aA
„Zapad“ pratybos parodė, kad turime kalbėti apie supaprastintą karinės technikos judėjimą tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Taip LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, vadinamasis karinis Šengenas yra tik vienas iš klausimų, kuris bus aptariamas ES lyderių susitikime.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

– Apžvalgininkai sako, kad per ES lyderių susitikimą turės būti nuspręsta, ar derybininkai gali pereiti prie prekybinių ryšių su Britanija po „Brexito“ aptarimo, bet tai gali būti padaryta tik esant pakankamai pažangai derybose dėl skyrybų. Jūsų nuomone, matomas postūmis derybose? Ar pažanga yra?

– Ne, manau, kad bent spalio mėnesį tokios išvados nepadarysime. Kol kas atsiliekama nuo derybų grafiko ir pažangos dar tikrai nefiksuosime. Jei bus tam tikrų žingsnių, galbūt apie tai galėsime spręsti gruodžio mėnesio Taryboje. Bet tikrai dabar to nesitikiu, atvirkščiai – kol kas yra daug strigimo, ypač iš Jungtinės Karalystės pusės. Mes nematome didesnių finansinių įsipareigojimų vykdymo pasiūlymų.

Pažanga padaryta, bet labiausiai tik dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių migrantų socialinių teisių ir įvairių apsaugos priemonių. Tai mus tenkina, bet visi kiti klausimai yra užstrigę. Taigi pereiti prie derybų dėl prekybos ateities, atskirų prekybos sutarčių ar kt. tikrai dar per anksti.

– ES lyderių susitikime bus kalbama ir apie tai, kaip ES tvarkosi su migracijos iššūkiais. Ar tam naujų įtampų nekelia santykiai su Turkija? Kiek apskritai bus dėmesio skiriama per vadovų susitikimą šiai temai?

– Be abejo, bus skiriama daug dėmesio, nes įtampos atsirado ir santykiuose su Turkija, nors kaip tik 2017 m. yra gerokai mažiau sudėtingi – sumažėjo atvykėlių srautų, sumažėjo žūčių Viduržemio jūroje. Misijos, kurias vykdėme ir kuriose dalyvavo ir Lietuva, tikrai pasisekė, mūsų ekspertai dalyvavo ir įvairiose ES išorės sienų apsaugos „Frontexo“ misijose.

Taigi sistema pradėjo veikti, nes įvairiems fondams teikėme ir humanitarinę pagalbą, o Turkijai palaipsniui perduodavome finansus dėl to, kad ji sulaiko arba padeda pabėgėliams išgyventi jos teritorijoje.
Bet tai, kad atsirado įtampos su Turkija, nemaloni žinia mums visiems, nes Turkija mums svarbi ir kaip NATO partnerė, ir kaip saugumo garantas šiame regione. Todėl įtampa tarp ES, ypač tarp atskirtų šalių, ir Turkijos turėtų būti sumažinta, nes ji nėra naudinga nė vienai pusei.

– Kokie sprendimai numatomi ES saugumo ir gynybos srityje?

– Kalbėsime apie tolesnį, vadinamąjį PESCO bendradarbiavimą. Jame gynybos srityje ypač daug dėmesio skirsime kibernetiniam saugumui. Džiaugiuosi, kad mūsų pasiūlymai, kuriuos pristačiau Estijoje dėl kibernetinio saugumo europiniame lygmenyje, jau praktiškai įdėti į Europos Tarybos (ET) išvadas. Taigi Lietuvos indėlis jau yra, mus girdi, įsiklauso. Mūsų patirtis yra viena iš geresnių, nes esame patyrę daug atakų ir mėginame atsilaikyti. Taigi mūsų klauso, girdi ir vertina mūsų patirtį. Todėl džiaugiuosi, kad kibernetinio saugumo srityje jau esame padarę indėlį.

Taip pat kalbėsime apie gyvesnį bendradarbiavimą karinės pramonės srityje, apie greitesnį reagavimą į tarptautines krizes, kaip tai galėtume daryti kartu trečiose šalyse. Žinoma, žinant ir matant sudėtingus iššūkius, kuriuos mums sukėlė „Zapad“ pratybos, jau turime kalbėti apie supaprastintą karinės technikos judėjimą tarp ES šalių. Tai dar vadiname kariniu Šengenas.

Šis klausimas iškilo po „Zapad“ pratybų. Taigi, manau, temų yra daug. NATO nedubliuosime, bet papildysime. Bendradarbiavimas ir karinėje srityje, ir kibernetinio saugumo, ir informacinėje erdvėje yra svarbus. Tiek Europa, tiek NATO, turime skirti tam daugiau dėmesio.

– EVT bus tvirtinami ES ateities darbų prioritetai. Kokius jūs įvardintumėte?

– Darbus ir prioritetus įvardija gyvenimas ir realybė, kurioje gyvename. Taip, mes pasirengę susitikti dažniau ir ieškoti darbo metodų. Galėsime reaguoti ir atsižvelgti į pasiūlymus, kuriuos pastaruoju metu girdėjome iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir EK prezidento Jeano-Claude`o Juncerio.

Todėl ET pirmininkas yra pasiūlęs net 13 papildomų susitikimų per dvejus metus, kurių metu būtų galima kalbėti apie dabartinius prioritetus. Pirmiausia turime garantuoti, kad ES vyktų reikalingi pokyčiai. Kad nepasikartotų ekonominės eurozonos krizės, bankų sistemos, įsiskolinimų krizės.

Dabar esame ciklo viršuje, kai nedarbas ES mažėja, ekonomika auga, eurozonai prognozuojamas bendras augimas, siekiantis daugiau nei 2 proc. Žinoma, tai negarantuoja, kad Europa atspari išorei, o išorė – iššūkiai Kinijoje ir kitose šalyse. Tai vienas dėmuo.

Antras dėmuo – socialinė atskirtis, egzistuojanti Europoje. Apie tai lapkritį kalbėsime Švedijoje, kai vyks socialinis viršūnių susitikimas. Artimiausi dveji metai bus skirti pasiruošimui ir derybų pradžiai dėl naujo Europos biudžeto. Lietuvai būtina užsitikrinti kuo įmanoma didesnę finansinę paramą, kuo mažiau prarasti dėl mūsų jau pasiekto išsivystymo lygmens.

Tarp mūsų prioritetų išlieka energetiniai ir strateginiai projektai. Šalia struktūrinių žemės ūkio ir kitų sričių jie išlieka svarbūs. Žinoma, manome kad Europos migracijos klausimai išliks aktualija ir dienotvarkėje, ir artimiausius dvejus metus.

Be visų institucinių pertvarkų, EP ateities po Britanijos išėjimo, ten yra įdomių diskusijų ir pasiūlymų. Bet tai jau institucinės sąrangos klausimai, jie mažiau tiesiogiai liečia mūsų žmones ir atskiras šalis. Tačiau pokalbiuose tai išliks.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (62)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (165)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (6)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1122)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (83)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (19)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis „valstiečiai“ pasiūlė nukelti klausimą (185)

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Picerijų tinklas nubaustas 73 tūkst. eurų bauda: atlyginimus mokėjo per pensijų fondus (28)

Bendrovė, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (469)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Fausta Marija Leščiauskaitė: tikiu, kad vaikams nereikia aukoti gyvenimo (69)

Fausta Marija Leščiauskaitė, kaip ir jos mylimasis, publicistas Andrius Užkalnis, žodžių...