„Ką jūs manote, kad ir V.Adamkus susijęs su tuo (su Rusijos slaptosiomis tarnybomis – DELFI)? - teisme retoriškai klausė V.Kavaliauskas. Jam taip pat kyla klausimas, „kodėl tiriama ne tų asmenų veikla, kurie iš tiesų bendradarbiavo su KGB, o tų, kurie darė kažką gero.“
„Nebuvau slaptas bendradarbis. Tačiau daug kas bendradarbiavo su KGB ir jie tai neigia, vadinasi, jie yra melagiai arba išverstaskūriai“, - sakė V.Kavaliauskas.
Posėdyje, kuris vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, A.Brazausko patarėjas negailėjo kritikos Liustracijos komisijai ir jos tariamai priklausomybei nuo kai kurių Seimo opozicijos atstovų.
„Aš manau, kad komisija nenorėjo būti objektyvi ir sužinoti tiesos mano atveju. Per ją bandoma spręsti asmeninius susikirtimus, o taip manau todėl, kad apie Liustracijos komisijos sprendimą sužinojau ne iš jos narių, o iš parlamentarų“, - sakė V.Kavaliauskas. Uždarame teismo posėdyje jis galėtų įvardinti šių parlamentarų pavardes.
Apie ketvirtadienį vyksiantį teismo posėdį iš vakaro V.Kavaliauskas pats informavo žurnalistus elektroniniu paštu. Teisme nagrinėjamas premjero patarėjo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti praėjusių metų lapkritį priimtą ir jį sovietinio saugumo bendradarbiu pripažinusį Liustracijos komisijos nutarimą.
Jį Liustracijos komisija priėmė išanalizavusi Lietuvos ypatingajame archyve saugomus KGB dokumentus. Juose buvo rasti įrašai, kad žurnalistu dirbęs V.Kavaliauskas turėjo „Karaliaus“ pseudonimą bei tam tikras užduotis – rinkti informaciją apie sovietinį saugumą dominusius asmenis.
Komisijos atstovai teisme sakė, kad saugumui rūpėjo kai kurie JAV gyvenę asmenys ir apie juos reikėjo surinkti kuo daugiau informacijos, kad vėliau būtų galima pradėti verbavimo procedūras.
Tačiau komisijos atstovai teigė archyvuose neradę raštiško V.Kavaliausko pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB. Taip pat, nėra surinkta įrodymų, kad už bendradarbiavimą jam buvo mokamas atskiras atlygis.
V.Kavaliauskas sakė, kad jokio pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB nėra rašęs, taip pat, kad neva nežinojo apie jam suteiktą pravardę. Nors vėliau jis sakė, kad žinojo, jog visi buvo koduojami – ir persekiotojai, ir persekiojamieji.
V.Kavaliauskas nuo 1984 iki 1988 metų gyveno ir dirbo žurnalistu JAV, bendradarbiavo su vienu didžiausių tuometinės Tarybų Sąjungos laikraščiu. Tuomet, anot patarėjo, visi laikraščiai buvo priklausomi, o juos kontroliavo Centrinis komitetas (CK), todėl ir jis, kaip žurnalistas JAV, buvo priklausomas nuo CK biuro.
V.Kavaliausko teigimu, jis visada save laikė „valstybės (Lietuvos) žmogumi“, todėl savo lėšomis į Lietuvą atgabeno apie tūkstantį meno vertybių, kurios dabar eksponuojamos įvairiuose šalies muziejuose. „Stengiausi visaip padėti Lietuvai, kartą į vieną kliniką padėjau atgabenti 200 kilogramų amerikietiško aspirino. Žinote, kas būtų buvę, jei kas nors apie tai būtų sužinoję“, - sakė V.Kavaliauskas.
Tačiau Liustracijos komisijos atstovai meno vertybių vežimą į Lietuvą vertino įtariai. Mat, niekas negali atsakyti, kas galėjo būti vežama kartoninėse dėžėse šalia paveikslų, vitražų, skulptūrų ar knygų.
Premjero patarėjas „gerus darbus Lietuvai“ teisme sakėsi darantis iki šiol. „Rašau 6 tomų knygą Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, o laiko liko nedaug“, - sakė V.Kavaliauskas.
Liustracijos komisijos iš archyvų surinktoje medžiagoje dėl galimo jo bendradarbiavimo su KGB yra informaciniai laiškai sovietų Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui bei kitiems partijos veikėjams. Anot Liustracijos komisijos atstovo teisininko Petro Ragausko teigimu, laiškų struktūra ir rašymo principas yra daugiau panašus į agentūrinius pranešimus.
P.Ragauskas iš Liustracijos komisijos surinktos medžiagos sprendžia, kad „Karalius“ buvo reikšmingas sovietinio saugumo įrankis, o po šiuo pseudonimu vienas po kito dirbo keli bendradarbiai.
Ankstesniame teismo posėdyje sausį teisėjų kolegija klausėsi pareiškėjo prašymu į posėdį pakviestų liudytojų.
Tarp jų - daug žinomų praeities ir dabarties visuomenės veikėjų: advokatas Kazimieras Motieka, įvairias aukštas pareigas sovietų Lietuvoje ėjęs Lionginas Šepetys, buvęs disidentas Viktoras Petkus, europarlamentaras Justas Vincas Paleckis, buvęs premjero patarėjas Jurgis Jurgelis, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, prieškario generolo Stasio Raštiko dukra Meilutė Raštikytė-Aleknienė ir kiti.