Baltijos šalių ministrai ketvirtadienį vyksta solidarumo vizito į Ukrainą dėl augančios įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau A. Skaisgirytė pažymi, kad įtampa kelia nerimą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms, o potencialų Rusijos ir Ukrainos konfliktą buvo galima numatyti jau prieš mėnesį, kai G. Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu ir sakė kalbą Aukščiausioje Radoje.

„Jau prieš mėnesį buvo tam tikrų signalų, kad situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje kaista, tačiau dar nebuvo taip, kaip yra šiandien, kai stebime labai didelį Rusijos kariuomenės pritraukimą prie Ukrainos sienos, suaktyvėjusius manevrus“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad visos NATO sąjungininkės su nerimu stebi karinius Kremliaus veiksmus Donbase, tačiau, jos nuomone, natūralu, kad į šią situaciją pirmiausiai reaguoja būtent regioniniai Ukrainos partneriai.

„Kalbant apie solidarumą, visi suprantame, kad Rusijos agresyvūs veiksmai Europoje ir santykyje su kitomis suvereniomis šalimis, kaip Ukraina, negali likti nepastebėti. Tai nėra tokia situacija, kurios mes nepamatytume ir nesureaguotume, tačiau Ukraina turi tam tikrą draugų ratą: Lietuva, kitos Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, yra tarp tų draugų, kurie pirmiausiai reaguoja į tai, kas darosi Ukrainoje ir aplink“, – sakė A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį ryte užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su kitų Baltijos šalių ministrais vyksta į Kijevą pareikšti paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai. Šiuo vizitu valstybės taip pat siekia atkreipti Kremliaus dėmesį į tai, kad pastarąsias savaites suaktyvėję provokaciniai Kremliaus veiksmai Ukrainos–Rusijos pasienyje nebus toleruojami. Kaip teigia G. Landsbergis, valstybių ministrai siunčia žinutę Rusijai – kuo greičiau deeskaluoti situaciją.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)