Per metus, kai jau veikia dabartinė Vyriausybė, akcentavo patarėja, nebuvo jokio išsiskyrimo dėl strateginių krypčių. Visgi, pripažįsta A. Skaisgirytė, pasigesta išankstinio veiksmų ir poveikio įvertinimo, kai Vyriausybė ėmėsi konkrečių sprendimų.
„Su užsienio politika niekada nebuvo išsiskyrimo dėl strateginių krypčių. Tai prezidentas ne kartą yra pabrėžęs. O dėl taktikos ir įgyvendinimo... Taip, kai kurie šios Vyriausybės veiksmai buvo gana drastiški ir buvo pasigesta tam tikro išankstinio tų veiksmų įvertinimo... Poveikio įvertinimo. Juk suprantame, kad jei užsienio politikoje padarai vieną veiksmą – bus atoveiksmis. Tai tą atoveiksmį reikia įsivertinti prieš darant veiksmą, o ne po to. Kitaip tos pasekmės būna sunkiau amortizuojamos. Tad strateginio numatymo į priekį galėtų būti šiek tiek daugiau“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Vyriausioji šalies vadovo patarėja leido suprasti, kad Užsienio reikalų ministerija nepakankamai įvertino ir galimą Kinijos atsaką dėl užimtos politinės laikysenos. Reaguodama į Vilniaus laikyseną Taivano atžvilgiu, Kinija rado būdų apsunkinti Lietuvos verslininkams darbą įvesdama įvairių apribojimų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvo išbraukusi Lietuvą iš šios šalies muitinės deklaravimo sistemos.
„Jeigu yra padaromas koks nors veiksmas, tai pasekmes reikėtų numatyti iš anksto. Šiuo atveju turbūt nebuvo iki galo įvertinta Kinijos atsako galimybė. Buvo manoma, kad tas atsakas bus švelnus arba jo visai nebus. Bet Kinija naudoja visas hibridines priemones, tarp jų galimai ir šią“, – teigė A. Skaisgirytė.
