aA
Iki prezidento rinkimų lieka keturi mėnesiai, vasario pabaigoje prasidės kandidatų registracija, tačiau kalbos ne tik apie galimus laimėtojus, bet ir apie pretendentus į valstybės vadovus vis dar primena būrimą iš kavos tirščių. Ryšių su visuomene specialistai teigia, jog net iš pareiškimų ir elgesio viešumoje sunku nuspėti, kurie politikai ar kiti žinomi veikėjai nusiteikę balotiruotis. Aiškumo esą suteiks tik viena – eurokomisarės Dalios Grybauskaitės apsisprendimas.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Nuo to priklausys, ar partijos rems ją, ar kels savo lyderius, ar ieškos savo gretose kitų žinomų veidų. Politikų strategiją, kaip teigiama, gali pakeisti ir kadenciją baigusio prezidento, socdemų garbės pirmininko Algirdo Brazausko dalyvavimas rinkimuose.

Viešųjų ryšių specialistai ir D. Grybauskaitės, ir A. Brazausko delsimą paskelbti savo planus giria kaip sėkmingą žingsnį. Savo ruožtu politologai partijų nenorą skelbti savo kandidatus kritikuoja, apgailestaudami, kad tai rodo sumenkusį prezidento institucijos vaidmenį, o rinkėjų laukia „katė maiše“.

Aštriausia konkurencija – tarp socdemų?

Kol kas aiškūs tik „tvarkiečių“ pretendentai į kandidatus – pirmasis vicepirmininkas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas arba atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas.

Pastaraisiais metais viešumoje buvo minima beveik pora dešimčių galimų kandidatų į prezidentus. Visuomenės apklausos jau ne vieną mėnesį rodo, kad jei rinkimuose dalyvautų buvusi socdemų finansų ministrė, dabar – Europos Komisijos narė D. Grybauskaitė, ji greičiausiai laimėtų, gal net pirmame ture.

Pati eurokomisarė, iki šiol negailėjusi aštrios kritikos socdemų Vyriausybei, anksčiau neigė planuojanti dalyvauti rinkimuose, nors tvirto „ne“ nėra pasakiusi. A. Brazauskas anksčiau teigė, jog ji būtų gera prezidentė.

Premjeras Andrius Kubilius žadėjo siūlyti savo vadovaujamiems konservatoriams-krikdemams remti D. Grybauskaitę, jei ji nuspręs kandidatuoti. Pareigūnė gali sulaukti ir liberalų paramos. Pats Vyriausybės vadovas tiesiai į klausimą, ar pats siektų prezidento posto, taip pat nėra atsakęs, nors visuomenė jį, kaip kandidatą, vertina palankiai.

Pretendentų į rinkimų laimėtojus populiarumo rikiuotė įvairuoja priklausomai nuo apklausoje minimų pavardžių, jos vykdymo laiko ir kitų faktorių.

Neseniai pradėta svarstyti, kad prezidento posto vėl gali siekti A. Brazauskas, pastaruoju metu pradėjęs dažniau šmėžuoti viešumoje ir visuomenėje vertinamas palankiau nei dabartinis socialdemokratų pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas. Šis tvirtino pavasarį sieksiantis išlaikyti partijos lyderio postą, o socdemų vadovas esą automatiškai turėtų tapti ir kandidatu rinkimuose.

Kaip galimi socdemų kandidatai buvo minimi Seimo nariai, eksministrai Algirdas Butkevičius ir Zigmantas Balčytis. Jų kolegė Vilija Blinkevičiūtė, kartą jau siekusi tapti prezidente, esą nebepuoselėja tokių ambicijų.

A. Paulauskas kandidatuodamas nori laimėti, todėl neskuba

Visuomenėje gana palankiai vertinamos SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, dažnai komentuojančio valdžios veiksmus bei ekonomines tendencijas, ir buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio, kurį gyventojai įsiminė per tuometinio šalies vadovo Rolando Pakso apkaltą, kandidatūros.

Galimybę dalyvauti rinkimuose esą svarsto tik pernai į politiką pasukęs ir po rinkimų Seimo pirmininku tapęs šou verslo atstovas Arūnas Valinskas.

Liberalcentristai, manoma, gali kelti savo lyderį, buvusį Vilniaus miesto merą, Seimo narį Artūrą Zuoką arba parlamento vicepirmininką Raimondą Šukį.

Tarp galimų kandidatų į prezidentus nuolat minimas ir buvęs ambasadorius JAV bei Jungtinėje Karalystėje, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Tačiau jis DELFI tvirtino kol kas negalvojantis apie rinkimus: „Dirbu savo darbą, stengiuosi pateisinti pasitikėjimą, kurį žmonės parodė koalicijai, netiesiogiai – ir man. Nuoširdžiai sakau – negalvoju, turiu daug kitos veiklos.“

1997-aisiais valstybės vadovu per plauką netapo būsimasis Seimo ir Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas. Pernai rudenį netekęs parlamentaro mandato, jis žadėjo vėl imtis advokatavimo. „Nežinau, ar kandidatuosiu, nesu apsisprendęs. Priklausys nuo to, kas dalyvaus rinkimuose. Jei kandidatuosiu, noriu laimėti. O kada tai padarysiu, nežinau“, - DELFI sakė jis.

2005 m. prezidento rinkimuose ne itin dideliu skirtumu Valdui Adamkui pralaimėjusi Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovė, buvusi premjerė ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė taip pat minėta kaip galima kandidatė. Svarstoma, kad valstybės vadovo posto vėl gali siekti neįtakingos Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius.

Šou nedovanojantis A. Valinskas sumenkino populistų šansus?

Nepriklausomas ryšių su visuomene konsultantas Liutauras Ulevičius galimus kandidatus į prezidento postą skirsto į tris grupes.

Bene gausiausias – „svajojančių būti prezidentais“ būrys, kuriam jis priskyrė A. Valinską, V. Ušacką, A. Paulauską, E. Kūrį ir kai kuriuos kitus.

„Daugelio jų viešoje komunikacijoje galima aptikti tam tikro vizionieriškumo požymių, kai lyderis teigia žinąs visuomenės lūkesčius, „teisingą kelią“, siūlo tam tikrus sprendimo kelius. Deja, dėl savo „elitiškumo“ jis niekada nebus priimtinas masiniam rinkėjui, kad ir kaip aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, reikštų savo nuomonę“, - pažymėjo L. Ulevičius.

Kita grupė – „antri po lyderio", pavyzdžiui, G. Kirkilas, Z. Balčytis, A. Butkevičius, R. Šukys, A Matulevičius. Jiems pašnekovas priskyrė ir Seimo narį Juozą Oleką. „Socialdemokratų partija nesugeba susitarti dėl naujo aiškaus lyderio, todėl vidinė trintis virsta tarpusavio rietenomis, dėl to pralaimi visa partija. Minėti kandidatai pasižymi ir itin siaura kompetencija, neturi plataus akiračio bei sugebėjimo kalbėtis su skirtingomis rinkėjų grupėmis, kas būtina prezidento rinkimuose“, - pažymėjo konsultantas.

Į potencialių nugalėtojų sąrašą L. Ulevičius įtraukė A. Zuoką, A. Brazauską, A. Kubilių. Prie jų pašnekovas priskyrė ir „valžia nesuteptus“ D. Grybauskaitę bei G. Nausėdą, tačiau jų dalyvavimas esą perspektyvus tik jei vietą užleistų vienas iš „trijų banginių“.

„Manau, nerealu, jog „valdžia nesuteptieji“ dalyvautų kartu – taip tik pasidalintų savo rinkėjus ir prarastų galimybę pretenduoti į antrą etapą. Tuo tarpu A. Zuokui pasirinkus Vilnių ir/ar A. Kubiliui liekant premjeru atsiveria gana didelė erdvė nepriklausomam jungtiniam kandidatui susirinkti dabartinės valdančiosios koalicijos rinkėjų balsus. Tokiu atveju A. Valinsko oponavimas būtų visiškai savižudiškas“, - DELFI kalbėjo L. Ulevičius.

Jis teigiamai įvertino dabartinę A. Brazausko tylą: „Laukiama starto švilpuko, po ko galima teisingai ir efektyviai sukalti reikalingus pamatus ir ant jų apvažiuoti visą Lietuvą“.

D. Grybauskaitės aktyvumas Lietuvos vidaus politikoje esą lyg patvirtina jos ambicijas kandidatuoti, tačiau pašnekovas suabejojo, ar prezidento postas yra geresnis pasirinkimas negu karjeros perspektyvos po sėkmingo vadovavimo ES finansams.

Anot L. Ulevičiaus, vieša G. Nausėdos pozicija rodo, jog kandidatavimas nėra jo asmeninė idėja, greičiau tai yra įtakingos aplinkos vizija, suradus rinkėjams galimai tinkamą kandidatą. O A. Zuokas ir A. Kubilius visą dėmesį kol kas sutelkę į Vyriausybės darbą, todėl sunku nuspėti, ar jie balotiruosis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad prezidento rinkimai vyks iš esmės kartu su rinkimais į Europos Parlamentą. Todėl partijoms teks abi kampanijas integruoti ir siūlyti bendrą „komandą“ arba dėlioti atskirus veiksmus, o prezidento rinkimuose gal net specialiai priešpastatyti kandidatą prieš visus kitus.

L. Ulevičius spėjo, kad, jei nebus esminių perversmų, ypač prezidento rinkimuose vadinamieji populistai turi minimalias galimybes sulaukti sėkmės. Didžiausia dalimi dėl to esą „kaltas“ A. Valinskas, parodęs, jog politikoje „žvaigždės“ yra bedantės. Rinkėjai, kurie balsavo už Tautos prisikėlimo partiją, turėtų būti nusivylę – „jie tikėjosi šou reportažų iš Seimo salės, o tegavo niūrų A. Valinską iš spaudos konferencijų salės, kur jis sakosi nebesąs žurnalistų kolega“.

A. Brazausko galimybės sustiprėjo

Komunikacijos kompanijos „VRP | Hill & Knowlton“ vykdančiojo direktoriaus Mykolo Katkaus teigimu, kol kas prezidento rinkimų kampanija sukasi aplink D. Grybauskaitę: „Visi laukia jos apsisprendimo. Nėra prasmės ieškoti rėmėjų. Jei sutiks, dešiniųjų kandidatė bus D. Grybauskaitė. Jei ne, gali būti keturi-penki kandidatai – ir iš partijų vidaus, ir iš išorės.“

DELFI pašnekovas teigiamai įvertino tokią eurokomisarės poziciją: „Geresnės rinkimų kampanijos nesugalvosi. Kol kas ji sako „ne“, bet paprašyta gali sutikti. Tuomet naujai valdančiajai daugumai ji gali pateikti įvairių siūlymų ir reikalavimų. Jei D. Grybauskaitė rengiasi rinkimams, tai yra sėkmingiausia taktika – išlaukti ir paskelbti savo sprendimą, kol dauguma nesusivoks ir neišpils ant jos viso purvo.“

Anot M. Katkaus, jei rinkimuose dalyvaus D. Grybauskaitė, norėdami atkreipti dėmesį gali kandidatuoti įvairūs mažesnio kalibro politikai, pavyzdžiui, „Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis. Kitu atveju galimybių sėkmingai pasirodyti esą turi ir A. Brazauskas, ir G. Kirkilas, ir A. Valinskas.

„Dabartiniame kontekste A. Brazauskas atrodo stipriau. Prieš tris mėnesius būčiau abejojęs jo galimybėmis“, - pažymėjo viešųjų ryšių specialistas ir pridūrė, kad rinkėjams gali būti mielas nerėksmingas socdemas, galintis sugrąžinti senus ekonominio pakilimo laikus. Žmogų, galintį ištraukti šalį iš krizės, įkūnija ir finansininkė D. Grybauskaitė.

M. Katkus neatmeta, kad gali kandidatuoti dar viena asmenybė iš Briuselio – europarlamentarė, ekonomistė Ona Juknevičienė. Jo manymu, balotiruotis gali ir krašto apsaugos ministrė konservatorė-krikdemė Rasa Juknevičienė, ir trumpai Seime dirbęs teisininkas Kęstutis Čilinskas, kritikuojantis valdžią dėl kompanijos „Leo LT“ ir kai kurių kitų sprendimų, ir iki šiol neminėtas žmogus, pavyzdžiui, kuris nors verslininkas.

Bandyti nuspėti laimėtoją, pašnekovo manymu, bus galima tik išgirdus žmonių, kurie susigrums rinkimuose, pavardes. Nes pretendentų galimybės esą itin priklausys nuo konkurentų.

Be to, kampanijos metu, priešingai nei anksčiau, nebus naudojami TV klipai, todėl didesnės reikšmės įgis kandidato asmenybė, partinis užnugaris ir resursai, viešųjų ryšių konsultantai, atsakingo darbo patirtis, finansavimas, gebėjimas pritraukti nevyriausybines organizacijas. Svarbi bus net ekonominė situacija šalyje.

Rinkėjai laukia gelbėtojo?

Nors DELFI pašnekovai giria kai kurių galimų pretendentų delsimą paskelbti savo sprendimą dėl kandidatavimo, politologai tai kritikuoja. Anot Dariaus Varanavičiaus, partijų vengimas apsispręsti dėl kandidatų reiškia, kad rinkėjų laukia „katė maiše“.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, partijų pasyvumas artėjančių šalies vadovo rinkimų fone rodo, kad prezidento institucijos vaidmuo silpnėja.

„Likus mažiau nei pusei metų iki prezidento rinkimų galimas kandidatų sąrašas yra visiškai neaiškus. Atrodo, kad prezidento, kaip institucijos, vaidmuo Lietuvos politikoje aiškiai mažėja, nes didžiosios partijos nėra paskelbusios galimų pretendentų. Rinkimuose gali dalyvauti daug kandidatų, rinkimus laimėti gali bet kas“, - sakė jis.

Anot L. Ulevičiaus, prezidento rinkimų kampanijoje itin didelės reikšmės turės tai, kokią prezidento vietą valstybėje siūlys kandidatai: „Ar tokią pačią, kokią užima Valdas Adamkus, t. y. solidžiai nuobodžią, ar aktyvaus pažadų dalintojo/sąlyginio ombudsmeno (dėl ko buvo laimėjęs R. Paksas), ar kažkiek nematytą „gerų ryšių valdytoją/žinovą“ (potencialus variantas D. Grybauskaitei)? Galimi ir kiti variantai – atsakymą turėtų pasufleruoti rinkėjų lūkesčių tyrimas. Galiu tik prognozuoti, jog vėl bus laukiama gelbėtojo/ombudsmeno.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Situacijai blogėjant COVID-19 toliau kemša ligonines: žmonės bijo, kad nesulauks pagalbos, uždaromi kai kurie skyriai (68)

Vilniuje medikai jau savaitę kovoja dėl sunkia COVID-19 forma sergančio keturiolikmečio gyvybės....

Vladimiras Laučius | D+

Saudargas: kunigams reikšti savo nuomonę visuomenei svarbiais klausimais – būtina (52)

Nors kunigai tiesiogiai politikoje nedalyvauja, pareikšti savo nuomonę svarbiais valstybės gyvenimo...

Prezidento kalba Čikagoje neapsiėjo be incidentų: moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ketvirtadienį lankėsi Čikagos...

Seime – iniciatyva baudas už PVM grobstymą didinti 2-5 kartus (7)

10 Seimo narių įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) įstatymo pataisą, pagal kurią...

„Bloomberg“: Niujorke – Boriso Johnsono šou

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas , puikiai mokantis lotynų kalbą ir...

Neįtikėtinas sukčių įžūlumas: moteris NT skelbimų portale rado savo namo nuotraukų įspėja saugotis apgavikų (35)

Abejojančių, kad šie metai NT rinkai buvo ypač sėkmingi, rasti sunku. Tačiau toks aktyvumas...

Skaičiai nemažėja: Lietuvoje nustatyti 1464 nauji koronaviruso infekcijos atvejai papildyta (202)

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1464 nauji koronaviruso ( COVID-19 ) atvejai,...

Blinkevičiūtė kritikuoja Šimonytės retoriką: sukėlus tokį šaršalą nebuvo priimta jokių sprendimų (190)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja...

Pajūryje siautėjo galinga audra: išversti medžiai, išplaukti negali du laivai įspėja kitus miestus (21)

Penktadienio naktį Klaipėdoje siautęs didžiulis vėjas, gūsiais siekęs iki 30 metrų per...

Kinija demonstruoja galią: Taivano link pasiųsti 24 karo lėktuvai (102)

Kinija ketvirtadienį pasiuntė 24 karo lėktuvus Taivano link, demonstruodama savo karinę...