Nausėda: mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada?
„Brangūs Lietuvos žmonės, mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies, iš visų jėgų...“, – į susirinkusius Simono Daukanto aikštėje kreipėsi išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda iš karto po Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos.
Anot G. Nausėdos, šiandien čia susirinkome ne šiaip reginį stebėti, ir ne įprastų „politinių“ pažadų pasiklausyti.
„Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada?“, – tikino išrinktasis prezidentas.
„Kada žmoniškumas ir meilė šventa
Neapykantos narsą pakeis čia, pasauly,
Kada vėl žmogaus čia teisė paminta
Bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?“, – poeto Jono Aisčio žodžius citavo jis.
G. Nausėdos teigimu, šis poeto šauksmas – skaudančia širdimi kalbėta apie praeitame šimtmetyje vykusius karus, apie mūsų Tėvynę draskiusias laisvės kovas – ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena.
Pažėrė klausimų: ar tai yra ta laisvė, kurios siekėme?
„Drąsiai lietuviškos dvasios veržlumu vadavomės iš okupacijos narvo ir siekėme Laisvės. Laisvės – laisvoje Tėvynėje, savo demokratinėje valstybėje, kurioje saugu, oru ir gera gyventi. Tačiau šiandien mes vis dar klausiame: ar tai ir yra ta laisvė, kurios siekėme? Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę – Pažadėtąją Gerovės Lietuvą – visiems? Ar „saulė Lietuvoj“ jau išsklaidė tamsumas? Ar išsipildė Laisvės kovų, Sąjūdžio puoselėta laisvos, stiprios ir gerove visiems sklidinos Tėvynės viltis? Būkime sąžiningi ir garsiai sau ištarkime: dar – ne, dar – ne visiems“, – kalbėjo G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs.
„Dalis Lietuvos vis dar vaduojasi iš praeities – iš sovietų sistemos primesto dvasinio bei medžiaginio skurdo“, – pripažino jis.
G. Nausėdos teigimu, dažnai neatsakingas, viešąjį interesį neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą; netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe.
„Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu, ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų ... tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė“, – sakė jis.
Užtikrino esantis laisvas veikti žmonių labui
G. Nausėda tikino esantis pasiryžęs imtis prezidento atsakomybės, nes jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas, socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas, vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.
„Mieli Lietuvos žmonės, pastaruosius mėnesius prezidentinėje kampanijoje mes daug bendravome, išgirdau ir supratau daugelio jūsų godas ir lūkesčius. Pasiryžau būti nepriklausomu kandidatu; todėl šiandien aš esu nepriklausomas prezidentas, kad būčiau laisvas veikti Jūsų labui.
Pagaliau, kad ir likčiau tokiu, kokiu Jūs mane pažinote: atviras ir paprastas žmogus, prieinamas ir išklausantis, noriai bendraujantis ir atsiliepiantis.
Esu įsitikinęs, kad taip bus ir po penkerių metų, o jeigu ne – jūs be užuolankų man tai priminkite!“, – ragino jis.
Nori, kad pagarba taptų gerovės pamatu, sąžininga tarnystė – kasdienybe
„Todėl šiandien čia kalba ne tik Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva.
Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia pat ji atsako – dabar! Dabar – pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar – sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar – Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimą saugia Lietuvos ateitimi.
Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“, – kalbą baigė G. Nausėda.
Dar viena protokolinė dalis
Jau prisiekusį prezidentą G. Nausėdą Prezidentūroje pasitiko D. Grybauskaitė, kuri naujam prezidentui perduos Prezidentūrą, antspaudą ir vėliavą – tai valstybės valdymo simboliai. Protokolo žinovas A. Lydeka DELFI yra įvardijęs, kad tai – dar viena protokolinė inaugracijos dalis. „Perdavimo ceremonija yra organizuojama oficialiai ir iškilmingai. Prezidentas prisiekia Seime, tuomet vyksta į Prezidentūrą, ten Prezidentė perduos valstybės valdymo simbolius. Naujai išrinktas Prezidentas tuo metu jau bus po priesaikos, – teigė A. Lydeka. – Orkestrai, priesaika kaip kariuomenės vado ir kiti šiek tiek pompastiški protokoliniai dalykai, bet tuo pačiu tai ir simbolis, kad naujajam valstybės vadovui atiduodama visa pagarba, pripažįstamas lojalumas, nes Prezidentas, kaip žinia, yra ir kariuomenės vyriausiasis vadas, todėl ir pademonstruojamas pripažinimas kaip kariuomenės vado.“
Tiesa, teoriškai įmanomas ir toks dalykas, kad naujasis prezidentas atvyktų į tuščią Prezidentūrą, tačiau tokio atvejo, kad pareigas baigiantis prezidentas neperduotų regalijų naujai išrinktam, nėra buvę. „Teoriškai įmanomas toks dalykas, tačiau Lietuvoje, kaip demokratinėje civilizuotoje valstybėje, niekada dar nėra to buvę. Labiau pompastiškai ar mažiau, bet visas oficialus pareigų perdavimas Prezidentūroje vykdavo sklandžiai“, – teigė A. Lydeka.
Prezidentūroje dirbanti politinio pasitikėjimo komanda taip pat pareigas baigs eiti tą dieną, kai prisieks naujasis Prezidentas. „Prezidentūroje yra dviejų kategorijų darbuotojai. Vieni yra tie valstybės tarnautojai, kurie atlieka konkrečias funkcijas, tai kanceliarijos, raštinės, ūkio, garažo darbuotojai. Kiti – politinio pasitikėjimo darbuotojai, tai visa patarėjų komanda, o ji pakankamai nemaža. Visi tą pačią dieną baigia savo darbą, – kalbėjo protokolo žinovas. – O naujasis prezidentas gali ne iš karto visus priimti, gali priimti kelis asmenis, po kelių dienų dar kelis.“
Protokolo žinovas A. Lydeka DELFI yra įvardijęs, kad tai – dar viena protokolinė inaugracijos dalis.
„Perdavimo ceremonija yra organizuojama oficialiai ir iškilmingai. Prezidentas prisiekia Seime, tuomet vyksta į Prezidentūrą, ten Prezidentė perduos valstybės valdymo simbolius. Naujai išrinktas Prezidentas tuo metu jau bus po priesaikos, – teigė A. Lydeka. – Orkestrai, priesaika kaip kariuomenės vado ir kiti šiek tiek pompastiški protokoliniai dalykai, bet tuo pačiu tai ir simbolis, kad naujajam valstybės vadovui atiduodama visa pagarba, pripažįstamas lojalumas, nes Prezidentas, kaip žinia, yra ir kariuomenės vyriausiasis vadas, todėl ir pademonstruojamas pripažinimas kaip kariuomenės vado.“
Tiesa, teoriškai įmanomas ir toks dalykas, kad naujasis prezidentas atvyktų į tuščią Prezidentūrą, tačiau tokio atvejo, kad pareigas baigiantis prezidentas neperduotų regalijų naujai išrinktam, nėra buvę.
„Teoriškai įmanomas toks dalykas, tačiau Lietuvoje, kaip demokratinėje civilizuotoje valstybėje, niekada dar nėra to buvę. Labiau pompastiškai ar mažiau, bet visas oficialus pareigų perdavimas Prezidentūroje vykdavo sklandžiai“, – teigė A. Lydeka.
Prezidentūroje dirbanti politinio pasitikėjimo komanda taip pat pareigas baigs eiti tą dieną, kai prisieks naujasis Prezidentas.
„Prezidentūroje yra dviejų kategorijų darbuotojai. Vieni yra tie valstybės tarnautojai, kurie atlieka konkrečias funkcijas, tai kanceliarijos, raštinės, ūkio, garažo darbuotojai. Kiti – politinio pasitikėjimo darbuotojai, tai visa patarėjų komanda, o ji pakankamai nemaža. Visi tą pačią dieną baigia savo darbą, – kalbėjo protokolo žinovas. – O naujasis prezidentas gali ne iš karto visus priimti, gali priimti kelis asmenis, po kelių dienų dar kelis.“
Bendravo su suplūdusia minia
Pirmoji šalies pora iš Katedros aikštės, kur vyko Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija, į Prezidento rūmus patraukė pėsčiomis.
Kaip sakė Katedros aikštėje esanti DELFI komanda, žmonių susirinko daug. Daugiausiai – vyresnio amžiaus, bet yra ir šeimų su vaikais. Vietoje budi ir gausios policijos pajėgos, medikų komanda.
Visi žmonės nori prieiti, kuo arčiau, į prezidentą tiesia rankas, mojuoja.
„Žmonės apspito prezidentą, linki jam sėkmės“, – sakė įvykio vietoje esanti DELFI žurnalistė Gintarė Bakūnaitė.
„Žmonės kaip į išganytoją žiūri“, – nuskambėjo vienos eisenos dalyvės mintis.
„Labai pakili nuotaika“, – DELFI sakė moteris, kuriai pavyko paspausti ranką G. Nausėdai.
Pašnekovė prasitarė besitikinti, kad naujasis prezidentas sumažins atotrūkį tarp „dviejų Lietuvų“, bus mažinamas ir korupcijos mastas.
„Tikiuosi, kad labai nenukryps nuo D. Grybauskaitės politikos kurso, padarys kokybiškiau, labiau pateisins žmonių lūkesčius. Šiltas bendravimas matosi nuo pirmųjų žingsnių“, – kalbėjo ji.
„Tikimės didesnių pokyčių tam tikrose vietose, kad būtų geras, stiprus, stengtųsi dėl žmonių“, – DELFI sakė kitas prezidentui ranką spaudęs pašnekovas.
Naujai išrinktą prezidentą lydi gausus būrys apsaugos darbuotojų.
15 val. Daukanto aikštėje vyks Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Numatyta ir G. Nausėdos kalba tautai.
Vėliau šiandien dar laukia Vyriausybės įgaliojimų perdavimas Baltojoje salėje. Šventinius renginius vainikuos koncertas Daukanto aikštėje.
19 val. Prezidento rūmų vidiniame kieme vyks ir iškilmingas priėmimas.
Pirmieji žodžiai - prie Jono Basanavičiaus paminklo
DELFI primena, kad pirmoji pora viešai pasirodė dar prieš 10 val. ryto. Prie Jono Basanavičiaus paminklo naujai išrinktas prezidentas G. Nausėda atvyko su savo žmona Diana Nausėdiene. Pirmoji inauguracijos dieną yra pasipuošusi balta klasikine suknele. Išvykdama iš aikštės ji mojavo susirinkusiems žmonėms ir siuntė oro bučinius.
Stabtelėjęs prie Aušros vartų G. Nausėda persižegnojo. Pirmoji pora taip pat sustojo prieš Filharmonijos langus, padėkojo muzikantams.
Eidamas pro minią G. Nausėda spustelėjo ranką jaunimui.
„Noriu pasakyti, kad turbūt šioje Vilniaus vietoje, kvadratiniame vienete, yra tiek daug sakralinių objektų... Vienas jų – J. Basanavičius“, – į susirinkusiuosius kreipėsi G. Nausėda.
Anot jo, neatsitiktinai šiuo metu skamba ir kompozitoriaus Juozo Naujalio „Svajonė“.
„Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis užtiktino, kad būtent šioje vietoje visi galime semtis įkvėpimo.
„Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui, net nebūnant politiku. Ilgai galvojau, kokį įrašą galima būtų palikti jo pase, kur galima įrašyti profesiją, veiklos rūšį. Turbūt ten reikia rašyti „Lietuva“, – sakė jis.
Anot G. Nausėdos, šis žmogus puoselėjo Lietuvą, kai jos tautinei tapatybei kilo didžiausi pavojai.
„Yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug tarptautinių srovių, kurios pakreipia paveikius žmones globalizmo link. Tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu, kurį reikia įgyvendinti. J. Basanavičius bus paspirtis, kuri mums primins, ko mes siekiame ir ką galime šiam pasauliui pasiūlyti. Semkimės visi įkvėpimo iš šio žmogaus“, – kalbėdamas apie J. Basanavičių sakė G. Nausėda.
Žurnalistai pastebėjo, kad eidamas pro minią G. Nausėda kažką pasakė savo žmonai. Paklaustas, apie ką jie kalbėjosi, G. Nausėda šyptelėjo ir paklausė, ar jam sakyti tiesą.
„Tu nuostabiai šiandien atrodai“, – D. Nausėdienei tikino pasakęs jis.
D. Nausėdienė penktadienio rytą vilkėjo baltos spalvos suknelę.
Prezidento žodžiai jau sukėlė klausimų: tai sukels nemažą diskusiją
Filosofas Vytautas Ališauskas LRT eteryje atkreipė dėmesį, kad aistrų gali įžiebti G. Nausėdos žodžiai dėl tautinės tapatybės. Prie J. Basanavičiaus paminklo jis užsiminė, kad tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu.
„Man labiau krito į akį prezidento akcentuojami grėsmių momentai. Patys pirmieji žodžiai buvo apie grėsmę lietuvių tautinei tapatybei. Manau, tai sukels nemažą diskusiją.
Be jokios abejonės, nemaža Lietuvos žmonių dalis žmonių mano, kad Lietuvos tautinė tapatybė yra saugi kaip niekada, kiti – kad stovime ant bedugnės krašto. Čia iškils klausimai, kur yra prezidentas, kokia svajonė yra? Lietuva, izoliuota nuo pasaulio? Aktyvi pasaulyje? Atsitraukusi ir stebinti?“, – svarstė jis.
Sveikino kolegos
Aštuntuoju prezidentu tapusį G. Nausėdą pirmiausia pasveikino V. Pranckietis.
„Šiandien Lietuva atpažįstama pasaulyje, mūsų balsas tarptautinėse organizacijose yra girdimas, suprantamas ir laukiamas“, – teigė V. Pranckietis ir tvirtino, kad puikiai supranta, kodėl pirmasis užsienio vizitas bus į Lenkiją.
„Siekime daugiau. Neabejoju, kad laukia intensyvus darbas, – kalbėjo V. Pranckietis. – Tebūnie Prezidento rūmai atviri, te iš jų sklinda demokratiškos vienybės nuotaikos.“
„Tikiu, kad prasideda naujas valstybės etapas, linkiu stiprybės“, – sveikinimą baigė Seimo pirmininkas ir apdovanojo G. Nausėdą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
Prezidentą sveikino ir premjeras Saulius Skvernelis, linkėdamas visokeriopos sėkmės, įgyvendinat valstybei ir piliečiams svarbius tikslus.
„Ne visi šalies ir jų žmonių gerovei būtini spendimai būna lengvi, – teigė S Skvernelis ir palinkėjo stiprybės, taip pat pridūrė, kad bus reikalingas ir šeimos palaikymas. – Taip pat sveikinu visus Lietuvos žmones su nauja politinės raidos pradžia.“
Seime sakomos iškilmingos kalbos
Arkivyskupas Gintaras Grušas, prieš pradėdamas maldą, priminė, kad prieš 29 metus G. Nausėda vedė savo žmoną. „Šiandien prezidentas savo gyvenimą paaukoja jį išrinkusiai tautai, lygiai kaip šeimos gyvenime, neužtenka tik žmoniškų pastangų, bet reikia ir Dievo palaimos, – kalbėjo G. Grušas. – Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti dvasios šviesoje.“
Po arkivyskupo žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Po minutės labai tikiuosi viskas bus kitaip. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai rinkti savo vadovus, kad juos gerbia, žmonės sudeda lūkesčius, pasitikėjimą“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Kiekvieną minutę, kur bebūtumėme, namuose ar užsienyje, esame ir būsime prezidentais, – G. Nausėdai priminė D. Grybauskaitė. – Šeimai teks prisiimti tą pačią atsakomybę.“
Baigdama kalbėti ji palinkėjo stiprybės ir žmonių palaikymo, nes jie rinko.
„Linkiu visiems padėti valdyti šalį, – į tautą kreipėsi prezidentė ir pridūrė, kad džiaugiasi permainomis. – Lietuva įėjo į laikotarpį, kai galime sakyti, kad tai brandžios demokratijos valstybė.“
„Esame svarbaus Lietuvos istorijos įvykio liudininkai“, – kalbėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis pridurdamas, kad salėje šiuo metu yra keturi atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovai.
V. Pranckietis kreipėsi į D. Grybauskaitę ir dėkojo jai už indėlį ir darbus. „Jūsų lyderystė ir ryžtas lėmė tai, kad šiandien mūsų tėvynė yra saugesnė, plačiai žinoma ir girdima. Lietuva turi ryškius kontūrus ir net sunkmečiu išliko stipria valstybe“, – kalbėjo V. Pranckietis.
„Pirmą kartą Lietuvos politikė, šalies vadovė buvo įvertinta politikos oskaru, Karolio didžiojo apdovanojimu“, – pridūrė Seimo pirmininkas, įvardijęs svariausius D. Grybauskaitės dešimtmečio darbus. V. Pranckietis tvirtino, kad jos vadovavimo metais Lietuva tapo labiau pasitikinti savimi ir turinti aiškią poziciją užsienio politikoje.