Kalbėdama apie Lietuvos visuomenės, institucijų ir nevyriausybinių organizacijų paramą Ukrainai, premjerė išskyrė Lietuvos istorinę patirtį ir atmintį, suformavusius atsparumą ir gebėjimą atpažinti šiandienes Rusijos imperines aspiracijas, teigiama pranešime spaudai.
„Žinome, kad laisvė nėra duotybė, nes daugybė žmonių tebeatsimena, jog visai neseniai buvo kitaip, ir susigrąžinti nepriklausomą valstybę Lietuvai, Latvijai ir Estijai kainavo daugybę pastangų. Tai yra brangintina ir dėl to verta kovoti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą 2022-ųjų vasarį buvo netikėta maniusiems, jog intensyvus ekonominis bendradarbiavimas vertybiškai priartins Rusiją prie Vakarų šalių, tačiau įvykiai parodė šį požiūrį buvus naiviu.
„Kiekvienas, gyvenantis Rusijos kaimynystėje ir žinantis jos istoriją – taip pat ir per asmeninę patirtį – žino, kad šioje šalyje nedaug kas keičiasi. Todėl tai, kas įvyko, nujautėme ir supratome artėjant“, – sakė premjerė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį į dezinformacijos įginklinimą – vieną iš ne visada pastebimų Rusijos veikimo Vakaruose būdų.
„Kartais žodžio laisvę painiojame su laisve melui, tai ypač problemiška socialinių tinklų eroje. Galime matyti situacijas, kai Ukrainą palaikantys ar tiesiog Rusijos brutalios agresijos faktus viešinantys įrašai blokuojami, tuo tarpu akivaizdūs Rusijos propagandos nevaržomai sklinda“, – sakė premjerė.
