kad ji būtų sprendžiama kuo operatyviau ir efektyviau“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės patarėjo Rido Jasiulionio perduotame atsakyme.

Nė vienas iš „Delfi“ kalbintų valdančiųjų, nei oficialiai, nei neoficialiai to patvirtinti negalėjo.

„Prezidentas yra dalykiškai nusiteikęs, migracija tikrai nėra jam palankus dalykas. Manau, kad, kai kalba pradeda eiti apie tai, ar klausimus vetuoti, ar nevetuoti, labai įtaką pradeda turėti patarėjai“, – sakė vienas tik anonimiškai kalbėtis sutikęs šaltinis.

Tarp patarėjų, konkrečiai sprendžiant tarkime dėl to, ar leisti migrantų sulaikymą, išskiriamas prezidento vyriausios patarėjos iš Teisės grupės Jūratės Šovienės vaidmuo.

Liepą situacija jau buvo rimta

Žvelgiant į migrantų krizę chronologiškai, galėtume pradėti situaciją nagrinėti tarkime nuo liepos. Tuo metu krizė jau buvo pripažįstama kaip rimtas iššūkis šalies tarnyboms.

„Didesnės ar mažesnės migrantų grupelės pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu sustabdomos bene kasdien. Birželio pabaigoje buvo skaičiuojama, kad šiemet pasieniečiai jau sulaikė daugiau kaip pusę tūkstančio migrantų“, – skelbė Statistikos departamento pranešimas spaudai.

Prezidentūros vertinimu, Vyriausybė ne iš karto ėmėsi ryžtingų veiksmų.

„Prezidentas birželio 4 d. susitikęs su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir su valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu gavo patikinimus, kad yra paruošti algoritmai ir sprendimo būdai suvaldyti augančius nelegalios migracijos srautus.

Birželio 21 d. Prezidentas sukvietė Valstybės gynimo tarybą (VGT), kurioje buvo svarstomas Vidaus reikalų sistemos institucijų pasirengimas reaguoti į hibridines grėsmes ir sąveika su Lietuvos kariuomene.

Tik valstybės sienos apsaugai buvo skirtas dar vienas Prezidento inicijuotas, liepos 12 d. VGT posėdis. Jo metu Prezidentas pabrėžė būtinybę nedelsiant įrengti fizinį barjerą pasienyje, skirti pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių sienos apsaugai. Kartu Prezidentas akcentavo, kad nelegalios migracijos stabdymas privalo vykti laikantis tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų. Deja, skubant Seimui buvo pateikti VRM rengti įstatymai, kuriuos dabar reikia skubiai taisyti.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovės A.Bilotaitės pavedimas institucijoms imtis visų įstatymais leidžiamų priemonių, kad neteisėti migrantai nepatektų į Lietuvos valstybės teritoriją buvo paskelbtas rugpjūčio 2 d.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Epso-G“ sutartį dėl pirmojo tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo etapo pasirašė rugsėjo 14 d.“, – raštu į „Delfi“ užduotus klausimus atsakė R. Jasiulionis.

Kalbant apie VGT formatą, vidaus reikalų ministrė teigė, kad iš prezidento pusės „tikrai galbūt norėjosi aktyvesnės lyderystės pagal savo kompetenciją“.

Birželio 21 d. per VGT dar buvo tik aptariamos galimybės statyti fizinį barjerą tarp šalių. Po liepos 12 d. posėdžio paskelbta, kad sienos apsaugai bus skirtos papildomos pajėgos, taip pat paskelbta apie pradėtą pasienyje tiesti pjaunančios vielos (koncertinos) užtvarą, ir planus statyti tvorą.

Išskyrė kelis esminius punktus

Tvoros klausimą aktyviausiai nuo pat pradžių kėlė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. Dar birželio 16 dieną savo iš Vengrijos (kur per komandiruotę apžiūrėjo pasienyje su Serbija įrengtą tvorą) duotame interviu „15 min.lt“ jis pareiškė manąs, kad tokia valstybinės sienos apsaugos patirtis naudinga Lietuvai. Seimas siūlymui įrengti tvorą Lietuvos pasienyje su Baltarusija pritarė rugpjūčio 10 dieną. Koncertina pasienyje pradėta tiesti liepos pradžioje.

Parlamentaro nuomone, stabilizuoti situaciją migrantų krizėje apskritai labiausiai padėjo migrantų nukreipimo atgal politika.

„Man sunku įsivaizduoti, kur mes šiandien būtume buvę, jei nebūtume įgyvendinę šios politikos. Tai jau yra realus sprendimas apsaugoti Lietuvos ir ES sieną. Iš esmės mes išmušėme kortas A. Lukašenkai iš rankų. Jei iki tol viskas buvo pagal jo scenarijų, dabar jau viskas yra kitaip“, – „Delfi“ teigė L. Kasčiūnas.

Šalia to, pasak NSGK vadovo, labai svarbu buvo apriboti judėjimo laisvę, ir pakeisti informacinį foną kilmės šalyse.

„Taip pat – fizinio barjero pradžia. Ir, žinoma, reikia atiduoti duoklę skrydžių sustabdymui. Tai jau yra didelis pliusas Lietuvos diplomatijos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Dėl migrantų tai jau ne pirmas susikirtimas

Vienas iš ankstyvųjų sprendimų, sukėlusių pirmųjų susidūrimų tarp valdančiųjų ir Prezidentūros, buvo dėl galimybės taikyti neteisėtiems migrantams Lietuvoje sulaikymą. Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Tomo Raskevičiaus pastangomis buvo pasiekta, kad sulaikymo galimybė būtų ne neribotam laikotarpiui, o šešiems mėnesiams.

Po to, liepos 20 d., interviu „Žinių radijui“ prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis pareiškė, kad tokias pataisas priėmęs Seimas išmetė į šiukšlių dėžę žmogaus teises. Vis dėlto prezidentas šias pataisas pasirašė.

Vidaus reikalų ministrė prisiminė, kad apskritai visada buvo keliamas klausimas dėl priemonių teisėtumo.

„Jis buvo labai svarbus, todėl mes labai atsakingai kaip ministerija į tai žiūrėjome. Tik noriu pažymėti, kad ryžto tikrai mums niekada nepritrūko, valdant šią situaciją. Šiuo atveju norisi tarpinstitucinio glaudaus bendradarbiavimo krizės valdymo metu – ne konkuravimo, ne kokio nors kritikavimo, bet bendro susitelkimo valstybės labui.

Nes tai yra valstybės klausimas, ir (...) tai nėra šiaip migrantų krizė, bet yra rimtesni dalykai, kai naudojami gyvi žmonės prieš Lietuvą kaip įrankis padaryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai. Kai yra bandoma skleisti dezinformaciją, ypatingai jautriai reikia žiūrėti į visus komentarus, ir demonstruoti bendrą susitelkimą“, -kalbėjo A. Bilotaitė.

Premjerė įvertino ir prezidento indėlį

Sprendimas apgręžti neteisėtus migrantus prie sienos priimtas rupjūčio 2 dieną. Tą dieną vidaus reikalų ministrė priėmė sprendimą, pavedantį visoms institucijoms, užtikrinančioms Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, papildomai imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nesudaryti prielaidų į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai patekti asmenims, norintiems valstybės sieną kirsti draudžiamose vietose. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės agresijos mastai intensyvėja ir nuo ekstremalios situacijos paskelbimo neteisėtų migrantų srautas išaugo kartais. Šio sprendimo išvakarėse Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson.

„Delfi“ žiniomis, apie tokį problemos sprendimo būdą pradėta kalbėti dar likus trims savaitėms iki jo įgyvendinimo. Šaltinių duomenimis, už buvo premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas. A. Bilotaitė nei prieštaravo, nei neprieštaravo, ir galiausiai formaliai kaip operacijų vadovė pasirašė sprendimą.

Pradžioje įkaitusi situacija, atrodo, ėmė rimti. Ketvirtadienį atsakydama į parlamentaro iš TS-LKD frakcijos Mato Maldeikio klausimą, premjerė teigė, kad jai nesinori leistis į „polemikas su ponia Skaisgiryte“. „Man turbūt nesinorėtų leistis į polemikas su ponia Skaisgiryte, nežinau, ar tai kur veda. Galiu taip pasakyti, esu dėkinga Ekscelencijai prezidentui už tai, ką jis padarė telkdamas politines partijas, esančias Seime. Ir organizuodamas susitikimą, kuriame buvo aptartos svarbios priemonės ir įstatymo projektai, kuriuos Seimas priėmė rugpjūčio 10 dieną. Taip pat už tuos skambučius, kontaktus, kurie buvo su kitų valstybių, aktualių šiame procese vadovais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Na, o dėl neįleidimo, apgręžimo taktikos, reikėtų suprasti,kad nėra kažkokio Hario Poterio, kuris atsistojęs gali pamosuoti burtų lazdele ir staiga visi žmonės apsigręžia nuo sienos. Turi būti sutelktos pajėgos, tam reikėjo pasitelkti ir kariuomenės dalyvavimą, tai yra ilga siena, fizinė apsauga reikalauja nemažų pastangų. Reikėjo tikrai pasitelkti partnerius iš kitų valstybių“, – Seime kalbėjo premjerė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė kalbėjo, jog užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministrė ir „visi padarėme daug, kad tos paramos ir fizinės paramos atsirastų kaip įmanoma greičiau ir kaip įmanoma daugiau“.

„Kad sprendimai galėtų būti įgyvendinti ir jie būtų paaiškinti EŽTT jurisprudencijai ir precendentais, kurie yra pasitaikę kitose valstybėse. Taip turbūt galėčiau diplomatiškai šituos komentarus“, – Seimo salėje Vyriausybės valandoje teigė I. Šimonytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (212)