„Diskusija įgyja apčiuopiamesnes formas, atrandami bendri vardikliai tarp skirtingų partijų, pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, 1 ar 1,5 proc. neesminis šiuo atveju dalykas. Kalbama ir apie galimą bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, draudimo įmokų apmokestinimą, man priimtini visi mokesčiai, kurie neatsilieps pirmiausia paprastų žmonių kišenei“, – LRT radijo kandidatų į šalies vadovo postą debatuose teigė G. Nausėda.

„Diskusija šį kartą, skirtingai nuo mokesčių reformos diskusijos, gali pasibaigti sėkmingai, nes labai noriu tikėtis, kad visos partijos, kurios dalyvauja diskusijoje, supranta apie ką mes čia, kad kalbame apie šventus dalykus, saugumą, gynybą ir tai, jog susitarti būtina“, – pažymėjo jis.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad sprendimai dėl papildomo gynybos finansavimo „iškristalizuoti“ skirtingose frakcijose, tačiau tai nesprendžia visų problemų.

„Tam tikri sprendimai, kur simpatijos Seime būtų daugiau negu tik Tėvynės Sąjungos frakcijoje, bet ir kitose frakcijose, jie yra iškristalizuoti. Tai nesprendžia visų problemų, bet tokia jau yra realybė, kad papildomus sprendimus reikės priimti ir po rinkimų. Juolab, kad dalies visuomenės lūkestis yra, jog finansavimas gynybai būtų dar didesnis negu 3 proc.“ – kalbėjo I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė

„Kai kuriems klausimams pritrūko politinio palaikymo, todėl, kad dalis politikų nenori išeiti iš savo komforto zonos, ypatingai, skaičiuodami rinkiminius ciklus. Bet neturiu menkiausios abejonės, kad mokesčių reforma bus priimta, kitame Seime bus pabaigtas priėmimas, nes visi supranta, kad problemas mokesčių sistemoje reikia spręsti“, – sakė ji.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl Vyriausybės sudėties atnaujinimo: neatmeta galimybės aiškintis ir Konstituciniame Teisme

Prezidentas Gitanas Nausėda toliau žeria priekaištus Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei ir nuo siekio atnaujinti Ministrų kabineto sudėtį neatsitraukia. Pasak antrosios kadencijos siekiančio šalies vadovo, klausimas dėl galimybės atnaujinti įgaliojimus gražinusios Vyriausybės sudėtį gali atsidurti ir Konstituciniame Teisme.

„Ką sako Konstitucija, mes tikrai galėsime įsitikinti, jei kiltų tam tikrų diskusijų, kiek prezidentas gali mandagumo atsistatydinimą priėmęs automatiškai paskirti visus tuos pačius (ministrus – ELTA)“, – LRT radijo debatų metu sakė G. Nausėda.

„Bet aš tikrai ketinu šioje vietoje išreikšti aktyvią poziciją. Jeigu reikės, išsiaiškinsime šios pozicijos ribas ir Konstituciniame Teisme“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, jam susidaro įspūdis, kad premjerė bando išsaugoti prastai dirbančius ministrus vien tam, kad parodytų, jog gali tai padaryti.

Gitanas Nausėda

„Čia turbūt ir yra mūsų skirtumas. Jūs gelbėjate (ministrus – ELTA) bet kokią kaina, vien tam, kad juos išgelbėtumėte. Aš matau, jei ministras nepateisina lūkesčių, (...) tada reikia priimti sprendimus. Čia ir yra politika (...). Bet kai motyvas „aš išgelbėsiu eilinį Rajaną“ tampa pagrindiniu ir tik noru pasirodyti, kad galiu apginti ministrą, net jei prezidentas išreiškė kitą nuomonę, tai yra jūsų politikos suvokimas ir labai sunku su jumis ginčytis“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, akivaizdu, kad dešiniųjų Vyriausybėje esama ministrų, kurie su kilusiomis problemomis nesusitvarko.

„Paklauskite šimto žmonių išėję į gatvę, ar juos tenkina dabartinė Vyriausybės sudėtis, ar tenkina atskirų ministrų darbas“, – savo poziciją argumentavo prezidentas.

Savo ruožtu prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė tokias G. Nausėdos pastabas įvertino kaip politinės jėgos demonstravimą.

„Visada galima bandyti demonstruoti raumenį, bet klausimas – kiek tam yra prasmės. Vyriausybė šioje stadijoje nei kažkokių naujų darbų nepradės, nei įsipareigojimų naujų neprisiims. Šių metų užduotis yra pabaigti tuos darbus, kuriuos spėjame pabaigti“, – sakė I. Šimonytė.

„Ar yra prasmės, ar nėra prasmės, leiskite spręsti taip pat ir man. Ne tik jums tai reikia spręsti. O kur tikrai yra prasmės ir kur tikrai yra gerokai daugiau laiko iki Seimo rinkimų – tai yra švietimo ministras, kurio kandidatūrą jūs man vis nešate, bet iki šiol neatnešėte“, – premjerei atsakyti suskubo G. Nausėda.

Tačiau I. Šimonytė leido suprasti, kad kandidato pavardės į švietimo, mokslo ir sporto ministrus šalies vadovas dar šią savaitę nesulaks.

„Aš nenoriu, kad švietimo ministro kandidatūra taptų mūsų debatų įkaitu. Turbūt galime sulaukti šių rinkimų pabaigos ir tada tą klausimą svarstyti“, – sakė I. Šimonytė.

Šimonytei keliant klausimą dėl teisėjų skyrimo į pareigas motyvų, G. Nausėda ragina nesivadovauti dezinformacija

I. Šimonytei teigiant, kad trūksta aiškumo, kodėl vieni ar kiti asmenys siūlomi į teisėjų pareigas, dar vienos prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda savo varžovę ragina nesivadovauti dezinformacija. Anot šalies vadovo, skiriant teisėjus, svarbūs tampa ir jo pokalbio su kandidatu rezultatai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė I. Šimonytė į prezidentus LRT radijo debatų metu antradienį pažymėjo, kad šiuo metu teismuose trūksta apie 50 teisėjų. Jos teigimu, tai rodo, kad sprendimų priėmimas dėl teisėjų skyrimo stringa.

„Turime 50 vakansijų, kurios yra neužimtos, tai akivaizdu, kad tas sprendimas kažkur nevyksta taip greitai“, – LRT radijo debatuose tvirtino premjerė.

Šalies vadovas G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu šalyje yra 775 teisėjų darbo vietos, o prisiekus daliai naujų teisėjų, teisėjų darbo vietų sumažės iki 712 teisėjų. Prezidento teigimu, atsižvelgiant į svarstymus apie 10 proc. sumažinti teisėjų darbo vietų skaičių šalyje, galiausiai užimtų teisėjų darbo vietų skaičius bus beveik optimalus.

Jo įsitikinimu, didesnė bėda šiuo metu yra ne teisėjų darbo vietų užpildymas, o tai, kad iš teismų masiškai išeina teisėjų padėjėjai.

„Po to, kai teisėjų atlyginimai buvo reikšmingai padidinti, tikrai matome, kad susidomėjimas teisėjo pareigomis, teisėjo mantija, gerokai išaugo. Kur turime problemą? Teisėjų padėjėjai. Iš tikrųjų pasirūpinę per valstybės tarnybos reformą, kad teisėjų atlyginimai reikšmingai išaugtų, nepasirūpinome ir palikome už borto tuos žmones, kurie velka dažnai net gerokai didesnį krūvį nei pats teisėjas ir jie masiškai išeina iš savo darbo vietos, ir tai gali tapti uždelsto veikimo bomba artimiausioje aplinkoje“, – LRT radijo debatuose dėstė G. Nausėda.

I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad vis dėlto problemas slypi tame, jog neretai į teisėjų skiriami tie asmenys, kurie atrankose sulaukia ne pačių geriausių įvertinimų. Anot kandidatės į prezidentus, tokia atmosfera gali atbaidyti žmones pretenduoti į teisėjus.

„Taip, darbo užmokestis teisėjams buvo ženkliai padidintas, labai džiaugiuosi, kad pavyko ir Seimą įtikinti tai padaryti, nes tai buvo seniai pribrendęs klausimas, bet dabar mes turėtume įvertinti teisėjų bendruomenę ar žmonių, kurie ketintų aplikuoti į teisėjų vietą. Jie vis tiek turi suprasti, kaip yra priimamas sprendimas ten, kur jis yra priimamas, nes kitaip mes galime pasiekti tokią situaciją, kai žmonės nenorės tiesiog dalyvauti teisėjų atrankose, nes negalės suprasti, ko jie gali tikėtis“, – kalbėjo premjerė.

Prezidentas G. Nausėda replikavo I. Šimonytei, kad ji, keldama klausimus apie teisėjų atrankos sistemos skaidrumą, vadovaujasi gandais.

„Man atrodo, kad jūs tiesiog vadovaujatės vieno ar dviejų asmenų Teisėjų taryboje skleidžiama dezinformacija ir gandais, ir pateikiate juos už tikrą pinigą“, – replikavo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, sprendžiant, kurie asmenys yra tinkamiausi užimti teisėjų pareigas, svarbūs yra ir pokalbiai su pačiais kandidatais, kurių metu esą atsiskleidžia žmogaus požiūris į kitas temas.

„Tikrai kartais būna paradoksali situacija, kuomet teisėjas turi pakankamai aukštą balą, tačiau beveik visi atrankos komisijos nariai balsavo prieš jį dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dažnai net subjektyvių. Tos subjektyvios priežastys – kadangi kalbame apie labai atsakingą teisėjo misiją – man jos taip pat įdomios, todėl tų susitikimų su kandidatais į teisėjus metu aš kreipiu dėmesį ir į žmogaus motyvaciją, į jo požiūrį į korupciją, kartais pateikiu bendresnio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, ar jis domisi teismų reforma, kaip jis ją vertina, teigiamos, neigiamos pusės. Ir tada tik įsitikini, ar žmogus yra visapusiškai pasirengęs atlikti šitas pareigas, ar jis tiesiog turi gerų pažįstamų, rėmėjų ir dėl to jam taip gerai sekasi“, – komentavo G. Nausėda.

Šimonytės ir G. Nausėdos ginčai dėl COVID-19 liko neišspręsti: priminė priekaištus dėl vakcinavimo

Nors praėjo keli metai po to, kai pasaulį ir Lietuvą buvo užklupusi koronaviruso pandemija, kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda bei Ingrida Šimonytė ir toliau nesutaria, ar visi sprendimai, valdant COVID-19 krizę, buvo teisingi. Perrinkimo siekiančiam G. Nausėdai aiškinant, jog valdantieji ir Vyriausybė atstūmė kitokią nuomonę apie vakcinas nuo koronaviruso turinčius piliečius, konservatorių kandidatė primena prezidentui, jog šis pats kėlė ambicingus tikslus dėl skiepijimosi rodiklių ir privalėjo aktyviau prisidėti prie koronaviruso skeptikų raminimo.

I. Šimonytė: tuomet už skiepijimą Vyriausybei siūlė kartuves

Antradienį vykusiuose LRT radijo debatuose, Vyriausybės vadovės I. Šimonytės buvo teiraujamasi apie Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo. Politikė tikino, jog Vyriausybė bendradarbiaus su prokurorais ir teiks visą reikiamą informaciją, apie susiklosčiusią situaciją. Visgi, konservatorė pažymėjo, jog skiepai nuo koronaviruso pandemijos laikotarpiu buvo perkami bendrai su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, todėl kiekviena valstybė narė prisiėmė tam tikrą riziką.

„Kai vakcinos buvo pradėtos tiekti, žinoma, mes siekėme, kad tų vakcinų gautume kuo greičiau ir kuo daugiau – kad galėtume kuo geriau suvaldyti COVID pandemiją“, – antradienį LRT radijo debatuose kalbėjo I. Šimonytė.

Tačiau primindama COVID-19 laikotarpį, I. Šimonytė taip pat akcentavo, jog Lietuvą pasiekus skiepams nuo koronaviruso dalis visuomenės aktyviai priešinosi ir skleidė dezinformaciją apie vakcinas.

Ingrida Šimonytė balsavo iš anksto Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose

„Per pandemiją buvo visokiausių dalykų – mes puikiai žinome, kad buvo daug žmonių, kurie veikė prieš skiepijimo kampaniją ir teigė, kad vakcinos yra labai naujos, jos yra neištirtos, jos turi daug šalutinių poveikių. Ir, aišku, tas taip pat turėjo įtakos ir žmonių norui skiepytis“, – kalbėjo ji.

Aiškindama itin ženklius vakcinų utilizavimo kiekius, premjerė nurodė – kaip ir kiekvienas vaistas, vakcinos turi ribotą galiojimo laiką. Tad, anot Vyriausybės vadovės, viešojoje erdvėje netilus diskusijoms dėl skiepijimosi, didelis kiekis išpiltų vakcinų nekelia nuostabos.

„Tose valstybėse, kuriose bendra vakcinacijos kultūra yra žemesnė, tai aišku, kad tie (vakcinų utilizavimo – ELTA) skaičiai yra prastesni. Ypatingai prisimenant, kaip Lietuvoje atrodė ir viešas diskursas 2021 m. – tuomet, kai kažkas už skiepijimą siūlė kartuves Vyriausybei ir panašius dalykus“, – pridūrė I. Šimonytė.

G. Nausėda: apsilankius restorane, kuris pasisakė prieš galimybių pasą, man irgi siūlė kartuves

Perrinkimo siekiantis šalies vadovas netruko sureaguoti į I. Šimonytės pasisakymus. Savo ruožtu G. Nausėda priminė, kad, jo manymu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybė atstūmė ir ignoravo piliečius, kurie buvo skeptiški vakcinų klausimu.

„Man atrodo, ir kita pusė buvo pakankamai agresyvi tos visuomenės dalies, kuri turėjo kitokį požiūrį į skiepijamasi, atžvilgiu. Jeigu ne kartuvės – tai visiškas ignoravimas, išstūmimas iš visuomenės tuo metu buvo labai plačiai aptarinėjamas. Deja, tai gerokai pakenkė mūsų psichologiniam klimatui visuomenėje ir pandemija tikrai paliko labai ryškių pėdsakų mūsų visuomenės sąmonėje“, – apgailestavo G. Nausėda.

Jis prisiminė ir vizitą, dėl kurio pats sulaukė aštrios kritikos – 2021 m. spalį lankydamasis Rietave, G. Nausėda pietavo restorane „Namų pakraštyje“, kurios vadovai atvirai pasisakė prieš vakcinavimą nuo koronaviruso.

„Tikrai turėjau tokių labai negražių atvejų, kuomet buvo tiesiog gaila, kad mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje yra absoliutus netolerancijos lygis. Aš kalbu apie apsilankymą tame restorane, kuriame aš apsilankiau. Na, žinote, man tada taip pat siūlė kartuves – beje, žmonės, kurie labai palankiai žiūrėjo į skiepijimąsi“, – kalbėjo prezidentas.

Todėl, apibendrindamas teigė G. Nausėda, COVID-19 pandemijos laikotarpis gali tapti pamoka valstybei ir jos politikams „nelaikyti savęs vieninteliu tiesos šaltiniu“.

„Galbūt tai bus gera pamoka ateičiai – nelaikyti savęs vieninteliu tiesos šaltiniu, suprasti, kad žmonės demokratinėje visuomenėje turi teisę į savo nuomonę ir kad su jais reikia sugyventi – patinka, nepatinka, bet jų negalima išstumti“, – pažymėjo perrinkimo siekiantis šalies vadovas.

Premjerė priminė prezidentui keltus ambicingus vakcinavimo tikslus

I. Šimonytė sutiko su konkurento rinkimuose mintimis, tačiau priminė prezidentui, jog šis pats kėlė tikslus dėl gyventojų skiepijimo – iki 2021 m. vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies piliečių. Anot politikės, kilusios diskusijos tokių ambicijų pateisinti neleido.

„Aš tiesiog norėčiau priminti, kad niekas kitas kaip tik jūs buvote iškėlęs tikslą, kad iki Mindauginių būtų paskiepyta 70 proc. gyventojų. Ir, žinoma, kad tokia diskusija nebepadeda tokių tikslų pasiekti, nes mes turime siekti vieno arba kito“, – G. Nausėdai priminė I. Šimonytė.

„Aš siekiau šito ir visiškai šito neneigiu, nes tikrai susidūrėme su reiškiniu, kuris buvo nežinomas ir kurio pasekmės buvo nežinomos ir kuris galėjo turėti pragaištingų pasekmių mūsų visuomenės sveikatai. Bet, kita vertus, aš tikrai priešinausi tiems iškraipytiems ir akivaizdžiai hipertrofuotiems sprendimams, kurioje buvo nukeipti į mūsų vaikus“, – premjerei atkirto prezidentas ir pridūrė, jog sprendimais negalima „kojomis mindyti žmogaus teisių“.

Konservatorė vėl antrino G. Nausėdai, tačiau pažymėjo – šalies vadovas galėjo imtis proaktyvių veiksmų, jog įtikintų ir nuramintų įtariai dėl vakcinų nusiteikusią visuomenės dalį.

„Jeigu jau keliate tokį ambicingą tikslą, kokį kėlėte 2021 m., (...) turbūt ir reikėjo prisidėti proaktyviau tą visuomenės dalį, kuriai esate autoritetas, raminant – kad būtent mes siekiame to bendro tikslo kuo greičiau susitvarkyti su grėsme“, – savo konkurentą rinkimuose sukritikavo premjerė.

„Aš tikiuosi, kad esu autoritetas visoms visuomenės dalims ir labai tikiuosi, kad turiu pasitikėjimą tarp didesnės visuomenės dalies – ko negalima pasakyti, deja, apie kitus politikus“, – I. Šimonytei replikavo G. Nausėda.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)