„Turiu pakankamai žinių, energijos, bagažo eiti šiuo pramintu keliu“, - Seime sakė M. Martišius.
Kalbėdamas apie vadinamąją „MG Baltic“ istoriją, M. Martišius sakė, kad nėra susijęs nei su „MG Baltic“ koncernu, nei su kuo nors kitu. „Esu nepriklausomas“, - teigė jis.
Pretendentas vadovauti LRTK neatmetė, kad, jeigu būtų paskirtas, dėl darbų gausos jam gali tekti stabdyti dėstytojo karjerą.
Doc. dr. M. Martišius LRTK dirba nuo 2013 m., nuo 2006 m. dėsto Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, taip pat Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Kandidatas taip pat yra dirbęs įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Seimo posėdyje kalbėdamas A. Martišius akcentavo, kad LRTK reikės tęsti pradėtus darbus, laukia autorių teisių gynimas internete, bendravimas su rinkos dalyviais. „Gyvename iš tikrųjų didžiulių pokyčių laikotarpiu, kai dėl technologijos transformacijos keičiasi pati medijos aplinka, ir tą kaitą mes vis labiau pajusime Lietuvoje. (...) Didieji rinkos žaidėjai, pasauliniai rinkos žaidėjai vis labiau skverbsis į mūsų rinkos vidų, o mūsų rinkos vidaus žaidėjams teks prie to prisitaikyti“, - teigė kandidatas į LRTK pirmininkus.
Dabartinis LRTK pirmininko pavaduotojas A. Martišius pabrėžė naujos audiovizualinės direktyvos perkėlimą į mūsų teisę. „Pagal naują direktyvą ypatingais atvejais užteks po vieną pažeidimą, po kurio galėtume imtis tam tikrų sankcijų prieš mūsų informacinę erdvę pažeidžiančius subjektus. Kitais metais turėsime net trejus svarbius rinkimus, ir gali būti, kad tų rinkimų metu kažkas norės piktavališkai pabandyti veikti apeinant mūsų žaidimo taisykles, bandant daryti mums įtaką. Todėl manau, kad tai bus vienas iš svarbiausių dalykų, ką reikės daryti“, - teigė M. Martišius.
Po susitikimų su Seimo komitetais ir frakcijomis rugsėjo 27 d. Seime planuojama balsuoti dėl M. Martišiaus paskyrimo.
Nutarimo projekte, kurį antradienį pateikė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, taip pat siūloma atleisti M. Martišių iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų.
M. Martišiaus kandidatūrą vadovauti LRTK praėjusią savaitę išrinko Seimo Kultūros komitetas. Už M. Martišių balsavo keturi komiteto nariai.
Už kitą kandidatą Žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių balsavo du komiteto nariai.
Dėl LRTK pirmininko ir pavaduotojo turės balsavimu apsispręsti visas Seimas.
Naujas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas bus paskirtas vietoj atsistatydinusio Edmundo Vaitekūno.
Seimas yra patenkinęs LRTK pirmininko E. Vaitekūno atsistatydinimo pareiškimą. Jis liko dirbti komisijos nariu.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija - nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija.
LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.
LRTK yra kolegialus organas, kurį sudaro 11 narių, iš kurių du skiria prezidentė, po tris narius - Seimas ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną narį - Lietuvos katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.