Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad D. Grybauskaitė norėtų, jog 2015 ir 2016 m. gynybos finansavimas būtų didinamas kiek pastebimiau, kad nebūtų taip, jog paskutiniaisiais metais prireiks daugiausia pinigų.
Kaip žinoma, Lietuvos politinės partijos sutarė dėl tolygaus gynybos finansavimo didinimo taip, kad 2020 m. jis pasiektų 2 proc. ribą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pirminis socialdemokratų planas prezidentės netenkino. Pagal šiuo planus esminis išlaidų krašto apsaugai didinimas numatytas tik apie 2020 m., tačiau, pasak prezidentės patarėjo, jau kitais metais mes turime smarkiai perlipti 1 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.
„Prezidentė išsakė griežtą nuomonę, kad šiais metais gynybos finansavimui skiriamos lėšos turi būti skirtos greičiau, konkretūs sprendimai turi būti surasti jau dabar. Neturėtume atidėlioti. Kalbama apie būtinus 130 mln. litų. Taip pat buvo kalbėta apie ateinančių metų biudžetą gynybai, jis turi būti adekvatus tiems įsipareigojimams, dėl kurių sutarė Lietuvos politinės partijos. Jis turėtų pasiekti 2 proc. nuo BVP 2020 m. Jei mes norime (o mes norime) tuo procentus pasiekti, dėl to jau kitais metais mūsų ambicijos turėtų būti žymiai didesnės. Tokie nuoseklūs didinimo tempai, kokie yra šiuo metu planuojami, jie netinkami“, - sakė K. Budrys.
„Tie planai, kurie yra dabar – inkrementinis nedidelis padidinimas kitais ir ateinančiais metais, o po to milžiniškas šuolis prieš 2020 m. – yra nerealus ir tikrai neturėtume tokių dalykų daryti, jei mes rimtai planuojame“, - pridūrė patarėjas.
Sprendimo data
Kaip žinoma, šiais metais gynybai papildomai turi būti skirta 130 mln. litų. Dalis pinigų bus skirta iš Privatizavimo fondo, tačiau atsakomybę rasti likusius pinigus J. Olekas linkęs perduoti finansų ministrui Rimantui Šadžiui.
Prezidentė nurodė dėl 130 mln. litų Vyriausybei apsispręsti iki kitos savaitės pabaigos, o iki liepos 12 d. tikisi šiuos klausimus matyti „jau išspręstus“.
Prezidentės patarėjas K. Budrys taip pat sako, kad Lietuvai reiktų skirti daugiau dėmesio karinės infrastruktūros plėtrai bei sąjungininkų paramą priimančios šalies išlaidų didinimui. Kalbėta ir apie savarankiško gynybinio pajėgumo stiprinimą, ginkluočių sistemų įsigijimą, rezervinių atsargų atstatymą.
„Mes turime vis daugiau karinių pratybų, todėl turime plėsti poligonus ir sudaryti sąlygas mūsų sąjungininkams Lietuvoje treniruotis ir rengtis bei dalyvauti pratybose“, - sakė patarėjas.
Prašys 400 mln. Lt daugiau
Pats krašto apsaugos ministras J. Olekas teigia, kad Krašto apsaugos ministerija prašys kitais metais finansavimą didinti bent 400 mln. litų. Jo skaičiavimais, padidinus finansavimą šia suma, bendras gynybos finansavimas gali sudaryti apie 1,1 proc. nuo BVP.
Jis pritarė prezidentei, kad gavusi daugiau paramos iš sąjungininkų Lietuva turėtų „būti pasiruošusi priimti šitą paramą ir dalintis savo įnašu, kad saugumas stiprėtų“.
„Prezidentės siūlymai, kad turime eiti spartesniu tempu... Netgi politinių partijų susitarime buvo parašyta „tolygiai paskirstant augimą“. Ir tas „tolygiai paskirstant augimą“ nėra 1 proc. 2016 m. Maždaug reikėtų per šešerius metus didinti po 0,2 proc. nuo šių metų. Tada mes turėtume pasiekti tą augimą tolygiai“, - sakė ministras.