Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ atidaryme, prie paminklo R. Kalantai Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje padėjo gėlių.
„R. Kalantos veiksmas kaip moralinis įpareigojimas – nepaklusti priespaudai, represinėms iniciatyvoms ir struktūroms – mus lydi iki pat šių dienų. Dažnai turbūt net patys nepagalvojame, kad vienokius ar kitokius sprendimus darome būtent jo įkvėpti.
R. Kalantos gyvenimas mums byloja ir tai, jog šalia drąsos visuomet turi eiti išmintis. Turime kurti savo laisvę, savo valstybę vadovaudamiesi jomis abiem. Tuomet jokiam potencialiam agresoriui nekils nė mažiausio nori išbandyti mūsų laisvės tvirtumo“, – sako prezidentas.
Šalies vadovas primena, kad mokyklinis R. Kalantos rašinys apie tai, jog Lietuva vieną dieną bus laisva, buvo priimtas kaip vienas iš suklastotos psichikos ligos įrodymų. „Iš tikrųjų tai ne kas kita, o nepalaužiamos vilties ir tikėjimo įrodymas. Vilties ir tikėjimo, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra ir nebuvo neįmanomybės sfera, o, visų pirma, kiekvieno individualus pasirinkimas savojoje kasdienybėje“, – teigia šalies vadovas.
Tuomet 19-metis R. Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, susidegino 1972 m. gegužės 14 d., savo užrašų knygelėje palikęs įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
