„Mano manymu, buvo padaryta teigiamų darbų, tačiau mes matome ir labai svarbius nepadarytus darbus“, – LRT radijui teigė G. Nausėdos patarėja.
S. Šulcė neišspręstiems darbams priskyrė neformalų vaikų švietimą ir vis dar nesprendžiamą mokyklų vadovų trūkumo problemą. Pastaroji problema, pabrėžė ji, reikalauja itin greitų sprendimų.
„Šiuo metu mes neturime mokyklų vadovų rezervo. Priemonės, kurių ministerija ėmėsi, kad atsirastų mokyklų vadovai ir kad būtų pilnas rezervas, reikia pripažinti, nepasiteisino. Dabar reikėtų atsiprašyti, peržiūrėti priemones ir imtis naujų realių priemonių – mažinti biurokratizmą, didinti mokyklų vadovų atlyginimus“, – sakė S. Šulcė. Jos teigimu, verta apsvarstyti galimybę leisti mokykloms vadovauti pedagoginio išsilavinimo neturintiems asmenims.
Vyriausybė sukritikuota ir dėl žingsnių, reformuojant aukštojo mokslo sistemą. Pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, teigė prezidento patarėja, Vyriausybei pritrūko ryžto.
„Galima net šiek tiek pašaržuoti, kad Vyriausybei šiuo atveju pritrūko ryžto“, – sakė S. Šulcė, akcentuodama, kad universitetų jungimas negali būti prievartinis.
„Man atrodo, kad dialogui, kurį vedė Vyriausybė, pritrūko motyvacinių paskatų ir priemonių, kad universitetai norėtų patys jungtis“, – pabrėžė S. Šulcė.
Tikisi, kad Vyriausybė prisiims atsakomybę dėl situacijos Nacionalinėje švietimo agentūroje
Galiausiai Vyriausybei kritikos teko ir dėl ryžto stokos, sujungiant ministerijai pavaldžias įstaigas. Jos teigimu, švietimo įstaigų sujungimas, įsteigiant Nacionalinę švietimo agentūrą, buvo tik kosmetinis. Maža to, pabrėžė ji, šią savaitę LRT televizijos skelbta informacija apie esą neskaidrius viešuosius pirkimus šioje agentūroje rodo, kad situacija tik blogėja.
„Reorganizacija turi būti reali“, – teigė patarėja, primindama, kad G. Nausėda dar 2019 m. gruodį švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui išsakė nerimą dėl esamos situacijos šioje įstaigoje.
„Dabar naujai kilusiuose faktuose matome, kad situacija yra dar blogesnė“, – teigė ji.
S. Šulcės teigimu, dėl situacijos Nacionalinėje švietimo agentūroje turi atsakyti Vyriausybė.
„Tai yra Vyriausybės atsakomybė... Visi auditai, visos audito rekomendacijos, kurios turėtų būti įgyvendintos, yra ministerijos ir Vyriausybės atsakomybė. Ar jie audito rekomendacijas tik perskaito ir paslepia į stalčių, ar iš tiesų imasi realių žingsnių – tai yra du skirtingi scenarijai. Mes tikimės, kad ši Vyriausybė, ši ministerija prisiims atsakomybę ir dar turės ryžto sutvarkyti Nacionalinę švietimo agentūrą“, – apibendrino patarėja.
ELTA primena, kad Nacionalinė švietimo agentūra darbą pradėjo 2019 m. rugsėjo 1-ąją, sujungus Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžias įstaigas. Viena iš pagrindinių agentūros steigimo paskatų – kovoti su korupcija ir neskaidriais viešaisiais pirkimais, kuriuos atskleidė atlikti auditai.