Jis įvardijo, kad švedų ambasada gavo švedų investuotojų skambutį ir domėjosi šiuo klausimu ir situacija dėl miškų įstatymo.
Seimui ketvirtadienį buvo pristatytas prezidento Gitano Nausėdos veto – šalies vadovas parlamentui grąžino įstatymą dėl miško žemės įsigijimo ribojimo.
Seimo liepos 23 dieną priimtos pataisos leidžia vienam ar susijusiems savininkams įsigyti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško žemės.
Seimo nariai teigia, kad jie taip siekia išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkai. Tačiau G. Nausėda teigia, kad tokius ribojimus lengvai apeis nesąžiningi pirkėjai per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams.
Pasak prezidento, tai neapsaugos miškų nuo plyno kirtimo, o asmenys, įsigiję daugiau žemės iki įstatymo pataisų įsigaliojimo turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų.
Seimas atmetė prezidento veto
Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir patvirtino jau anksčiau Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas.
Už veto atmetimą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.
Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G. Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Komitetas už šį siūlymą balsavo vienbalsiai.
Parlamentaras Kazys Starkevičius, Seime komentuodamas prezidento veto teigė, kad G. Nausėdos motyvai yra nesuprantami.
„Tai – naivus pasakymas (kad bus apeinamas įstatymas. – ELTA), nes pats savininkas, pirkdamas žemę, deklaruos, kiek jau turi žemės, ir jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Yra sąvoka „susiję asmenys“. (...) Kiekvienu atveju nežinai, kam tos akcijos (miško. – ELTA) gali būti parduodamos ateityje, kai didelė koncentracija. (...) Nesuprantami motyvai dėl gerovės valstybės, nes kuo daugiau žmonių pasinaudoja gėriu, tuo mes esame turtingesni, nes ta koncentracija vienose rankose bet kokioje šakoje nėra tas ekonomikos variklis“, – sakė K. Starkevičius.
„Stambus verslas įsigyja didelius plotus ir ta tendencija yra didėjanti“, – Seime pridūrė sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Gentvilas: įstatymą galima lengvai apeiti
Seimo narys Simonas Gentvilas laikėsi pozicijos, kad įstatymas neveiks, nes jį bus galima lengvai apeiti.
„Teikiau šešis pasiūlymus, visi buvo atmesti. (...) Vėl gąsdinami užsieniečiai. (...) per begalines patronuojamas įmones bus apeinami šie miškų ribojimai ir Nacionalinė mokėjimo agentūra niekaip negalės patikrinti užsienyje įsisteigusių įmonių akcininkus. Tokio įstatymo aukos bus mažieji miško savininkai ir korporacijos, kurios laikosi įstatymų. Tokio įstatymo laimėtojai bus šešėliniai UAB miško koncernai. (...) Šis įstatymas yra fikcijaׅ“, – piktinosi S. Gentvilas.
Parlamentaras Kęstutis Masiulis pritarė miškų įsigijimo ribojimui, tačiau, anot jo, reikėtų nustatyti aiškius saugiklius, kad nebūtų galima įsigyti miško plotų per susijusius asmenis.
„Ribojant miškų plotus, kuriuos valdo savininkai, atveriame kelią vietos verslui. Vietos savininkai gali rimčiau konkuruoti dėl miškų, o turint didelius plotus galima juos ir efektyviai valdyti. Todėl manau, kad reikėtų riboti miškų savininkų galimus valdyti plotus ir ta riba 1500 ha yra tinkama riba. Tačiau reikia sutvarkyti taip, kad visokie Karbauskiai negalėtų per susijusius asmenis supirkti miškų. Reikia priimti aiškius saugiklius, kad nebūtų galima įsigyti miškų per susijusius asmenis“, – sakė K. Masiulis.
ELTA primena, kad pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.
Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.