Kalbą šalies vadovė pradėjo primindama tautos išsivadavimą ir svarbiausius žingsnius Nepriklausomybės link.

„Dar visai neseniai, tik prieš dvidešimt penkerius metus, iš pogrindžio išlaisvinome Vytį, Gedimino Stulpus, Trispalvę ir Tautinę Giesmę, o lietuvių kalbą įteisinome kaip valstybinę. Atgavome savo valstybės simbolius ir, kaip sakoma, per vieną naktį iš liaudies tapome tauta. Lietuvos Sąjūdžio išbudintas tautos apsisprendimas patiems kurti savo valstybę ir daugiau niekada neleisti Lietuvoje tvarkytis svetimiems šiandien mums leidžia džiaugtis laisve ir tuo, ką sugebėjo pasiekti mūsų dar labai jauna valstybė. Kviečiu visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį mūsų šalyje“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė akcentavo, jog „žmonės jau pajuto, ką reiškia gyventi kitaip“, o „mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“.

D. Grybauskaitė džiaugėsi Lietuvos talentų pasiekimais visose srityse – nuo ekonomikos iki sporto ar žemės ūkio.

„Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę. Todėl šiandien būtent ir noriu pakviesti mus visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais“, - apeliavo prezidentė.

Ji taip pat pažymėjo, kad virsmas savo valstybės šeimininkais tikrai nebus lengvas. „Geopolitiniai procesai smarkiai keičia pasaulį. Bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus – nesibaigs. Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat“, - tęsė D. Grybauskaitė.

„Turime nepasiduoti įtakoms, neparsiduoti, išlikti laisvi, kritinėse situacijose rasti būtinus sprendimus, pasipriešinti ir ginti savo valstybės interesus. Turime būti stiprūs viduje, kad galėtume atsilaikyti prieš išorės grėsmes, kurios vis modernėja. Kiekvieno mūsų pasirinkimai gali būti lemtingi“, - pridūrė šalies vadovė.

ES pirmininkavimu ragina užsiimti atsakingai

Žvelgdama į artimiausią ateitį, prezidentė pirmiausiai paragino politikus susitelkti į netrukus prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį.

„Ši pareiga mums tenka sudėtingu laikotarpiu – Europai išgyvenant istorinius išbandymus. Pirmininkavimas pareikalaus sumanaus veiksmų koordinavimo ir tarpininkavimo ieškant geriausių išeičių globaliems iššūkiams atremti. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, pasekmes gali pajusti visos Europos Sąjungos šalys, tai yra 500 milijonų Europos piliečių“, - apeliavo D. Grybauskaitė.

A. Butkevičiaus pamėgtos darbo grupės – „laiko gaišimas“

Prezidentė ankstesniuose metiniuose pranešimuose negailėjo kritikos Seimui ir Vyriausybei. Šie metai – ne išimtis. Akmenėlis skrido ir į darbo grupes – premjero Algirdo Butkevičiaus pamėgtą veiklos formą.

„Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse, gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas“, - sakė D. Grybauskaitė.

Tęsdama Vyriausybės veiklos vertinimą, prezidentė užsiminė, jog „pats laikas pradėti dirbti“.

„Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau“, - ragino D. Grybauskaitė.

Akmuo į lenkų daržą

Prezidentė priminė ir lenkų tautinės mažumos klausimą. Ji neslėpė kritiškai vertinanti dalį lenkams suteiktų nuolaidų.

„Valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos. Šalies žmonėms turi būti labai suprantamai paaiškinta – kokia gali būti viso to kaina“, - kalbėjo paskutiniuosius kadencijos metus pradedanti šalies vadovė.

Prezidentė taip pat pažymėjo, jog tauta dažnai nesupranta, kas iš tiesų vyksta valstybėje. O to kaina, anot D. Grybauskaitės, gali būti milžiniška.

„Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių. Tokioje terpėje greitai daugėja Lietuvą menkinančių ir tautos mąstymą keičiančių projektų. Į mūsų valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami mūsų menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai“, - sakė politikė.

Grėsmė tautai – ir nemokami koncertai

Prezidentė ragino nepamiršti lietuvių tautinės kultūros. Esą per jos slopinimą taip pat keliamos grėsmės pačiai tautai.

„Kultūros ir švietimo svarbą stiprinant savo valstybės galias puikiai supranta mūsų nedraugai ir negaili tam nei žmonių, nei pinigų. Privalome tai suprasti ir mes. Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos“, - sakė D. Grybauskaitė.

Ragina susitelkti į kibernetinį saugumą

Kalbėdama apie užsienio politiką, D. Grybauskaitė ragino nepamiršti šalies saugumo. Esą narystė ES ir NATO – „tvirtas užnugaris, tačiau ne amžina duotybė“. Čia šalies vadovė pabrėžė naują grėsmę – kibernetines atakas.

„Tačiau didžiųjų valstybių interesai gali pakoreguoti ir priešraketinės gynybos sistemą. Todėl 55-erius metus taikos žemynu buvusi Europa rimtai grįžta prie gynybos ir saugumo klausimų. Saugumo sąvoka išsiplėtė. Šiandien, kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą“, - apeliavo D. Grybauskaitė.

Prezidentė čia priminė ir ataką prieš DELFI. „Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardinčiau tarptautinio terorizmo apraiška. Todėl turime pirmiausia patys ginti savo valstybę visose srityse“, - teigė ji.

Priminė oligarchų žaidimus žiniasklaidoje

Komentuodama energetikos klausimus, šalies vadovė priminė nuslėptus aukštų politikų susitikimus su Rusijos energetikos kompanijų delegacijomis. Ji taip pat teigė įžvelgianti akivaizdžius bandymus dezinfuormuoti žmones. Tą esą daro „suinteresuoti verslininkai“, o įrankiu dažnai tampa žiniasklaida.

„Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai. Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus. Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes“, - sakė D. Grybauskaitė.

Prabilo apie „nusipirktus infarktus“

Šalies vadovė nepamiršo ir pernai rudenį šalį sukrėtusio balsų pirkimo skandalo, kuris privedė prie dalies Seimo rinkimų rezultatų korekcijos.

„Teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus – pamatinę demokratijos sąlygą – pernai turėjome apginti iš naujo. Tai buvo precedento neturinti mūsų kova už skaidrumą ir atsakomybę“, - sakė D. Grybauskaitė.

„Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas „Baltosios pirštinės“ neleido mūsų šalyje prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai“, - pridūrė prezidentė.

Ji neslėpė, jog daugelis šių pastabų skirtos Darbo partijai. Prezidentė užsiminė apie galimybę „nusipirkti infarktą“. Būtent dėl šio negalavimo strigo Darbo partijos byla, kai tuometis jos lyderis Viktoras Uspaskichas paguldytas į Kauno klinikas.

Vis dėlto prezidentė pasidžiaugė, kad Seimas netapo „priedanga nuo teisėsaugos“.

Ragina įteisinti tiesioginius merų rinkimus

Kalbėdama apie kitus rinkimus, D. Grybauskaitė pabrėžė, jog laikas įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

„Per artimiausius ketverius metus mūsų laukia įvairaus lygmens rinkimai – Europos Parlamento, Prezidento, Savivaldybių ir Seimo. Ne svetimi pinigai ir scenarijai, o mes patys turime spręsti, kam patikėti savo balsą ir šalį. Pagaliau turėtume ryžtis suteikti žmonėms teisę patiems rinkti savo merus ir seniūnus“, - ragino prezidentė.

Priminė, kad B. Vėsaitės veiklą prilygino korupcijai

Prezidentė neslėpė nepritarianti ūkio ministrės posto netekusios Birutės Vėsaitės inicijuotoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms. Jas Seimas kaip tik svarsto.

„Neteisėtai lobti įpratę asmenys negali susitaikyti su nauja viešųjų pirkimų tvarka. Prisidengus pirkimų paprastinimu bandoma grįžti prie korupcinės neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių praktikos“, - sakė D. Grybauskaitė.

Baigdama savo kalbą, prezidentė ragino siekti skaidrumo ir savarankiškumo.

„Gerbiamieji, tokia šiandien yra Lietuva. Rytoj ji gali būti dar stipresnė, saugesnė ir skaidresnė. Jeigu kiekvienas ten, kur esame, pakeisime tai, ką galime, tuomet turėsime namus, kuriuose ir augti gera, ir pasenti nebaisu. Nėra kito gerovės recepto kaip susikurti ją patiems“, - teigė D. Grybauskaitė.

Valstybę prezidentė ragino ginti ir širdimi, ir protu.

„Šiandien visi laikome Konstitucijos egzaminą, lemsiantį, ar išliksime tauta, atkakliai ginančia savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusia gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnijusia teisę gyventi laisvai ir kurti savo protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Laisvė trapi. Tik ginama mūsų vienybės ir saugoma mūsų širdyse ji išlieka. Todėl linkiu visiems išlikti laisviems, darant bet kokį kasdieninį mūsų apsisprendimą“, - reziumavo D. Grybauskaitė.

Tam tikros D. Grybauskaitės metinio pranešimo gairės buvo nubrėžtos dar išvakarėse, kai Prezidentūra paskelbė šalies vadovės veiklos apžvalgą. Joje daugiausiai dėmesio skirta kovai su korupcija, teisėtvarkos sistemai.

Su visu pranešimo tekstu galima susipažinti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (890)