Sociologo skaičiavimu, pasakyti atsakymą dėl antrojo prezidento rinkimų turo įmanoma tik atlikus skaičiavimus, remiantis Konstitucijos nuostata, kad „išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų“.
„Konstitucijoje yra formulė, kaip skaičiuojami rezultatai ir yra tokia fundamentali riba: aktyvumas 50 proc. plius vienas žmogus ar 50 proc. minus vienas žmogus. Priklausomai nuo to skirsis skaičiavimo metodika. Jeigu į rinkimus atėjo 50 proc. plius vienas žmogus, tada pergalei užtenka paprastos balsų daugumos. Bet jeigu ateis vienu žmogumi mažiau, tada įsijungia kita formulė, kurią aš išskaičiavau“, - pasakojo V. Gaidys.
„Tas vienas žmogus faktiškai gali nulemti, ar bus antras turas, ar ne“, - pridūrė sociologas.
Remiantis sociologo skaičiavimais, kai aktyvumas yra žemesnis nei 50 proc. plius vienas žmogus, tačiau aukštesnis nei 45 proc., norint laimėti rinkimus pirmame ture reikia surinkti ne mažiau nei 66,7 proc. balsų.
Jeigu aktyvumas žemesnis nei 45 proc., tačiau aukštesnis nei 40 proc., norint laimėti pirmame ture reikia surinkti ne mažiau nei 74,1 proc. balsų.
Aktyvumui žemėjant, pirmame ture reikiamų surinkti balsų riba auga iki neįmanomumo ribos. Pavyzdžiui, kai aktyvumas žemesnis nei 40 proc, tada surinkti reikia 83,3 proc. balsų ir kai riba siekia 35 proc. balsų, tada laimėti pirmame ture, pasak V. Gaidžio, gali tik Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
„Kritinė riba – 35 proc atėjusių rinkėjų. Tada turi visi balsuoti, ko niekur nebūna, išskyrus Baltarusiją“, - sakė V. Gaidys.
| AKTYVUMAS | REZULTATAS |
| 50 proc. - 1 | 66,7 proc. |
| 45 proc. | 74,1 proc. |
| 40 proc. | 83,3 proc. |
| 35 proc. | 95,2 proc. |
Tačiau sociologas teigia, kad visuomenės nuomonės apklausomis nustatyti tikėtiną rinkėjų aktyvumą praktiškai yra neįmanoma, nes dažniausiai žmonės sako, kad yra nusiteikę rinkimuose balsuoti, tačiau prie balsavimo urnų nepasirodo. Kad rinkimuose nebalsuos, pasak sociologo, sako tik tikri mizantropai. Jeigu pas žmogų ateitum su urna, pasak V. Gaidžio, balsuoti atsisakytų tik retas žmogus. Tuo tarpu rinkimų aktyvumą sumažina, kad Lietuvoje nėra balsavimo internetu galimybės.
Maža to, į apklausų klausimus dažniausiai atsako aktyvesnė visuomenės dalis, kuri domisi politika.
„Mes mažiau patenkame pas tuos asocialius žmones, tuos, kurie abejingi. Zenono Vaigausko sąrašuose tie žmonės yra, jie užsiskaito kaip rinkėjai, bet de facto jie iškritę iš politinio lauko“, - sakė V. Gaidys.
Kalbėdamas, kam gali atitekti iš rinkimų tiesiosios iškritusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso balsai, sociologas minėjo, kad apie 40 proc. R. Pakso rinkėjų nutartų nebalsuoti, apie 17 proc. rinktųsi D. Grybauskaitę, apie 15 proc. balsuotų už Darbo partijos atstovą Artūrą Paulauską, apie 11 proc. rinktųsi socialdemokratą Zigmantą Balčytį ir 17 proc. rinkėjų rinktųsi kitus kandidatus.
Kaip žinoma, Vyriausioji rinkimų komisija neregistravo R. Pakso kandidatu į prezidentus, nes Lietuvoje nebuvo priimta Konstitucijos pataisa, leidusi apkaltos tvarka iš pareigų pašalintam prezidentui vėl siekti to paties posto. R. Paksas VRK sprendimą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) skundą atmetė kaip nepagrįstą.