„Urėdijų ir tiksliau miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, svarbiausia vykdant šią reformą yra centralizuoti miškų kirtimo ir miškų pardavimo sistemas, tačiau ne taip svarbu, kiek įmonių tuo rūpinsis.
„Aš manau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos yra daromos. Reikia pradėti girdėti ir kalbėtis su žmonėmis“, – paklausta, ar jos nuomone Seimas neturėtų skubėti priimti reformos, atsakė prezidentė.
Pagal siūlomą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Parlamentinę daugumą su „valstiečiais“ sudarę socialdemokratai kritikuoja „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko planus visas miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę.
Konservatoriai yra išreiškę „principinę paramą strateginei reformai“.
Liberalų nuomonės dėl reformos išsiskyrė.
Socialdemokratai reformą remia su sąlyga, kad liktų 25 urėdijos ne sujungtos į vieną bendrovę, o kaip atskiros įmonės.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija penktadienį rengė įspėjamąjį miškininkų streiką ir svarsto neterminuoto streiko galimybę.
Seime dėl urėdijų reformos galutinis balsavimas planuojamas liepos 7 dieną.