Apie naujausius kandidatų į Prezidentus reitingus laidoje „DELFI diena“ kalbėsime su „Spinter tyrimų“ vadovu Ignu Zoku.

Jo teigimu, apie reikšmingus pokyčius tarp politikų reitingų kalbėti dar tikrai labai anksti.

„Labai didelių ar reikšmingų pokyčių neįvyko. Nausėda išlieka pirmas sąraše, Šimonytė ir Skvernelis – reitingas panašus. Galima teigti, kad jie dalijasi 2-3 vietas. Interpretacija būtų tokia, o 4-oje vietoje būtų Matijošaitis. (…) Didelė dalis žmonių iš viso yra net neapsisprendę“, - laidoje „DELFI diena“ sakė I. Zokas.

„Spinter tyrimų“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu suvokti, ką reiškia paklaida.

Ignas Zokas

„Mes turime labai aiškiai atskirti, ką reiškia aplenkti skaičiais, ar aplenkti įvertinant paklaidas. Labai dažnai būna, kad pasikeičia skaičiai. Kitų nuomonių tyrimo rezultatuose skaičiai pasikeičia labai nežymiai. Įvertinant paklaidą, tai yra tas pats rezultatas. Kai skelbiama, kad pasikeitė lyderiai, tai yra labai techniškas dalykas. Bet kuris labiau apsišvietęs žmogus, bent kiek besimokęs mokykloje, žino, kad yra paklaidos. Reikia jas įvertinti. Iš tiesų, šiai dienai yra taip, kad Nausėda yra pirmas, o Skvernelis ir Šimonytė dalijasi antra vieta.

Pono Nausėdos reitingas yra stabilus. Skvernelio pozicijų sustiprėjimas nepakenkė Nausėdai. Bet jeigu žiūrėtume pagal profilį, tai Nausėdos rinkėjas yra labiau pasiskirstęs, rinkėjų yra labai įvairių, įvairaus profilio ir charakteristikos žmonių.

Iš tiesų, šiai dienai yra taip, kad Nausėda yra pirmas, o Skvernelis ir Šimonytė dalijasi antra vieta.
I. Zokas

Tuo tarpu, jeigu kalbėsime apie Skvernelį ir Šimonytę, tai jie atstovauja toms dažnai minimoms pirmai ir antrai Lietuvai. Šimonytė yra populiaresnė didmiesčiuose, tarp žmonių, kurie užima aukštesnes pareigas. Skvernelis tarp žemesnio išsilavinimo, regionuose. Jiems tai nėra paslaptis ir jie puikiai orientuojasi, kas yra jų elektoratas“, - laidoje „DELFI diena“ sakė I. Zokas.

Anot jo, apklausos metodas „akis į akį“ ne visada užtikrina nuomonių įvairovę.

Ignas Zokas

„Mes patys bandėme ieškoti to santykio, metodo, kuris atlieptų šios dienos Lietuvos realijas. Šiandien akivaizdžiai matome, kad vien tik „akis į akį“ apklausos metodas irgi nebeužtikrina tos nuomonių įvairovės, nes vis sunkiau pasiekti įvairių segmentų žmones. Ne tik dėl to, kad jie nenori atsakinėti į apklausas, bet keičiasi gyvenimo būdas, juos sunkiau rasti namuose.

Tyrimus darome tam, kad maksimaliai tiksliai atsižvelgtume ir apklausas ir padarytume jas kuo objektyvesnes. Kitas dalykas, ką mes matome iš pačių rezultatų, tai labai ženklių pasikeitimų nėra. Galbūt sumažėjo apsisprendusių procentas. Galima teigti, kad šiai dienai toks metodas atspindi gyventojų nuostatas. Jeigu lygintume rezultatus, kurie buvo praėjusiais metais, labai didelių ir reikšmingų pasikeitimų nėra“, - pabrėžia „Spinter tyrimų“ vadovas.

Visą laidą „DELFI diena“ žiūrėkite įraše:


DELFI primena, kad sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G.Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S.Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I.Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų. Iš duomenų matyti, kad šiek tiek skyrėsi laikotarpiai, kai buvo atliekamos apklausos. S. Skvernelis, kad dalyvaus prezidento rinkimuose paskelbė sausio 17 dieną. Taigi „Spinter tyrimų“ apklausa labiau apėmė laikotarpį jau po paskelbimo.