Po susitikimo su prezidentu A.Brazauskas žurnalistams sakė, kad šis įstatymas su Vyriausybe nebuvo derinamas, todėl jis pasiūlęs prezidentui vetuoti šį įstatymą.
"Išeitis yra vienintelė. Aš manau, kad prezidentas taip ir pasielgs", - sakė A.Brazauskas.
Premjero nuomone, balsuodami už šias pataisas socialdemokratų daugumos partneriai socialliberalai padarė klaidą.
"Ne partijų pozicija skiriasi, o pavienių asmenų. Aš manau, kad tokių neapgalvotų sprendimų Seimas negali priimti nesuderinęs su Vyriausybe", - sakė premjeras.
Prezidento patarėjas Darius Kuolys po susitikimo patvirtino, kad premjeras siūlė prezidentui vetuoti įstatymą, tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė atkreipė dėmesį į labai rimtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo problemas bei susikaupusias skolas.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad koalicijos partneriai nesugeba susitarti dėl šito įstatymo, nėra sutarimo, jo teigimu, ir tarp Sveikatos apsaugos bei Finansų ministerijų.
D.Mikutienė po susitikimo prezidentūroje teigė nepakeitusi savo pozicijos dėl įstatymo pataisų ir apgailestavo dėl įsivyravusios "ydingos praktikos", kai vieną sritį bandoma gelbėti kitos sąskaita.
Pasak D.Mikutienės, šiuo metu skolos sveikatos sistemai siekia 340 mln. litų, iš kurių 120 mln. litų - dar iš 1998-1999 metų.
Sveikatos draudimo įstatymo pataisas Prezidentūra gavo praėjusį penktadienį. Per 10 dienų prezidentas turi apsispręsti, pasirašyti jas ar vetuoti.
Vetuoti įstatymo pataisas praėjusią savaitę prezidento prašė ir finansų ministrė Dalia Grybauskaitė, kurios nuomone, Lietuva neturi finansinių galimybių vykdyti tokias įstatymo nuostatas.
Tuo tarpu D.Mikutienė susitikime su prezidentu praėjusią savaitę teigė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondą gali ištikti bankrotas, jei nebus mažinami jo įsiskolinimai. Be esamų įsiskolinimų, parlamentarės teigimu, įgyvendinant naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, 2003 metais fondas negaus 60 mln. litų.
Susitikime Prezidentūroje, premjero teigimu, taip pat kalbėta apie kompensacijas už nekilnojamąjį turtą ir sovietmečiu nuvertėjusius indėlius.
"Tą naštą, kurią prisiėmė valstybė, įsipareigojusi kompensuoti apie 1,2 mlrd. litų turto pinigais, labai sunkiai galima įvykdyti", - sakė premjeras.
Jo teigimu, Vyriausybė siūlo kompensacijas pirmiausia mokėti tiems asmenims, kuriems labiausiai reikia - kenčiantiems dėl ligų, nedarbo, kitų dalykų.
Nuo 1992 metų iki 2002-ųjų pradžios kompensacijoms už žemę, gyvenamuosius namus, taip pat savininkams grąžintų namų nuomininkams jau išleista 247,1 mln. litų.
Jau priimti, bet dar neįgyvendinti sprendimai išpirkti 24,8 mln. litų vertės turto. Be to, iki šių metų pradžios pateikta prašymų išpirkti žemę, kurios vertė - apie 108,4 mln. litų, o dar 300-370 mln. litų vertinamas turtas, dėl kurio grąžinimo nėra priimta jokių sprendimų.