Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad S. Skvernelį palaikytų 13,5 proc., G. Nausėdą – 9,9 proc., o V. Matijošaitį – 9 proc. apklaustųjų.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, už S. Skvernelio, G. Nausėdos ir V. Matijošaičio trejetuko rikiuojasi buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kurį palaikytų 7,5 proc. apklaustųjų. 7,2 proc. respondentų balsuotų už Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį, 6,2 proc. - už europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, 4,5 proc. - už Seimo narę Ingridą Šimonytę, 3,8 proc. - už europarlamentarą Antaną Guogą.
3,7 proc. respondentų balsuotų už Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį, po 3,3 proc. - už parlamentarą Žygimantą Pavilionį ir žurnalistą Andrių Tapiną, 3 proc. - už parlamentarą Algirdą Butkevičių, 1,7 proc. - už Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir 1,5 proc. - už europarlamentarą Petrą Auštrevičių.
11 proc. respondentų nežino, ką palaikytų rinkimuose, o 10,9 proc. apklaustųjų rinkimuose nebalsuotų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas prof. Tomas Janeliūnas pastebi ženklų, kurie rodo prasidedančią prezidento rinkimų kampaniją.
„Jau po truputį matome kandidatus, kurie nebebijo pareikšti, kad kandidatuos. Iki šiol tai buvo tarsi numanoma, bet dar buvo per ankstyva stadija, kad jie patvirtintų tokius ketinimus. Dabar mes jau vis ryškiau matome, kad kandidatai praneša apie tai. Gal ne visada tiesiogiai, bet bent jau nebeprieštarauja, kad apie tai būtų kalbama“, - sakė T. Janeliūnas.
Tai, pasak politologo, rodo, kad bent jau pirmasis kampanijos etapas prasidėjo. „Greičiausiai jis toks truks maždaug metus, kalbant apie tai, kad per tą laiką susiformuos pagrindinis kandidatų ratas, iš kurio, matyt, vėliau bus galima rinktis“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
S. Skvernelis turi pranašumų, bet yra pažeidžiamesnis
Politologo nestebina į pirmąją populiariausių galimų kandidatų trejetą patekusių asmenų pavardės. „Jos yra minimos bene dažniausiai, tai greičiausiai žmonės, matydami, girdėdami per žinias apie potencialius kandidatus, juos panašiai ir reitinguoja“, - sakė T. Janeliūnas.
Lygindamas S. Skvernelio ir V. Matijošaičio galimybes, politologas daugiau pranašumų įžvelgė premjero situacijoje, nes jis yra labiau matomas nacionaliniu mastu, ir būdamas Vyriausybės vadovu turi maksimalias galimybes pritraukti žiniasklaidos dėmesį.
„V. Matijošaitis yra apribotas savo regioninio statuso ir matomumo visų pirma Kaune, ir tik po to jau nacionaliniu mastu. Iš kitos pusės, S. Skvernelis yra žymiai labiau pažeidžiamas. Būdamas premjeru jis yra prisiėmęs didžiulę atsakomybę už vykstančias, būsimas reformas ir nuo tų reformų sėkmės priklausys, kaip jis bus vertinamas“, - sakė T. Janeliūnas.
„Bet, aišku, matant kylantį populiarumą, gali tiesiog sužaisti ambicijos, kodėl gi neišnaudojus to bandant save pozicionuoti kaip potencialų nacionalinės politikos žaidėją“, - neatmetė T. Janeliūnas.
Ekonomisto G. Nausėdos aukštą poziciją politologas siejo su inercija: G. Nausėda kaip potencialus kandidatas minimas jau dešimtmetį, jei ne ilgiau.
„Čia yra ta inercija, jis labai seniai yra matomas kaip vienas iš ryškiausių ekonomistų Lietuvoje. Šis gana stabilus ir pozityvus jo vertinimas, matyt, nuosekliai didėja bent jau dėl to, kad jis nėra sulaukęs labai neigiamų kritikos atsiliepimų, neturi labai pažeidžiamų taškų, nėra buvęs politikoje, nėra susijęs su kokiomis nors galbūt nuvylusiomis partijomis. Tokia neutrali pozicija jam leidžia figūruoti tokiuose potencialiuose kandidatų sąrašuose“, - sakė T. Janeliūnas.
O tai, kad buvusi finansų ministrė I. Šimonytė tėra septinta, politologas aiškino jos pačios pareiškimu, kad ji kol kas nenori kandidatuoti į prezidentes.
„Ji nesistengia rodytis viešumoje, būti dėmesio centre ir nuolat priminti apie save, taigi jos toks labai aiškus pasitraukimas šiek tiek nuo aukščiausios politikos laiptelio, manau, ir žmonėms daro įtaką: ji nėra traktuojama kaip aktyvi, besirengianti prezidento rinkimams, netgi priešingai – save nurašiusi, nenorinti ten dalyvauti“, - sakė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, apklausos duomenys rodo kol kas pasyvius rinkėjų lūkesčius. „Kol kas nėra visiškai jokių vizijų, gairių į potencialias programas net iš tų kandidatų, kurie skelbia ketinantys dalyvauti rinkimuose. Taigi viskas remiasi pasyviu, inertišku pasitikėjimu arba nepasitikėjimu, kuris yra suformuotas kažkokių kitokių šalutinių aplinkybių“, - dėstė T. Janeliūnas.
V. Matijošaitis ir S. Skvernelis elgiasi kaip kandidatai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius irgi sutiko su tuo, kad rinkiminė kampanija jau yra prasidėjusi. Pasak jo, tą rodo ir visuomenės nuomonių apklausos, per kurias aiškinamasi potencialius kandidatus, žurnalistų klausimai potencialiems kandidatams apie jų ketinimus.
„Potencialūs kandidatai renkasi laiką, kada jie pasakys, ar jie kandidatuoja, žiūri, koks konkurentų laukas. Lyderiai, kurie pastaruoju metu išaiškėjo, tai yra Kauno meras V. Matijošaitis ir premjeras S. Skvernelis, jau realiai elgiasi kaip kandidatai“, - sakė V. Valentinavičius.
MRU politologo vertinimu, dabartinėje situacijoje V. Matijošaičio padėtis patogesnė nei S. Skvernelio.
„V. Matijošaitis yra geresnėje padėtyje, kadangi jo įvaizdis šiuo metu yra pakankamai teigiamas ir jo rūpestis - kaip jo nesugadinti iki rinkimų. O S. Skvernelio padėtis yra šiek tiek priešinga: darbas Vyriausybėje, nenuoseklumas ir jo, nelabai mandagiai sakant, dažnai nusispjovėliškas požiūris į aukštąją politiką bei faktas, kad jis yra valstiečių žaliųjų remiamas kandidatas sudaro jam rimtų problemų dėl reputacijos“, - sakė V. Valentinavičius.
Jo nuomone, iš visų galimų kandidatų labiausiai nervinasi būtent S. Skvernelis, nes jo reitingų dinamika nėra labai gera.
Politologas nelaiko V. Matijošaičio silpnybe to, kad jis yra regioninis politikas. „Per paskutinius Seimo rinkimus Ramūnas Karbauskis iš viso iš Naisių atėjo su visa partija ir triuškinančiai laimėjo rinkimus. Buvimas ne Vilniuje dabartinėje situacijoje yra pranašumas. R. Karbauskis ir valstiečiai, kad ir ciniškai, bet labai išnaudojo rinkėjų pasidygėjimą tradicine partine politika. Amerikoje mėgstama laimėti panaudojant Vašingtoną ir sakant, kad aš ne iš Vašingtono. Tai V. Matijošaitis šitą pranašumą turi“, - sakė V. Valentinavičius.
Ekonomistas G. Nausėda, pasak jo, visada yra tarp galimų kandidatų, kol neprasidėjo realūs rinkimai, ir jo niekada nebelieka, kai jau reikia kelti kandidatūras.
„Manau, kad taip pat bus ir šį kartą. Tai yra patrauklus kandidatas, protingas, kompetetingas žmogus, bet vis dėlto kandidatas iš dangaus, ar, šiuo atveju, iš feisbuko, kuris nesiremia jokia partine struktūra, kuris neturi rimtos viešojo valdymo patirties, nemanau, kad Lietuva priėjo tokį tašką, kad rinks visiškus mėgėjus. Greičiausiai to nebus“, - sakė V. Valentinavičius.
Pakankamai žemą I. Šimonytės poziciją politologas aiškino tuo, kad ji pati nesiunčia ryškios žinios, kad rimtai svarstytų galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose.
„I. Šimonytės atveju bus labai svarbus Tėvynės sąjungos (TS) palaikymas, o TS deklaravo, kad vyks pirminiai rinkimai ir kandidatas bus renkamas amerikietišku stiliumi. Tad gauti ankstyvą partijos paramą yra problemiška. Jeigu I Šimonytė apsispręstų dalyvauti, ji turėtų gerus šansus pirminiuose rinkimuose, aišku priklausomai nuo kandidatų lauko, nes ten kažkur dar dunkso Vygaudas Ušackas“, - kalbėjo V. Valentinavičius.
Politologo manymu, pagrindinis kintamasis, kuris lems rinkimų rezultatą, bus idėjos, kurias politikai pasiūlys žmonėms, o pagrindinė tema liks socialinės atskirties mažinimas.
„Partijų palaikymai, partinės organizacijos, rinkimų kampanijos yra labai gerai, būtini darbo įrankiai, bet tai vis dėlto yra priedai“, - sakė V. Valentinavičius.
Mato galimybių A. Maldeikienei patekti į antrą turą
Komunikacijos ekspertas, viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas taip pat mato beprasidedančios rinkiminės kampanijos ženklų.
„Vis daugiau kandidatų, atsakinėdami į klausimus, kad ketina kandidatuoti, jau dėlioja žinutes taip, tarsi rinkiminė kampanija prasidėtų. Žinoma, tai dar, turbūt, pirmasis etapas, uostomasi situacija, žiūrima, kaip dėliojasi viešojoje erdvėje. Bet pagrindiniai kandidatai, tai yra tie, kurie yra pirmame trejetuke, yra pakankamai aiškiai pareiškę. Partijos dar neturi iškėlę kitų kandidatų, bet aš pritariu ir kitų ekspertų išsakytai nuomonei, kad, panašu, šiuose rinkimuose turėtų dominuoti ne partiniai, o kaip tik antipartiniai kandidatai“, - sakė A. Katauskas.
Ekspertas nenurašo ir šiuose vertinimuose tik į ketvirtą vietą nuo galo pakliuvusio žurnalisto, „Laisvės pikniko“ rengėjo A. Tapino galimybių.
Tuo tarpu pirmajame trejetuke esantis G. Nausėda, pasak komunikacijos specialisto, jau ilgą laiką figūruoja žmonių galvose kaip potencialus kandidatas, o trečioje vietoje esantis V. Matijošaitis yra labai stiprus Kauno komunikacinis fenomenas.
„Jam pavyko įvelti Vilnių į tam tikrą konfrontaciją, netgi pusiau varžybas, kurių anksčiau nebuvo. Jis užsitikrino sau didžiulį matomumą ir nenuvertinkime to, kad tai yra žmogus, važinėjantis su „Ferrari“ ir sukuriantis daug darbo vietų, o lietuviams reikalingas stiprus šeimininkas, ir kaip kai kurie žmonės sako – tautos tėvas“, - sakė A. Katauskas.
O pirmoje vietoje esantis S. Skvernelis, pasak eksperto, dar iš dalies maudosi savo buvusių aukštų reitingų spinduliuose. „Bet tendencijos yra tokios, kad jei jis patvirtins savo ėjimą į prezidento postą, mūšis bus didžiulis. Dabartinėje situacijoje labiausiai šiame mūšyje matyčiau V. Matijošaitį ir S. Skvernelį, bet yra vienas dalykas, kurio mes šituose tyrimuose nematome – Naglio Puteikio ir Aušros Maldeikienės“, - atkreipė dėmesį A. Katauskas.
Pasak eksperto, į N. Puteikio ir A. Maldeikienės galimas kandidatūras žmonės su šypsena žiūri pro Vilniaus daugiabučių langus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad „yra kita Lietuva“.
„N. Puteikis jau prieš tai buvusiuose rinkimuose parodė, kad gali būti labai įdomus juodasis arkliukas. Tai jeigu iš jų susiformuotų vienas kandidatas, tai čia būtų iš viso labai milžiniškas dalykas, bet nenustebčiau, jei ta pati A. Maldeikienė sugebėtų mesti iššūkį dabartiniams vadinamiems rimtiems kandidatams netgi dėl patekimo į antrą turą“, - sakė A. Katauskas.
Komunikacijos ekspertas paaiškino, kad prezidento rinkimai yra išskirtiniai komunikacine prasme: tai yra stiprių komunikacinių šūkių ir stiprių įvaizdžių kova. Jis nenustebtų, jei juose pagrindinėmis temomis liktų socialinės atskirties tvarkos klausimai.
„Aš matau V. Matijošaitį su šūkiu: „sutvarkiau Kauną, sutvarkysiu Lietuvą“, tai yra pakankamai paprastos žinutės, kurios gali labai paprastai nukeliauti iki žmonių galvos. Bet vėlgi: rinkimuose dalyvaus ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir kitos Lietuvos rinkėjas, o jo pasirinkimą gali nulemti kur kas paprastesni dalykai, pavyzdžiui, pažadai dėl pensijų, atlyginimų, darbo vietų. Iš premjero, manau, reikalaus jau padarytų darbų rezultatų, o kitiems suteiks galimybę žadėti“, - sakė A. Katauskas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų rugsėjo 19-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!