– Koalicijos susitarimo pasirašymas nukeltas mažiausiai dukart. Dėl ko nepavyksta susitarti?
– Matyt, yra keli punktai. Vienas dalykas, kad pačios derybos yra įdomios. Šios politinės jėgos kartu dirba jau daugiau nei dvejus metus ir, atrodytų, kad didelių nesutarimų neturėtų būti. Akivaizdu, kad dabar yra tas laikas, visko norima pasiūlyti labai daug, bet valstybės galimybės yra labai ribotos. Reikia susitarti dėl prioritetų. Praėjusį penktadienį galbūt sutartis jau būtų pasirašyta, tačiau įvyko vienos iš pagrindinių partijų „socialdarbiečių“ prezidiumo posėdis, kur buvo nutarta atidėti pasirašymą. Kiek aš žinau, šiandien jis taip pat vyksta. Įdomu, ar penktadienį sutartis bus pasirašyta.
– Labiausiai pasirašymą vilkina „socialdarbiečiai“?
– Praėjusią savaitę ta informacija buvo pasirodžiusi aiškiai ir viešai. Kiek suprantu, preliminarus sutarimas tiek su lenkais, tiek su „Tvarka ir teisingumu“ pasiektas buvo. Visgi suprantu, kad jeigu nesusitariama su visais, nesusitariama dėl nieko.
– Kodėl „socialdarbiečiai“ stabdo? Kas jiems netinka?
– Reiktų jų klausti. Jie buvo įvardiję, kad jie mato labai svarbų sau dalyką – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir tą pozicijos lauką, kuriame norėtų veikti. Tai yra svarbus klausimas, nes turbūt ir valdantieji norėtų šios ministerijos.Taip pat yra ir daug kitų programinių dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti, nes viskam valstybės pajamų neužteks. Jeigu mes kalbame ir apie nemokamą maitinimą, vaiko pinigus, pensijų kėlimą, tai tiesiog pinigų viskam neužteks.
– Kodėl „socialdarbiečiams“ yra neduodama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija?
– Čia nėra klausimas – duodama ar neduodama. Klausimas yra, kas prisiima atsakomybę už svarbiausias valstybės sritis. Akivaizdu, kad šiai Vyriausybei, kurios viena iš pagrindinių žinučių buvo socialinės atskirties mažinimas, vaiko pinigai ir pensijos, tai ši ministerija yra kertinė. Aš puikiai suprantu, kodėl koalicijos partneriai jos nori.
– Bijote Šalaševičiūtės, kuri bus antra Blinkevičiūtė?
– Tikrai nebijau, nes nei dėl vieno kandidato į ministrus dar kalbos net nėra. (…) Politika yra kompromisų menas, kaip pavyks susitarti dėl kažkokių konkrečių pozicijų.
– Dėl ko jau sutarta? Tik dėl vaiko pinigų?
– Susitarta jau dėl labai daug. Yra susitarta dėl praktiškai visų programinių nuostatų, kuo būtų galima papildyti dabartinę Vyriausybės programą. Toliau reikia susitarti dėl atsakomybės sričių, tai yra ir ministerijos, kiti dalykai. Taip pat vaiko pinigų dydis, kokia bus universali išmoka. Galutinai dėl to susitarta nėra.
– Bet socialdarbiečiai bus naujojoje koalicijoje ar gali būti visaip?
– Manau, kad gali būti visaip. Man būtų keista, kad koalicijos partneriai, kurie buvo ilgą laiką nuo Vyriausybės sudarymo pradžios 2016 metų, vėliau politinė jėga skilo, bet jie išliko, dabar staiga pasitraukų į opoziciją ir staiga imtų oponuoti tiems darbams, kuriuos patys kūrė. Vienokius ar kitokius postus visos koalicijos partnerės turės. Klausimas, ar būtinai turi būti tavo deleguotas ministras, kad būtų susitarta dėl konkrečių programinių dalykų. Aš manau, kad net ir „valstiečių“ deleguotas socialinės apsaugos ministras galėtų daryti dalykus, dėl kurių sutaria keturi koalicijos partneriai. Šioje vietoje problemos nematau.
– O ką jūs jiems siūlote? Ką jie gauna?
– Kol kas nėra jokio siūlymo „ant stalo“. „Socialdarbiečiai“ jau turi atsakomybę už dvi ministerijas. Girdime viešus pareiškimus, kad kažkas gali pasikeisti. Pamatysime. Dėl konkrečių ministerijų aš negaliu atskleisti informacijos, derybos nėra baigtos. Kokie pokyčiai bus toliau – klausimas, kurį kelia pati partija. „Socialdarbiečiai“ ne kartą viešai išsakė norą gauti „ūkinę“, jų žodžiais tariant, ministeriją. Klausimas yra toks, kas būtų daroma siekiant ministerijos, kokios atsakomybės būtų įvardijamos.
–Bet pasitrauks Viktoras Pranckietis? Kodėl socialdarbiečiams taip reikia Seimo pirmininko kėdės?
– Jis pats atsakė į šį klausimą – trauktis jis nesiruošia. „Socialdarbiečiai“ praėjusią savaitę taip pat atsakė, kad tai nėra prioritetas. Šiandien akivaizdu, kad visos pusės atsitraukia nuo šio tokiu karštu tapusio klausimo. Jau ir pats Viktoras Pranckietis sako, kad dabar jau įtampa šiek tiek atslūgo, laukiama, kas bus toliau. Net jeigu koalicija bus iš keturių koalicijos partnerių, tai bus 77 žmonės, priklauso dar nuo to, kiek iš mišrios grupės parems. Tam, kad tu galėtum pakeisti Seimo pirmininką, jeigu jis pats nesitraukia, tau reikia dviejų balsavimų, ir reikia turėti daugumą. Natūralu, kad visi supranta, jog tai nėra labai lengvas uždavinys. Tai yra Konstitucijoje ir Seimo statute numatyti dalykai. Jeigu tu turi 5-6 balsų persvarą, neabejoju, kad ir „valstiečių“ frakcijoje būtų žmonių, kurie palaiko Viktorą Pranckietį. Aš, beje, ir pats jam simpatizuoju.Ir premjeras yra sakęs, kad Seimo pirmininkas blogai nedirba. Tą procedūrą praeiti būtų sunku, ko gero, todėl „socialdarbiečiai“ žengia žingsnį atgal.
– O gal jų noras būti koalicijoje, tik noras priminti rinkėjams apie save, nes pastarieji rinkimai – savivaldos ir Europos parlamento – jiems tikrai nebuvo sėkmingi?
– Tai yra viena iš priežasčių. Manau, kad visgi svarbu nuspręsti, ir kas vyks po 2020 metų rinkimų. Akivaizdu, kad buvimas valdančiojoje daugumoje leidžia būti labiau matomiems, parodyti, kas konkrečiai yra padaryta. Kita vertus, išeiti į opoziciją likus metams, irgi tame būtų tam tikros politinės naudos. Iš politinės patirties pasižiūrėjus į kitus Seimus tos politinės jėgos, kurios staiga suskildavo, pereidavo į kitas jėgas, keisdavo savo vertybinę poziciją, dažniausiai jos jau nebeturėdavo tiek laiko įtikinti rinkėjų.
– Ar „socialdarbiečiai“ pateikė norą eiti į rinkimus su „valstiečiais“?
– Tai buvo viešai įvardinta, kad apie tai buvo kalbėta, bet noras buvo vienas dalykas, nežinia, ar bus patenkintas. Tiesa, žinau, kad ir „tvarkiečiai“ kalba apie didžiulius pasikeitimus partijoje, kalba, kad gal reikėtų jungti frakcijas. Pasvarstymų yra daug ir įvairių. Tiesa, kol kas tie pasvarstymai tėra teoriniame lygmenyje. Neabejoju, kad visos politinės jėgos jau galvoja apie Seimo rinkimus ir visa tai keičia jų darbotvarkę.
– Ką darysite, su „tvarkiečiais“?
– Jiems yra pasiūlyta prisijungti, nes reikia balsų, bet jeigu nei vienas iš jų neprisijungia, akivaizdu, kad net ir daugumos sudaryti 3 koalicijos partnerėms nepavyks. Bent kiek dabar žinau, „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja tą frakcijos susitarimą paversti partijos susitarimu.
– Ar tikrai Agnė Širinskienė gali būti jiems paskolinta?
– Tai yra klausimas, kuris sukelia labai nemažai aistrų paprastoje ir lygioje vietoje. Frakcija Seime yra reikalinga labai dėl paprasto dalyko – jeigu „Tvarka ir teisingumas“ neturi frakcijos ir lieka mišrioje grupėje, ir ten prasideda tam tikros diskusijos dėl postų ir panašiai, tai vis tik gali kilti įvairių kliūčių dėl vadovavimo komitetams ir pan. Jeigu jau nori dalyvauti lygiavertiškais pagrindais, galbūt yra prasmė kažkokiu būdu tą frakciją išsaugoti.Žinoma, gana keista, kad nemaža dalis tos frakcijos atsidūrė mišrioje grupėje. Agnė Širinskienė sprendimą pasiūlė, nežinia, kaip bus vėliau.
– „Socialdarbiečiams“ nenusileidus dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) posto, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad koalicijos sutartis gali būti pasirašoma ir be jų, be to, jis svarstytų vadovauti mažumos Vyriausybei.
– Taip, tai buvo deklaruota labai aiškiai, nieko labai naujo neįvyktų. (…) Tiesą sakant, aš nemanau, kad net ir nepasirašę sutarties, „socialdarbiečiai“ taptų labai aršūs dabartinės koalicijos kritikai. Kitas dalykas tas, kad vis tiek už bet kurį premjerą turės nubalsuoti Seimo dauguma.
– Ar jūs tikite, kad jeigu pakeičiami bent du ministrai, „socialdarbiečiai“ jus palaikytų?
– Būtų klausimas dėl labai konkrečių sprendimų. Manau, kad „socialdarbiečiams“ pirmiausia reikėtų savo rinkėjams atsakyti, kodėl viena ar kita reforma būtų nepalaikoma. Dėl kai kurių klausimų galbūt būtų sunkiau susitarti, bet manau, kad šiai partijai žiūrint į perspektyvas, trauktis į opoziciją būtų keista.
– Jeigu jūs liekate mažumos Vyriausybė, iš kokių politinių jėgų tikėtumėtės palaikymo? Tikitės susitarimo su konservatoriais?
– Manau, kad Skvernelis jau tai yra įvardijęs labai aiškiai, kad durys yra atviros, reikia kalbėtis. Dalis kontroversiškų klausimų būtų sustoję, jie dingtų iš darbotvarkės, liktų klausimai, kurie galbūt nekelia tokių didelių aistrų.
– O kokie klausimai kelia politines aistras?
– Pavyzdžiui, švietimo reforma buvo klausimas, kuris kėlė aistras, mokesčių reforma. Aš galbūt taip atvirai pasakysiu, bet pats laikas įsiklausyti į opoziciją dėl paprasto dalyko. Pavyzdžiui, dabar Vyriausybė siūlė didinti NPD, kas reiškia, kad visiems mums pajamos didėja, opozicija sakė, kad nedarykime tos, nes reikia valstybės pinigus sutaupyti, galbūt juos nukreipti į viešąjį sektorių. Kol kas matome visuose rinkimuose pirmauja konservatoriai, todėl galbūt reikia įsiklausyti, kam didinti tas pajamas, jeigu žmonės yra pasiruošę, kad jų didinti nereikia.
– Kurias ministerijas gauna kiti koalicijos partneriai?
– Nėra susitarta dėl konkrečių ministerijų.
– Bet yra kalbėta, dėliota?
– Daugiau yra kalbėta apie kvotas ir apie skaičių, kas tai galėtų būti. Galiu pasakyti, kaip yra dėliota konkrečiau. Yra išsakyti pageidavimai į tam tikras ministerijas. Kalbant apie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, žinau, kad taškas tikrai nėra padėtas. Jeigu aš įvardinčiau bet kurią ministeriją, aš turbūt sumeluočiau ir suklaidinčiau.
– Jeigu jūs žinote konkrečiau, tai gal gali pasakyti konkrečiau?
– Yra svarstoma dėl kelių ministerijų, bet aš negaliu pasakyti.
– Bet kas yra svarstoma?
– „Tvarkiečiai“ tai turėtų komentuoti. Aš galiu įvardinti pono Žemaitaičio žodžiais, ką jis yra pasakęs. Aš patvirtinu, kad jis nemelavo. Jis yra įvardijęs, kad jie pretenduotų į tris ministerijas: į Teisingumo, Vidaus reikalų ministeriją arba Žemės ūkio ministeriją. „Socialdarbiečiai“ yra įsivardiję, kad Teisingumo ministerija neva jiems neatrodo, kaip prioritetas, o lenkų rinkimų akcija, mano nuomone, kalbant apie ministerijas laikosi atokiausiai, dabar labiau gal principinis jiems dalykas yra vaiko pinigai. Jeigu bus aiškiai susitarta dėl programinių dalykų, manau, kad jie sutiks su tuo, kas jiems būtų pasiūlyta, o dėl konkrečių ministerijų su jais dar tikrai nesutarta. Akivaizdu, kad kokios 8 ministerijos lieka didžiausiai valdančiajai partijai, kitos lieka koalicijos partneriams. Kaip ten viską išdėlioti yra didžiulis galvos skausmas. Viskas gali pasikeisti paskutinę minutę.
– Kurie ministrai iš dabartinių, jūsų žiniomis, dar gali būti keičiami?
– Tai yra susiję tiesiogiai su ministerija. Aš manau, kad iš tų, kurios lieka „valstiečiams“ bus keičiama nedaug ministrų.
– Kiek ir kokių?
– Galbūt gali būti kalba apie kelis ministrus, bet reikia šiuos klausimus užduoti ir naujai išrinktajam prezidentui. Tai priklausys ir nuo jo pozicijos. O iš premjero galiu aiškiai pasakyti, kad jis pasitiki visa savo komanda. Kitas dalykas – klausimas, ar visi ministrai pasiliks ir patys nepriims sprendimo trauktis.
– Ar bent koks šansas, kad Rokas Masiulis išsaugos postą?
– Taip, beveik neabejoju, kad R.Masiulis yra vienas populiariausių ministrų. Bet vėlgi klausimas, kieno atsakomybėje bus ši ministerija. Kita vertus, jam reikės rasti kalbą su kitais ministrais.
– Tai gali būti jis keičiamas?
– Gali būti keičiamas, bet yra daug šansų, kad jis ir gali likti.
– Ar gali būti, kad susisiekimo ministru būtų siūlomas Arvydas Vaitkus?
– Tai irgi buvo viešai įvardinta. Jeigu reikėtų išsakyti savo nuomonę, visokių variantų gali būti, nors tuo abejočiau. Dabar tai yra spekuliatyvu, nes apie konkrečius dalykus dar nekalbama.