Premjeras pratęsė terminą darbo grupei pateikti siūlymus dėl žvalgybos kontrolės

Anksčiau planuota, kad komisija teisės aktų projektus pateiks balandį, bet Vyriausybei sutelkus dėmesį į koronaviruso krizę jai duota daugiau laiko.

Darbo grupė turi Vyriausybei pasiūlyti, kaip sustiprinti žmogaus teisių apsaugą bei žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolę.

Jai pavesta svarstyti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas įstatyme numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei efektyvią išorinę kontrolę.

Darbo grupėje dirba Vyriausybės, teisėsaugos institucijų, teismų, advokatūros, Valstybės saugumo departamento atstovai.

S. Skvernelis yra siūlęs sukurti kontrolieriaus institutą, kuris vertintų ir žvalgybos tarnybų, ir kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmus.

Lietuvoje yra dvi žvalgybos tarnybos: Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Seimo kontrolierius šiemet paskelbė išvadas, kad „teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino“ taikyti žvalgybos metodus, kuriems nebūtina gauti teismo leidimo, todėl privatumo pažeidimai gali trukti nepagrįstai ilgą laiką.

Dabar įstatymas numato, kad teismo nesankcionuojamus žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu yra įslaptinti.

Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatyme turėtų būti įtvirtinta galimybė VSD pareigūnų veiksmus skųsti teismui.

Šiuo metu įstatymas numato, kad skundai gali būti teikiami parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Seimo kontrolieriui, tačiau jie gali pateikti tik rekomendacijas.

Kontrolierius taip pat paskelbė, kad pats VSD per mažai dėmesio skiria pareigūnų veiklos vertinimui žmogaus teisių aspektu, o įvertinus rizikas turėtų būti sukurtas „efektyvus išorinis VSD vykdomos veiklos kontrolės mechanizmas“.