Pavyzdžiui, prezidentė ketina vėl teikti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios užkirstų kelią partijų reorganizacijai ar likvidavimui, kai siekiama išvengti teisinio persekiojimo. Būtent taip apkaltinamojo nuosprendžio, kaip juridinis asmuo, išvengė Darbo partija.
Dalis siūlymų susiję su D. Grybauskaitės dėmesiu socialinei sričiai ir įvaikinimo palengvinimu.
Galima spėti, kad vienas siūlymas gimė dėl to, kad Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius negali nušalinti nuo darbo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, kuris įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.
Prezidentė siūlo įteisinti „nepajudinamų" Vyriausybės įstaigos vadovų nušalinimą, jei jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigiama, kad tai siūloma ne kaip prievolė, bet kaip galimybė nušalinti tokį asmenį, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.
Nori didinti baudas už korupciją
Iš viso šalies vadovė siūlo į rudens sesiją įtraukti 16 teisės aktų projektų pataisų. Pavyzdžiui, prezidentė teiks Žemės įstatymo pataisas, kuriomis bus griežčiau reglamentuojama sklypų formavimo ir ir jų naudojimo tvarka valstybinėje žemėje. Tai daroma, kad „nusipirkus pašiūres nebūtų užgrobiami hektarai valstybinės žemės privačioms statyboms“.
Kai kurie kiti teisės aktų projektai susiję su griežtesniu požiūriu į korupcinius nusikaltimus.
„Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnyba, stebėdama bausmių skyrimo statistiką už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pastebėjo, jog už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamos piniginės baudos siekia vos 8 proc. nuo galimos maksimalios baudos. Vadinasi, teismų praktika orientuota į tai, kad piniginės baudos už sunkias korupcines veikas yra artimos baudos minimumui. Tokia praktika nėra gera. Siekiant ją pakeisti būtinos įstatymų pataisos“, - teigia prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
2015 m. už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamų baudų vidurkis buvo 4459 eurai, kai maksimali bauda 56 500 eurų.
Be to, teismai su pridėtinės vertės mokesčio grobstymu ar vengimu susijusius nusikaltimus traktuoja kaip sukčiavimą, tuo tarpu kitų mokesčių vengimas, arba juodųjų buhalterijų vedimas, gali nepatekti sukčiavimo kategoriją.
D. Grybauskaitė taip pat siūlo pataisas, kurios leistų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus net jeigu asmuo, prieš kurį toks tyrimas vyksta, slapstosi nuo teisėsaugos už Lietuvos ribų. Pasak R. Svetikaitės, Lietuvos įstatymai leidžia teisti asmenį už akių, jei jis slapstosi, tačiau perduoti bylos į teismą, jei įtariamasis spėjo pasislėpti ikiteisminio tyrimo metu, neįmanoma.
„Mes turime tokią situaciją, kai įvairūs stambūs sukčiai ir kitokio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys gali sėkmingai slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas, jei negali būti įvykdyta įtariamojo apklausa. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas ir nebus užbaigtas, savaime aišku, tada negalima vykdyti baudžiamojo persekiojimo ir teisti Lietuvoje“, - sako R. Svetikaitė.
Vieną pataisą siūlys tiek kartų, kiek reikės
Kita prezidentės siūlomu iniciatyvų dalis susijusi su politinės sistemos skaidrinimu, kaip teigia jos patarėjai. Tai apima Baudžiamojo proceso pataisas, kurios užkardytų politinių partijų galimybę reorganizuotis ar likviduotis, jeigu siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Toks pasiūlymas jau buvo teiktas Seimui ir anksčiau. Problema išryškėjo, kai Darbo partija išvengė atsakomybės kaip juridinis asmuo, nes reorganizavosi ir teisiškai nebegalėjo būti baudžiama.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam šios partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, buvusiam atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui ir buvusiai buhalterei Marinai Liutkevičienei. Šiuo metu V. Gapšys figūruoja su „MG Baltic“ susijusioje byloje, jis įtariamas prekyba poveikiu ir kyšininkavimu.
Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė sako, kad prezidentė tokią pataisą teiks tiek kartų, kiek reikės, kad ji būtų priimta, nes tai yra neeilinės svarbos klausimas.
Prezidentė taip pat nusitaikė į labdaros ir paramos fondus, daugiausia susijusius su politikais.
„Politikai veikia turėdami savo vardo labdaros ir paramos fondus, tačiau jų veikla nėra atskaitinga visuomenei, ataskaitos nėra prieinamos ir viešinamos, todėl prezidentė siūlo įteisinti maksimalaus viešumo principą, kad labdaros ir paramos fondo vardu veikiantys asmenys turėtų teikti viešai ataskaitų rinkinius, kad matytųsi jų aukotojai, kad matytųsi, kam išleidžiama parama“, - sako M. Lingė.
Ši problema kilo po Liberalų sąjūdžio skandalo, kuriame įtariamieji yra buvęs šios partijos pirmininkas Eligijus Masiulis ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Specialiųjų tyrimų tarnyba krėtė Laisvės studijų centrą, kuriam vadovauja buvęs Kauno meras, liberalas Rimantas Mikaitis ir Gintaro Steponavičiaus vardo labdaros ir paramos fondą. Šiems fondams paramą yra skyrusi „MG Baltic“, nors, pavyzdžiui, G. Steponavičiaus fondas to nė neslėpė.
M. Lingė sako, kad tokie fondai kartais savo veiklą skiria ne labdarai ir paramai, o politinei reklamai. Pagal prezidentės pataisas, siūloma leisti panaikinti tokio tipo fondo paramos gavėjo statusą, jeigu nustatoma, kad fondas vykdė draudžiamą veiklą.
Šiuo metu Prezidentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 20 su politikais susijusių labdaros ir paramos fondų.
Dar viena iniciatyva – politikų turto deklaravimo griežtinimas. D. Grybauskaitė siūlo, kad tinkamai nedeklaravus turto ar ką nors nuslėpus, kandidatas į renkamas pareigas būtų pašalinamas iš kandidatų sąrašų. Jei toks asmuo išrenkamas ir tik po rinkimų paaiškėja informacija apie nuslėptus turtus, tada siūlomas kitoks mechanizmas – savivaldybių tarybų nariams tai būtų mandato panaikinimas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, Seimo nariams ar prezidentui galėtų grėsti apkalta.
Kur pinigus socialinei paramai deda savivaldybės?
Prezidentė D. Grybauskaitė, be kita ko, siūlo keletą socialinės srities iniciatyvų. Pirmiausia ji siekia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu. Teigiama, kad tokios įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus: jos įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį.
Pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės.
Lietuvoje yra apie 47 tūkst. žmonių su negalia, iš jų socialinėse įmonėse dirba – apie 6 tūkst.
92 proc. šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų nueina tik darbo užmokesčio mokėjimui. Tai reiškia, kad įmonės nesiekia pritaikyti darbo vietos žmogui su negalia ir nekelia sau kitų tikslų. Prezidentė nori nustatyti kriterijus, ar įmonė atliepia socialinės įmonės tikslus, ir siekia skirti valstybės paramą ne tik darbo užmokesčiui mokėti, bet ir darbo vietos pritaikymui, asistento išlaikymui (jei, pavyzdžiui, darbuotojas neregys).
Kitas D. Grybauskaitės siūlymas susijęs su sutaupytomis savivaldybių lėšomis iš socialinės paramos. Pasirodo, savivaldybės labai efektyviai kontroliuoja, kam socialinės paramos reikia ir kam nereikia. Tačiau sutaupytas lėšas daugiausia naudoja skoloms padengti arba keliams taisyti.
Pavyzdžiui, 2015 m. buvo sutaupyta 125 mln. eurų, tačiau socialinei sričiai, tai yra psichologų ar socialinių darbuotojų etatų steigimui ar kitoms panašioms reikmėms, šie pinigai nenukeliavo. Jie nukeliavo biudžeto skylėms lopyti.
Prezidentės patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Anatanvičienė teigia, kad savivaldybės praėjusiais metais socialinėms išmokoms panaudojo 55 proc. skirtų lėšų, kitos lėšos buvo panaudotos kitoms su socialine sritimi susijusioms reikmės (tai laikoma geru dalyku), bet dalis išleista visiškai nesusijusiose srityse.
„Tai yra blogai, nes kai valstybė skiria lėšas socialinei sričiai, atskirčiai mažinti, tai yra labiausiai pažeidžiamoms grupėms padėti, lėšos negali nukeliauti stogų dangai ar šaligatviams tiesti. Tai irgi gražūs tikslai, bet valstybė skyrė lėšas ne tam", - sako L. Antanavičienė.
Vienas iš svarbiausių tikslų yra įvaikinimo skatinimas ir palengvinimas. Šioje rudens sesijoje prezidentė teiks su tuo susijusį teisės aktų paketą. Pavyzdžiui, norima numatyti, kad įsivaikinti galėtų ne vyresni nei 55 metų asmenų šeima, kai šiuo metu viršutinė riba yra 50 metų. Tiesa, vis dar lieka nuostata, kad vieniši asmenys, kurie galbūt ir patys turi savo vaikų, ar nesusituokusios poros įsivaikinti negali.
Įsivaikinant norima pirmenybę teikti šeimai, kuri per procesą vaikutį laikinai globojo. Šiuo metu esama situacijų, kai norėdama kuo greičiau suteikti geresnes gyvenimo sąlygas šeima paima vaiką globoti, tačiau sutvarkius vaiko statusą (kai tampa aišku, jog jis į biologinę šeimą negrįš), toks vaikas patenka į bendrą eilę ir gali tekti visai kitai šeimai nei jį auginanti pora.
Dar norima nurodyti, kad vaiko statuso nustatymas negali trukti ilgiau nei metus. Pasak Prezidentūros atstovų, problema ta, kad kartais vyksta teismų procesas dėl tėvų teisių atėmimo, tačiau tėvai neatvyksta į posėdžiu, procesas užtrunka, o vaikas auga vaikų namuose: deja, lietuviai paaugusių vaikų įsivaikinti nenori, todėl procesui tęsiantis vaiko galimybės augti šeimoje mažėja.
Svarstoma ir apie laikinų globėjų įteisinimą. Ši praktika egzistuoja daugelyje Europos šalių. Tokie globėjai ypač būtini, kai vaikas skubiai paimamas iš smurto krečiamos aplinkos ir jo beveik nėra kur dėti: kartais jie nugabenami į ligonines, kartais į vaikų namus.
Lygiai taip pat didelė problema yra greitas vaiko teisių apsaugos institucijų informavimas apie galimą nusikaltimą prieš vaiką ar kitokius nerimą keliančius aspektus. Pagal siūlymus, informacija turi atkeliauti per vieną dieną ir nebūtinai tik apie seksualinio pobūdžio įtarimus (kaip yra dabar), bet apie viską, kas kelia pavojų vaiko gerovei.
Galiausiai, vienas prezidentės pasiūlymų blokas susijęs su profesiniu mokymu.