aA
Prezidentūra laukia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paaiškinimų dėl viešųjų pirkimų, vykdytų siekiant suvaldyti COVID-19 krizę.
Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Delfi“ primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) pareiškus įtarimus tyrime dėl greitųjų testų pirkimų apie atsistatydinimą pranešė viceministrė Lina Jaruševičienė. Prezidento vyriausiojo patarėjo saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus teigimu, ministras skaidrumo klausimais irgi neturėtų likti nuošalyje.

„Mūsų nuomone, ministras A. Veryga tikrai negali likti nuošalyje, jis turi pateikti savo paaiškinimą ir situacijos vertinimą. Kalbame apie ministrą, kaip apie sektoriaus vadovą, ir būtent vadovui yra pareiga atsakyti ir suvaldyti sektoriuje iškylančias rizikas“, - sakė D. Kuliešius po šalies vadovo susitikimo su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais aptarti COVID-19 viešuosius pirkimus.

Dauguma pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu

Pasak valstybės vadovo vyriausiojo patarėjo, per susitikimą buvo įvardinta keletas su vykdytais viešaisiais pirkimais susijusių rizikų.

„Buvo paminėta, kad trūko viešumo, skaidrumo, naudojant lėšas ir finansus valdant ekstremalią situaciją. Tai yra susiję su neskelbiamomis derybomis. Įstatymai leidžia, esant ekstremaliai situacijai, vykdyti pirkimus tokiu būdu, bet tai nėra taisyklė, tai yra išimtis, ir ją reikia vykdyti griežtai laikantis pirkimų įstatymų reikalavimų. Lankstumas ir greitumas negali kompensuoti skaidrumo“, - sakė D. Kuliešius.

Pasak prezidento patarėjo, iš kontroliuojančių institucijų analizės matosi, kad daugiau kaip 92 proc. neskelbiamų derybų buvo visos vertės masto. Tokiu būdu, pasak D. Kuliešiaus, galėjo kilti ir neskaidrumo rizikos, kadangi apie 42 proc. pirkimuose dalyvavusių Lietuvos subjektų apskritai pirmą kartą dalyvavo šituose pirkimuose, arba buvo neseniai įsteigti. Tuose subjektuose buvo vienas arba keli darbuotojai.

„Tokie kriterijai signalizuoja riziką ir pareigą perkančiosioms organizacijoms, kad tos rizikos būtų suvaldytos“, - kalbėjo D. Kuliešius.

Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, yra tikimybė, kad apie 15 proc. sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių liko nepaviešintos.

Kontroliuojančios institucijos žada naujam laikotarpiui pateikti rekomendacijas, kaip ruoštis ekstremalios situacijos iššūkiams.

STT siūlosi pagalbą tikrinant tiekėjus

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus teigė suprantąs, kad tokios situacijos nėra įprastos, tačiau, jo teigimu, joms reikia ruoštis.

„Šiandien jau galime matyti kai kuriuos procesus, kuriuos reikėtų tobulinti. (…) Matome, kad viena iš trijų pirkimuose dalyvavusių įmonių, tiekėjų, buvo tos, kurios niekada nedalyvaudavo valstybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Arba, kad tai yra įmonės, kurios buvo įsteigtos naujai, arba jose yra nedidelis darbuotojų skaičius – nuo vieno iki trijų, tai jau savaime indikuoja apie riziką“, - kalbėjo Ž. Bartkus.

Pasak STT vadovo, per susitikimą pas prezidentą kalbėta, kaip būtų galima sukurti algoritmą, kuris leistų valstybei užsitikrinti, kad ji nebūtų apgauta, nepatirtų nuostolio.

„STT gali prisidėti prie informacijos patikrinimo, kad perkančiajai organizacijai būtų laiku pateikta informacija“, - sakė Ž. Bartkus.

Dar viena problemine sritimi STT vadovas įvardijo – tai, kad pandemijos metu decentralizuoti pirkimai buvo papildoma rizika, kuri nepadėjo išvengti situacijų, kad už prekes arba paslaugas buvo permokama, arba perkama tai, ko po to pasirodė, kad nelabai reikėjo.

„Centralizuotas pirkimas, kai vienas šeimininkas – visam sektoriui, turbūt būtų vienas sprendimų“, - sakė Ž. Bartkus.

Nebegalės pasiteisinti skuba

VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas patvirtino, kad didžioji dalis viešųjų pirkimų, susijusių su COVID-19, vyko neskelbiamų derybų būdu. VPT sukėlė keblumų kovą padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuris leido laisviau vykdyti neskelbiamas derybas.

„Pakeitus įstatymą buvo leista, esant skubai ir nenumatytoms aplinkybėms, neskelbiamas derybas vykdyti praleidžiant įprastus joms etapus. (…) Pamatėme, kad daugeliu atvejų yra sudaromos sutartys, bandant kreiptis į perkančiąsias organizacijas, ir išsiaiškinti, kokiu būdu organizacijos sužinojo apie tiekėjus, galinčius prekes suteikti. Kas nemaža dalimi yra tiekėjai, užsiimantys kita, neįprasta, nesveikatos sektoriaus veikla.

Sulaukdavome dažnai atsakymų, kad tai buvo tiesiog rekomendacijos, patys tiekėjai kreipdavosi, perkančiosios organizacijos telefonu skambindavo, elektroniniais laiškais ieškodavo galimybių įsigyti prekes“, - pasakojo A. Siniauskas.

VPT nuomone, ruošiantis antrai bangai, neskelbiamos derybos, kaip pirkimo būdas, turėtų būti tik išskirtiniais atvejais.

„Pagrindas ir priežastis, kad yra išskirtinė skuba ir nenumatomumas, mūsų vertinimu, bus išnykęs“, - sakė A. Siniauskas.

Vykdomi du tyrimai

Kaip rašė BNS, Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.

VPT tuomet pabrėžė, kad susiduriant su būtinų priemonių stygiumi, gydymo įstaigos, laboratorijos turi galimybę naudotis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis paprasčiau įsigyti būtinų prekių, paslaugų ar darbų.

Šalies vadovas karantino metu ne kartą akcentavo, kad būtini pirkimai turi būti skaidrūs ir laikantis nustatytų taisyklių.

Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(80 žmonių įvertino)
3.8750

Top naujienos

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (2)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (122)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (12)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...

Pirmosios Jūros šventės dienos sulaukė tūkstančių: apie saugius atstumus pamiršta, kaukių nedėvėjo nė vienas (9)

Klaipėdoje prasidėjusios Jūros šventės pirmosios dienos laukiamiausias renginys šventinė...

Galėtų dirbti bet kur, bet pasirinko kaimą: jauni virtuvės šefai kuria kitokius skonius (12)

Kapitoniškių kaimo miškuose, netoli Rumšiškių , sukasi du talentingi jauni virtuvės šefai....

Vakarų Lietuva – vėl raudona zona: kurortuose rizika auga labai greitai (165)

Jau kelintą dieną iš eilės vis labiau raudonuoja Lietuvos koronaviruso žemėlapis. Vis daugėja...

Šimkus naujai pensijų reformai nepritaria: reikėtų skaičiuoti 30 metų į priekį, o ne iki kitų rinkimų (19)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo...

Mirė kadaise populiarios lietuvių grupės „NARS“ lyderis Raimundas Narsas (3)

Būdamas 56-erių mirė kadaise populiarios lietuviškos grupės „NARS“ vokalistas ir jos lyderis...

Pažėrė kritikos siūlymui trumpinti darbo savaitę: 8 valandų 5 darbo dienos nėra žmonių išnaudojimas (156)

Lietuvoje vėl kilo diskusijų dėl trumpesnės darbo savaitės . Siūloma pradėti „nacionalinį...

Alžyriečio akibrokštas Tokijuje: pamatęs burtų nulemto varžovo tautybę – atsisakė kovoti (173)

Alžyro dziudo meistras Fethi Nourine su savo šalies delegacija atvyko į Tokijo olimpines...