Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.
Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.
„Lietuvoje 2018 m. didžiausias skurdo lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Palyginti su 2017 m. – padidėjo 4,3 proc. punkto. Skurdo lygis tarp senatvės pensininkų dar didesnis – ir sudarė 41,7 proc. Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Pensijų pakeitimo norma 2018 m. sudarė 0,4 proc. (2017 m. – 0,43). Palyginimui Skandinavijos šalyse (Švedija, Suomija, Norvegija) pakeitimo norma sudarė 0,54-0,58“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Seime bus teikiamas siūlymas kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio) apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.
Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą, vietoje šiuo metu esančio 15 proc., tokiu būdu, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.
Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.
Įstatymo projektu gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, siūloma nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą. Toks tarifas sąlygotų 20 proc. mažesnę mokestinę lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje.
Pasak Prezidentūros, tam tikros lengvatos gazoliui išlaikymas (nepanaikinimas) yra svarbus atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką, kuri susijusi su veikla žemės ūkyje, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose ES šalyse.
Siūlomi pakeitimai padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam bazinės pensijos didinimui siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą.