Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis.
„Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei pačias jautriausias vietas, tarp kurių yra ir taip vadinama 1991 metų sausio 13-osios byla“, – pareiškė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
„Atlikto tyrimo metu nustatėm visą tinklą asmenų, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – pranešė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ šaltinių duomenimis, gali būti, kad grupė asmenų talkino Rusijos teisėsaugai. Šių metų liepą Rusijos tardymo komitetas pradėjo Lietuvos pareigūnų ir teisėjų, dalyvaujančių sausio 13-osios byloje, baudžiamąjį persekiojimą. Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kiek dar yra asmenų, kuriems taikomas suėmimas ar kitokia kardomoji priemonė.
Po apklausų paleistas per kruvinus 1991 m. įvykius pagarsėjęs „Jedinstvo“ lyderis Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas neslepia savo ryšių su aukščiausiais Rusijos politikais. V. Ivanovas dar per „paksogeitą“ 2003 m. „Savaitei“ vardijo draugus iš Rusijos Dūmos, kurių nurodymu jis stebėjo ir pranešinėjo apie procesus Lietuvoje
Areštinėje laiką leidžiantis A. Paleckis yra teistas už melą esą per kruvinąją sausio 13ją televizijos bokšto gynėjai krito ne nuo sovietų okupantų, o nuo savų – nuo aplinkinių namų stogų paleistų kulkų. A. Paleckiui teismas skyrė 20 tūkst. litų baudą, kurią jis sumokėjo žaibiškai, nors būdamas bedarbis deklaravo vos 3 tūkst. 975,11 Lt pajamų per metus. Tąkart A. Paleckis aiškino netikėtai praturtėjęs grąžino paskolą namo statybai, užteko ir baudai.
„Visa paskola grąžinta, o ten. kur jūs kalbat apie 20 tūkst. – čia mano draugo paskola prieš keletą metų, mes su juo susitarėme, aš nebeturiu jos“, – kalbėjo A. Paleckis 2013 m. sausio 20 d.
Ar gali būti, kad tas draugas – tinklo „Pasaulis be nacizmo“ įkūrėjas Rusijos parlamentaras milijonierius Borisas Špigelis? Šios organizacijos veikla nukreipta prieš Baltijos šalis. A. Paleckis tapo prezidiumo, kuriame – Kremliaus propagandistas Modestas Kolerovas, riaušėmis Taline pagarsėjusios Estijos „Naktinė sargyba“ aktyvistas Dmitrijus Linteris.
„Aš esu prezidiumo narys, esu padalinio Lietuvoje „Lietuva be nacizmo“ vadovas, tuo pačiu ir komisaras šitos organizacijos Lietuvai žmogaus teisėms“, – pripažino A. Paleckis.
Nuo vasaros kaito erdvė ir Lietuvoje – artėja kovas, kai rinksime merus ir savivaldybes, prieš akis svarbiausi metų prezidento rinkimai. Premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimai, esą konservatoriai kaitindami streikuojančių mokytojų nuotaikas vykdo Rusijos politiką, šiuos įžeidė. S. Skvernelis žada surinkti įrodymus. Tačiau mūsų pašnekovų teigimu, politikas netinkamai pateikė jau turimą informaciją dėl planų destabilizuoti padėtį prieš rinkimus.
Pirmiausia, nusitaikyta į jautriausią visuomenės dalį – vaikus ir tam puikiai tiko į dėmesio epicentrą patekusi kauniečių šeima, iš kurios buvo paimti vaikai. Prie Seimo pasipiktinusių išgąsdintų žmonių minia dėl grobiamų ir parduodamų vaikų. Minioje – prieštaringai vertinamų marginalų veidai. Seimas ėmėsi tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, protesto banga slopsta, nors bet kada gali įsižiebti nauja.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad tuo pat metu plaukė informacija iš įkalinimo įstaigų. Nepatenkinti pertvarka, kuria siekta panaikinti kalėjimų subkultūrą, subruzdo nuteistieji. Šaršalą kaitino ir kai kurie politikai, verslo atstovai, gauta duomenų apie rengiamą provokaciją.
„Buvo kalbėta apie įkalinimo įstaigas ir ten rengiamus neramumus, ir tai nėra šiaip informacija arba pamastymai, bet tai yra labai konkretūs operatyviniu būdu surinkti duomenys, kas tai daro, su pavardėmis, datomis ir t. t. Taip pat keliavo kita informacija, kuri labai aiškiai rodė, kad yra Lietuvai nedraugiškų jėgų, kurios gali pasinaudoti visaip eskaluojama situacija“, – pasakojo S. Malinauskas.
Iš kitos pusės nerimą kėlė užkaitęs mokytojų nepasitenkinimas dėl atlyginimų ir vienos profesinės sąjungos raginimai skelbti neterminuotą streiką, nuotaikas palaikė ir kai kurie savivaldybių politikai.
„Kai kur tiesiog savivaldybės, mes kalbame ne tik apie politinę vadovybę, bet ten praktiškai visose esminėse pozicijose sėdi partiniai žmonės, staigiai labai organizuojasi, kuria profesines sąjungas, veda žmones, ir atskirti, kur tai visiškai teisėta protesto forma, kur iš tikrųjų gali būti sąmoningai kurstomi neramumai, kur gali ateiti radikalūs elementai arba kur gali kilti naujas židinys – tai iš tikrųjų sukėlė labai rimtą nerimą“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Mokytojai pakelti į mitingus, o juose – vėl šmėžuojantys marginalai. Profsąjungų atstovai apsigyvena ministerijoje, juos lanko ne tik parlamentarai, bet ir nuolatiniai Maskvos propagandinių laidų veidai. Nesėkmingos derybos, švietimo ministrės negebėjimas derėtis su įžeistais pedagogais ir garui nuleisti palaikymo akcija nuo ministerijos iki Seimo, vyriausybei skamba paskutinis skambutis. Tarp reikalavimų – atidėti biudžeto priėmimą Seime.
„Jeigu viskas būtų nusikėlę į sausio mėnesį, tai valstybės laivas būtų net neišsiūbuotas tokiu atveju, mes galėjome turėti labai panašius įvykius, kurie prieš 10 metų vyko prie Seimo“, – sakė S. Malinauskas.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius prisimena, kad 2009 m., po mokesčių reformos, prieš pat profesinių sąjungų mitingą taip pat buvo maišto nuojautos, tačiau Valstybės saugumas jų nepatvirtino.
„Tai mes neturėdami jokių duomenų, jokių spec. tarnybų įvardijimų, kad čia kas nors gali įvykti, aš tiesiog iš politinės patirties sakiau, kad man kyla didelis nerimas dėl to, kad Latvijoje įvyko štai tokie dalykai“, – pasakojo A. Kubilius.
Šį mitingą organizavusios Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas „Savaitei“ yra sakęs, kad 2009 m. sausį savivaldybė vienu metu leido mitinguoti profesinėms sąjungoms ir „Socialistiniam liaudies frontui“. Šio lyderis A. Paleckis staiga atsidūrė su garsiakalbiu mitingo centre, į Seimo langus pasipylė akmenų kruša. Situaciją suvaldė tik atsiųstos riaušių malšinimo pajėgos. Įdomu tai, kad riaušių išvakarėse viena lažybų bendrovė siūlė lažintis dėl mitingo baigties, spėjant, kad riaušės įvyks, pastatytą sumą buvo galima paketurgubinti.
Tais metais ne vieną protesto akciją organizavusios pareigūnų profesinės sąjungos atstovai sako, kad marginalai nuolat siekė prisiplakti, provokuoti.
„Mes statydavome tokią papildomą apsaugą mūsų kolegų, įvairių pareigūnų – pasieniečiai ugniagesiai, policininkai buvo aprengiami specialiomis liemenėmis. Buvo net renginių, kur mes buvo apsijuosę „stop” juostom, nes tuo laiku sulaukdavom tų pačių politinių veikėjų, apie kuriuos prieš keletą dienų kalbėta, kurie yra suimti“, – sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ šaltinių informaciją apie planus surengti vos ne maištą valstybėje prašėme komentuoti ir paties premjero S. Skvernelio, tačiau šis žadėjo kalbėti tik po to, kai gaus visą išsamią informaciją iš visų operatyvinių tarnybų.