Apie L. Ruokytės-Jonsson atleidimą premjeras pranešė pirmadienį. Kartu su ja iš ministrų kabineto šalinami aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Aiškių priežasčių, kodėl nuspręsta atleisti kultūros ministrę, nurodyta nebuvo. Apie ją dar tą pačią dieną kalbėdamas S. Skvernelis tvirtino ja pasitikintis, priekaištų neturintis, o atleisti ją ir K. Navicką nutarta siekiant vyriausybės atsinaujinimo.
Savigarba neleistų dirbti toliau
Tačiau netrukus prabilo pati iš darbo atleidžiama ministrė. Tik pasirodžius žiniai apie jos pašalinimą iš pareigų su žurnalistais kalbėjusi L. Ruokytė-Jonsson buvo taktiška ir į detales nesileido, tačiau po susitikimo su prezidente jos pozicija pasikeitė. Ji pati šalies vadovės paprašė būti atleidžiama, tik pageidavo, kad jai būtų leista dirbti, kol bus baigta kultūros strategija iki 2030 metų. Po susitikimo su D. Grybauskaite L. Ruokytė-Jonsson žurnalistams prakalbo apie iš premjero patirtą spaudimą.
„Savo noru pateikiau atsistatydinimo prašymą premjerui. Tai yra labai aiškus apsisprendimas – su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti daugiau, nėra prasmės dirbti daugiau, turbūt ir mano savigarba neleistų (dirbti su premjeru – LRT.lt).
Paprašiau prezidentės trumpo laikotarpio, kad galėčiau užbaigti vieną iš pagrindinių darbų, tai yra Kultūros strategiją 2020-2030 m., kuri yra beveik padaryta“, – trečiadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė L. Ruokytė-Jonsson.
Tokius ministrės žodžius premjeras, panašu, pasitiko su įniršiu. Jis pareiškė nematantis jokios prasmės, kad atleidžiama ministrė dirbtų ilgiau negu iki penktadienio ir teigė, kad jei ministrė dirbs ilgiau, jai gali būti rengiama interpeliacija.
„Šiuo atveju, matyt, įvyktų tai, kas tokiu atveju būtų prognozuotina. Nežinau, gali būti ir interpeliacija“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Atsakomybę meta prezidentei
Šalies vadovė penktadienį sutiko, kad L. Ruokytė-Jonsson dirbtų iki gruodžio 21-osios. Po tokios žinios S. Skvernelis teigė, kad tai reiškia, jog prezidentė prisiima atsakomybę už tolesnį ministrės darbą.
„Tai reiškia, kad prezidentė iki ministrės darbo pabaigos prisiima atsakomybę už Kultūros ministerijos ir ministrės veiklą ir galimas pasekmes“, – sakė Saulius Skvernelis.
Frakcijoje nekalbėjo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kuri ir delegavo į ministrų kabinetą L. Ruokytę-Jonsson, pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė portalui LRT.lt teigė, kad kol kas apie galimą interpeliaciją kultūros ministrei kalbėta nebuvo. Pasak jos, šiuo metu valdantieji orientuojasi į kitų metų valstybė biudžeto priėmimą.
„Ta tema nebuvo plačiau diskutuota, nes turėjome didžiulį rūpestį – antrąjį biudžeto svarstymą, ruošiamės tam labai atsakinga, svarstėme apie nenumatytą Seimo posėdį. Apie personalijas šį kartą nekalbėjome, atidėjome vėlesniam laikui, po biudžeto priėmimo. Frakcijoje tokių diskusijų nebuvo“, – komentavo Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė.
Ji sakė mananti, kad iki interpeliacijos prieita nebus. Anot politikės, ministrų kandidatūras ir atleidimus teikia premjeras, tad jis ir spręs su L. Ruokyte-Jonsson susijusius klausimus.
„Aš manau, kad sprendimai turi būti surasti ne interpeliacijų, o kalbėjimosi, susitarimo būdu. Manau, kad viskas bus gerai, manau, kad prie to turime sugrįžti savo laiku“, – teigė „valstietė“.
Politologas: nebetinka savi profesionalai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas teigė, kad reiškia nepamiršti, jog formuojant vyriausybę „valstiečių“ lyderiai ne kartą pabrėžė, kad tai – profesionalų vyriausybė, kitokia, nei buvusios iki šiol. Tačiau įpusėjus kadencijai, pasak jo, jau matome, kad nebėra šešių šios vyriausybės narių.
„Jei kalbame apie interpeliaciją, tai klausimas, ar savi profesionalai tiek nebetinka, kad negali pabūti dar dvi savaites. Atrodo, kad tai daugiau emocinis, o ne racionalus vertinimas. Galvojimas apie interpeliaciją savo ministrui iš profesionalų vyriausybės, kuri liks dar porą savaičių, nėra paaiškinama jokiais racionaliais metodais. Nebent premjeras sakytų, kad jau turi kitą kandidatą, kuris pradės dirbti nuo kitos dienos.
Kai dvi savaitės yra interpeliacijos vertas dalykas, tai rodo, kad arba pasirinkti profesionalai nėra vertinami kaip profesionalai, arba apgaudinėjami rinkėjai“, – komentavo M. Jurkynas.
Pasak jo, ministrai, prabildami apie nepasitenkinimą S. Skverneliu, praskleidė užuolaidą ir parodė, kokie iš tikro santykiai su premjeru. Be to, politologo teigimu, ši situacija parodė ministro pirmininko blaškymąsi ir nepastovumą: „Jeigu vieną dieną sako, kad pasitiki, o po dviejų dienų, išreiškus neigiamą nuomonę, jau grūmoja interpeliacijomis, tai rodo, kad premjeras nėra stabilus.
L. Ruokytė-Jonsson ir K. Navickas nušvietė premjerą ne pačioje geriausioje šviesoje ir dabar jis yra emociškai įsižeidęs, nori savotiškai atkeršyti. Bet ar tai yra aukštos prabos politiko elgsena, palieku vertinti visuomenei.“
Paklaustas, kaip vertina S. Skvernelio žodžius, kad nuo šiol už kultūros ministrės darbą atsakomybę turi prisiimti prezidentė, M. Jurkynas atsakė, kad tai atrodo labai keistai, nes ministrai pirmiausia yra pavaldūs premjerui, yra jo komandos dalis.
Pašnekovo manymu, tokia ministro pirmininko pozicija rodo atsakomybės kratymąsi: „Vietoje to, manau, premjeras turėtų aktyviai ieškoti kandidatų, nes kiek žinau, surasti kandidatus į šią vyriausybę nėra lengva, ypač tose srityse, kur reikalingos reformos.“