Lietuvai yra svarbus kiekvienas žmogus, savo darbu prisidedantis prie jos klestėjimo, užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus tikina prezidentas Valdas Adamkus.
Valdas Adamkus
© AFP/Scanpix
"Prezidento nuomone, Lietuvai reikalingas kiekvienas žmogus, ypač mokslininkas, kuris savo darbu gali prisidėti prie šalies suklestėjimo", - sakė V.Adamkaus atstovė spaudai po ketvirtadienį vykusio prezidento susitikimo su užsienyje dirbančiais bei į Lietuvą dirbti iš užsienio sugrįžusiais mokslininkais, studijuojančiais doktorantais, kurie susibūrė į neformalų Užsienio lietuvių mokslo forumą.

Pasak atstovės spaudai, susitikimo metu buvo kalbėta apie kliūtis, trukdančias palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslu, aptarti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumo klausimai, pristatyta Užsienio lietuvių mokslo forumo veikla. Taip pat aptartos galimybės panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas moksliniams projektams finansuoti.

Forumo koordinatorius Ramūnas Valiokas sakė, kad juos neramina mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų politikos nebuvimas Lietuvoje.

"Per nepriklausomybės laikotarpį ši sritis buvo apleista dėl įvairių politinių peripetijų, dėl prioritetų pasirinkimo. Šios dienos rezultatas, kad Europos bendroje mokslinių tyrimų erdvėje Lietuva, kaip tyrimų centras, yra labai menkas, mes esame vieni iš paskutinių valstybių tarp ES narių pagal pajėgumą vykdyti mokslinius tyrimus", - kalbėjo R.Valiokas, kuris pats į Lietuvą grįžo prieš metus.

Kitas į Lietuvą grįžęs jaunasis mokslininkas Daumantas Matulis, dirbantis Biotechnologijos institute bei kaip ekspertas Centrinėje projektų valdymo agentūroje, kritikavo tvarką, pagal kurią atrenkami iš ES lėšų finansuojami projektai.

Jis demonstravo beveik 400 puslapių paraišką, kurioje D.Matulis sakė pasigendantis informacijos apie pačią mokslinę idėją, kuriai prašoma finansavimo.

"Man teko rašyti paraiškas JAV ir jos sudarė nuo 12 iki 18 puslapių. Tai yra mokslinė idėja, koks tavo darbas naujumas, kam tai yra svarbu, kodėl mes tai darome, kokia bus iš to nauda", - kalbėjo D.Matulis.

Paklaustas, kodėl jis grįžo į Lietuvą, D.Matulis sakė, kad jam Biotechnologijos institute jam buvo sudarytos labai geros sąlygos dirbti, pats institutas yra labai pažangus. Anot mokslininko, visi instituto laboratorijų vedėjai yra dirbę ilgus metus užsienyje.

Užsienio lietuvių mokslo forumo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 41 forumo narys, parodė, kad daugiausia jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos išvyko 2001 metais. 70 proc. forumo narių yra baigę Vilniaus universitetą, maždaug 55 proc. tyrimo dalyvių iki išvyko dirbo mokslinį darbą Lietuvoje, 45 proc. - ne.

Paklausti, kokį darbą norėtų dirbti jei grįžtų į Lietuvą, 58 proc. tyrimo dalyvių atsakė, jog stabilų, bet įdomų ir kvalifikaciją atitinkantį, 39 proc. norėtų dirbti vadovaujančiose pareigose, su geromis karjeros galimybėmis, 3 proc. pageidautų turėti savo verslą.

Paprašyti nurodyti pagrindines kliūtis, trukdančias grįžti į Lietuvą, 63 proc. nurodė mokslo politiką ir struktūrinius dalykus, 54 proc. - asmeninius finansus, 38 proc. - specializacijos problemas, 25 proc. - gyvenimo kokybę Lietuvoje, 17 proc. - darbo kultūrą, po 13 proc. - mokslo finansavimą ir tai, kad dar neįgijo norimos kvalifikacijos.

Forumo dalyvių nuomone, artimiausiais metais nepavyks subalansuoti mokslininkų migracijos srautų, nes Lietuvoje ši problema ignoruojama ir nenorima imti aktyvių veiksmų padėčiai keisti. Taip pat, kad Lietuvos mokslo standartas neišaugs tol, kol ministerijose ir universitetuose nebus ženklaus skaičiaus Vakaruose kvalifikaciją įgijusių žmonių.

Užsienio lietuvių mokslo forumo duomenimis, po 1990 metų maždaug 1 tūkst. lietuvių baigė doktorantūros studijas užsienio universitetuose, tuo tarpu Lietuvos mokslo įstaigose buvo paruošta apie 4 tūkst. mokslo daktarų.

Maždaug 50 narių vienijančio forumo tikslai - stebėti ir analizuoti procesus Lietuvos akademinėje ir technologijų verslo aplinkoje, skleisti informaciją užsienyje dirbantiems, siekti sukurti dalyvių kompetencija ir patirtimi paremtą modernią ir atvirą studijų, mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemą Lietuvoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (317)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Nori uždirbti padėdami išvengti įvestų „Sodros“ mokesčių (52)

Netylant kalboms dėl nuo šių metų įvestų „Sodros“ grindų ir jau prasidėjusių atleidimų,...

Orai: laukia šalčiausia šios žiemos naktis (11)

Antradienio naktis bus bene šalčiausia šią žiemą. Vietomis, rytiniuose ir pietiniuose šalies...

Šimonytė pasakė, ką reikėjo daryt LRT: kliuvo ir Karbauskiui, ir Jakilaičiui (285)

Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs...

Galingas Kuzminsko dėjimas išplėšė dramatišką „AX Armani“ pergalę (12)

Italijos pirmenybėse pirmadienį vakare Milano „AX Armani“ namuose po atkaklios kovos 82:80...

Turi priekaištų vilniečiams: kas jums darosi, kad taip pripratote skųstis? (59)

Per paskutinius kelerius metus teko lankytis aštuoniose Europos valstybių sostinėse ir dar bent...

Prieš akistatą su „Žalgiriu“ – trilerį išgyvenusi „Panathinaikos“ ir pavydėtinas Lekavičiaus taiklumas prireikė dviejų pratęsimų (6)

Graikijoje Atėnų „Panathinaikos“ ekipa su Luku Lekavičiumi namuose po dviejų pratęsimų...

Ramūnas Bogdanas. Pirmieji Narcizo metai Baltuosiuose rūmuose (37)

2017 m. sausio 20 d. įvyko 45-ojo JAV prezidento inauguracijos ceremonija. Juo tapo verslininkas ir...

Vienuoliktokų tėvams – bauginanti žinia apie itin užkrečiamą ligą (98)

Pirmadienį Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokų tėvai informuoti dėl...