Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta spaudos konferencijoje džiaugėsi, jog per praėjusią parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nei vienas asmuo.
„Susitikimą galima apibendrinti keletu aspektu. Visų pirma reikia pasidžiaugti, kad vakar neturėjome nei vieno mirusio žmogaus. Ir tai tikrai gera žinia. Tokį žinią paskutinį kartą girdėjome praėjusių metų spalio 14 dieną. Tikėkimės, kad tokių dienų ateityje bus gerokai daugiau. Ir tai leidžia pagrįstai manyti gerėjančios tendencijos“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas teigė, kad toks ilgas nuotolinis ugdymas tikrai buvo klaida.
„Ir kaip ekspertai vardijo, tas nuotolinis ugdymas pavirto į nuostolinį. Daugiau nei trečdalio vaikų pasiekimai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emociją sveikata taip pat suprastėjo. Tai labai neraminantys signalai“, – aiškino S. Krėpšta.
Jis dar kartą pakartojo, jog rugsėjo 1–ąją mokiniai turi grįžti į kontaktinį ugdymą.
Aptarti susitikime buvo vakcinavimo tempai. Anot S. Krėpštos, šalies vadovą neramina lėtėjantys vakcinavimo tempai.
„Kaip prezidentas sakė sausio mėnesį – liepą jau turėsime pakankamai vakcinų, kad pasiektume 70 procentų paskiepytų suaugusių žmonių ribą. Šiandien matome, kad iki šios ribos dar reikia paskiepyti 365 tūkstančius asmenų.
O šiandien ryte turime nepanaudotų daugiau nei 400 tūkst. vakcinų dozių. Ir ateinantį mėnesį dar gausime milijoną dozių. Vakcinų turime daugiau nei pakankamai, tačiau stokojame žmonių, ateinančių vakcinuotis“, – teigė prezidento patarėjas.
S. Krėpšta teigė, jog jei nebus pasiekti ambicingi vakcinavimo tikslai, rudenį gali vėl kilti karantino būtinybė.
„Jeigu mes nepasieksime ambicingų tikslų vakcinuojant žmonių, mes didinsime riziką, jog rudenį iškils karantino grėsmės ir būtinybės. Tą rodo ir Jungtinės Karalystės patirtis“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Jis teigė, jog atsakingos institucijos visą vasarą turi ruoštis rudeniui.
Taip pat kalbėta ir apie vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą ir jaunimo skiepijimą.
LSMU profesorius: SAM pasiūlėme kelias rekomendacijas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis teigė, kad pagal kai kuriuos vakcinavimo rodiklius jau neatrodome puikiai.
„Posėdžio metu daugiausiai mūsų pogrupio žmonės skyrė vakcinavimo problemos analizavimui. Mes ištyrėme dabartinius Lietuvos skiepijimo duomenis skirtingose amžiaus grupėse, juos palyginome su ES šalių duomenimis. Matome, kad apie 5 procentus mes jau atsiliekame nuo vidurkio, skiepydami viena doze. Dar gerai laikomės, papuolame į dešimtuką ES šalių, pagal turinčius pilną vakcinavimo doze. Dar išsiskiriame jaunesnių žmonių iki 24 metų skiepijime, nes anksčiau juos pradėjome skiepyti“, – sakė K. Petrikonis.
LSMU profesorius K. Petrikonis įvardijo ir pasiūlymus SAM.
„Vertindami SAM parengtų priemonių planą mes pasiūlėme kelias rekomendacijas. Viena iš jų – taikyti skirtingo amžiaus grupėms, skirtingus priemonių paketus. (…) Ir ieškoti motyvavymo priemonių ir vyresniems asmenims. Tos priemonės, kurias siūlo SAM, mums neatrodo pakankamos. Todėl mes siūloma labiau įtraukti gydymo įstaigas, šeimos gydytojų centrus“, – teigė LSMU profesorius.
Todėl siūloma raginti šeimos gydytojus daugiau kalbėtis su pacientais, pristatyti naujus duomenis.
„Vaikų skiepijimu negalime užkamšyti suaugusių žmonių skiepijimo problemų. Jeigu mes nesugebame paskiepyti suaugusių žmonių, nereikėtų leistis žemyn į vaikų skiepijimą. Nes vaikų skiepijimas didelės reikšmės patiems vaikams neturi. Tai tik gali pagerinti epidemiologinę situaciją“, – teigė LSMU profesorius K. Petrikonis.
Jis surengtoje spaudos konferencijoje taip pat priminė, kad delta koronaviruso atmaina „labiau mėgsta jaunus žmones“.
„Studentų skiepijimas ir baigusių studijas asmenų skiepijimas galėtų būti prioritetas atidarant universitetus ir leidžiant vykti normalioms studijoms“, – savo pasiūlymą pristatė K. Petrikonis.
LSMU profesorius įvardijo tris Statistikos departamento antradienį pateiktas vakcinacijos prognozes.
Pirmoji – jei tempai truputį auga – 70 procentų suaugusių asmenų paskiepyti pavyktų per liepą.
Antroji – jei tempai ir toliau lėtėja – šį skaičių galima būtų pasiekti rugsėjo pradžioje.
Trečioji – jeigu tempai ir toliau masiškai krenta, norimo imunizuotų asmenų procento pasiekti nepavyktų.
Jis ragino stebėti Jungtinės Karalystės situaciją ir mokytis iš jos, kad rudenį, plintant delta atmainai, nereikėtų vėl imtis griežtų priemonių.
Naujų mirčių nefiksuota
Delfi primena, jog praėjusią parą šalyje nustatyti 54 nauji COVID–19 atvejai, naujų mirčių nuo šios infekcinės ligos neužfiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atliktas 5661 molekulinis (PGR) ir 4022 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 54,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,8 procento.
Nuo COVID–19 Lietuvoje iš viso mirė 4371 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8874 mirtys.
